Rąstiniai namai - tai ne tik jaukus ir ekologiškas būstas, bet ir investicija į sveikesnę gyvenseną. Šiame straipsnyje aptarsime visus rąstinio namo statybos etapus, nuo projekto pasirinkimo iki galutinės apdailos, atkreipdami dėmesį į svarbiausius niuansus ir galimas klaidas.
Projekto paruošimas ir dokumentacija
Taigi, išsirenkate projektą arba architektų pagalba ruošiate individualų ir tvarkotės visą reikalingą dokumentaciją. Projektas paruoštas, rangos sutartį ir sąmatą jau turite, taigi, atėjo laikas pradėti darbus.
Svarbūs projektavimo aspektai:
- Projektuojant reikia vengti ilgesnių nei 6 m sienojų, nes standartiškai rastai ruošiami 6 m ilgio ir vėliau gali tekti rąstus jungti plokštumoje. O tai estetiškai gadina rąstinės sienos grožį.
- Reikia turėti omenyje, kad dūmtraukiai turi būti montuojami taip, kad išlaikytų gaisrininkų reikalaujamą saugų atstumą iki medinių elementų. Esant plytų kaminams, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 38 cm iki vidinės dūmtraukio angos, o kai montuojami „Schiedel“ ar „Presto‘ surenkami kaminai su šamotiniais indėklais - ne mažesnis kaip 18 cm.
Rąstinių namų interjero dizaino patarimai
Rangovo pasirinkimas
Pasirenkant gamintoją, patartina gauti rekomendacijas iš pažįstamų ar aplinkinių, nuvažiuoti į vietą, apžiūrėti gamybą ir paprašyti parodyti jau pastatytus objektus. Svarbu, kad rąstinis namas būtų gaminamas ir surenkamas uždarose patalpose.
Kodėl svarbu gamyba uždarose patalpose?
Uždarose patalpose rąstai negauna papildomos drėgmės, lyjant nedrėksta rąstų viršus ir išilginės išdrožos, antiseptikai neišplaunami lietaus. O dėl blogų oro sąlygų nesutrinka gamybos terminai.
Patariama rinktis gamintoją, įsidiegųsį Rąstinių namų gamintojų asociacijos parengtą standartą „Rąstiniai pastatai. Gamyba ir statyba“. Skandinavijos šalyse asocijuoti ir įdiegę kokybės standartą gamintojai yra vertinami nepalyginamai geriau, nei pavieniai gamintojai, o tai jau pastebima ir Lietuvoje.
Reikia atkreipti dėmesį, ar rangovas gamina vien tik rąstinę dalį, ar siūlo ir kitas paslaugas. Geriausia, kai vienose rankose yra projektavimas, pamatų įrengimas, rąstinė dalis ir stogas. Tokiu atveju rangovas negalės suversti kaltės kitiems subrangovams dėl blogai ar nekokybiškai atliktų darbų. Nepatartina kreiptis į pavienius meistrus, dirbančius pagal patentą. Kilus problemai gali būti sunku išsireikalauti klaidų ar defektų ištaisymo.
Medienos pasirinkimas
Kalbant apie statybinę medieną, reikia paminėti, kad rąstinių namų statybai tinka tik rinktiniai pirmo kamieno pušies rąstai, kurių storis prasideda nuo 28 cm plongalyje. Tai brandaus miško, mažai šakoti ir tiesūs rąstai, kurie gali būti 16, 18, 20, 22 cm storio. Vėliau šonai obliuojami iki reikalingo storio. Paruošti lafetai patenka į gamybos cechą. Tada rentėjai juos rūšiuoja, parinkdami prieš tai sumontuotų lafetų formą.
Gamybos procesas
Prieš pradėdami montuoti naują rąstinį namą, montuotojai iš visų pirma „išstato“ apatinį vainiką. Vėliau prasideda svarbiausias gamybos etapas - rastinių sienų montavimas. Paprastai meistrų brigada susideda iš 3 žmonių - braižytojo, kuris dažniausiai yra ir brigadininkas, sukirtėjo ir obliuotojo.
Darbo pasiskirstymas brigadoje:
- Braižytojas - žymi išilgines išdrožas bei kampinius sujungimus - sąsparas. Tai labai svarbus darbas.
- Sukirtėjas - išpjauna sąsparą ir formuoja išilginę išdrožą pagal braižytojo atžymas. Vėliau kartu su braižytoju sukirtėjas montuoja lafetą ant prieš tai sumontuotos sienos ir jį „prileidžia“ tol, kol rąstai prigula vienas prie kito nepalikdami plyšių.
Norint, kad sienojai ir kitos medinės konstrukcijos džiūdamos mažiau plyštų, reikia kiekvieno rąsto viršutinėje dalyje padaryti technologinę įpjovą. Įpjova turi baigtis 150 mm atstumu nuo sąsparos arba rąsto galo. Suręstoje sienoje šios įpjovos neturi matytis. Gamybos ir montavimo metu siekiant išvengti rąstų mėlynavimo, jie yra apipurškiami impregnantais-antiseptikais.
Pamatų įrengimas
Montuojant namą vietoje, labai svarbu, kad gerai būtų padaryti pamatai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pamato viršus būtų lygus, kad apatinis rąstas visu pagrindu priglustų prie pamato. Paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų turi neviršyti 10 mm. Laikui bėgant, apatinio vainiko rąstai išlinksta, įgaudami pamato paviršiaus formą ir plyšiai pasiskirsto tarp rąstų. Pamato aukštį virš žemės paviršiaus rekomenduojama daryti ne mažesnį kaip 40 cm, nes esant mažesniam aukščiui, lyjant gali apsitaškyti apatinis vainikas, o nešvarumus labai sunku išvalyti.
Medinis namas nėra sunki konstrukcija, todėl pilnai pakanka montuoti juostinius-stulpinius pamatus. Stulpelių apačia bus žemiau pašalo zonos (1,3-1,4 m) ir veiks kaip inkarai, o rostverkus galima montuoti įgilinant į žemę tik 50-70 cm. Tai paprasti, nebrangūs pamatai. Kai kada tokius juostinius pamatus problematiška sumontuoti dėl aukšto gruntinio vandens, tokiu atveju siūloma montuoti plokštinius pamatus.
Montuojant pamatus, meistrus reikia perspėti, kad jie skirti rąstiniam namui, nes tokiu atveju pamatai daromi 30-40 mm mažesni nei namo išorinis matmuo. To reikia tam, kad vanduo, patekęs ant rąstinės sienos, nutekėtų nepatekdamas tarp apatinio rąsto ir pamato. Patariama montuojant pamatus tuo pačiu išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu. Betoninėse grindyse sumontuojami visi elektros, vandentiekio, kanalizacijos įvadai ir pirmo aukšto instaliacija.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog norint išvengti šalčio „tilto“, betoninis grindų sluoksnis turi nesiliesti su pamatų rostverku. Tam tikslui vertikaliai visu pamato rostverko ilgiu montuojami 3-5 cm storio putų polistirolo lapai, kurie kartu tarnauja ir kaip amortizacinis sluoksnis. Liejant pamatų rostverkus, būtinai paprašykite, kad meistrai betoną suvibruotų.
Rąstų montavimas
Apatinio vainiko rąstas tiesiogiai negali liestis su pamatu, tarp pamato ir rąsto turi būti dedamas izoliacinis sluoksnis. Paprastai tam yra naudojamas dvigubas ruberoido sluoksnis, ar kita izoliacinė medžiaga. Galima naudoti ir maumedžio lentą. Patiesus izoliacinį sluoksnį, prasideda montavimo-surinkimo darbai. Ilgiausiai užtrunka pirmo vainiko surinkimas, nes reikia labai kruopščiai rąstus išstatyti aukščio atžvilgiu. Nuo to priklausys būsima viso namo geometrija.
Norint rąstų nepažeisti ir išpurvinti, o taip pat pagreitinti darbą, jie montuojami krano pagalba. Šioje vietoje tikrai nereikėtų taupyti. Montavimo metu tarp rąstų ir sąsparose sandarinimui klojamas izoliacinis sluoksnis. Tam gali būti naudojamas lino pluoštas, vilnos audinys arba specialiai sandarinimui skirta akmens vata. Sienojų rąstai yra linkę suktis ir slinkti, todėl jų eilės vertikalia kryptimi sutvirtinamos mediniais kaiščiais („tiabliais“). Yra sutvirtinama šachmatine tvarka kas 500-1200 mm. Meistrai, montuodami medines kolonas, numato namo sėdimą ir jas montuoja su kompensaciniais varžtais arba pleištais.
Stogo įrengimas
Sumontavus konstrukcinę namo dalį, darbo imasi stogdengiai. Tai vienas iš pagrindinių medinio namo darbų, kur tikrai nereiketų taupyti. Nepatariama rizikuoti samdant stogdengius, kurie nėra anksčiau montavę stogų rąstiniams namams, ar juo labiau savamokslius meistrus. Rąstinio namo stogas turi nemažai niuansų, kuriuos žino toli gražu ne visi meistrai.
Visų pirma montuojamos „slenkančios“ stogo konstrukcijos. Gegnės tvirtinamos tik ties ilginiais, t.y. balkiais sumontuotais išilgai namo viršuje, o ant išorinių sienų montuojamos tik kreipiančiosios arba fiksavimo kilpos. Tai daroma todėl, kad namui džiūnant ir sėdant sienoms, nežymiai keičiasi stogo kampas. Be to, gegnių poromis įrėminamos galinių fasadų sienos, kad vėliau būtų galima lengvai atlikti stogo pakalimą ir vidaus apdailą.
Rąstiniams namams rekomenduojama montuoti sunkesnius stogus. Tai galėtų būti čerpių ar nendrių stogas. Toks stogas tarnaus ilgai, atrodys efektingai ir, kas svarbiausia, leis namui greičiau susėsti. Nendrinis stogas yra brangesnis ir ne visada tinka prie aplinkos, o čerpinis yra ne ką brangesnis už metalinį. Gamintojai betoninėms čerpėms duoda 30 ir daugiau metų garantiją. Toks stogas turės ryškų privalumą, nes karštu metų laiku neįkais, vasarą po tokiu stogu bus vėsu, o žiemą šilta.
Namo sėdimas
Reikėtų nepamiršti, kad rąstinis namas sėda. Pastato sėdimas yra neišvengiamas procesas, kuris atsiranda rąstui džiūstant eksploatacijos sąlygomis, dėl medienos plaušų susispaudimo, veikiant apkrovoms ar dėl rąstų plyšimo. Todėl, statant rąstinį pastatą, būtina atsižvelgti į sienų sėdimą. Reikia įvertinti, kad mažiausia rąstinio namo sėdimo riba yra 6 %. Visose rąstinio namo ir jo dalių, kurios nesėda, sujungimo vietose būtina įvertinti sėdimo procesą.
Langų ir durų montavimas
Reikia atkreipti dėmesį į konstrukcinių medinio namo elementų (langų ir durų) montavimą. Visų pirma, formuojant angas langų ir durų montavimui, reikia palikti virš langų ir durų 6-7 cm plyšį sėdimui kompensuoti. Langai surenkami tvirtinant juos prie indėklų (langų praplatinimų) ir gauta konstrukcija su medvarščiais tvirtinama prie statramsčių. Apvadai irgi montuojami tik prie lango konstrukcijos, kad netrukdytų sėdimui. Durys gaminamos su tokio pločio stakta, kad ji atitiktų rastinio namo sienų storį. Sandarinama akmens vata, nes sedimo metu ji susispaudžia, o šonuose, skirtingai nei vata, sandarinimo putos namui sėdant išsisluoksniuoja. Statant kolonas, būtina sumontuoti sėdimą kompensuojančius varžtus, kuriuos kelis kartus metų bėgyje reikia atleisti.
Apsauga ir apdaila
Pastačius namą ir uždengus stogą, sienas būtina 2 kartus impregnuoti antiseptikais. Tai leis apsaugoti namą nuo grybelio, vabzdžių, drėgmės, saulės (UV) spindulių, pelėsių. Imregnantai naudojami išorėje ir viduje, jie suteikia medienai atinkamą spalvą, išryškina jos struktūrą.
Rąstinio namo privalumai
Iš anksto žinodami pagrindinius rąstinio namo gamybos ir statybos niuansus, išvengsite įvairių netikėtumų ar nesusipratimų, o taip pat sutaupysite nemažai laiko.
| Privalumas | Aprašymas |
|---|---|
| Ekologiškumas | Būsto statyboms rinkdamiesi atsinaujinančius gamtos išteklius, visų pirma, prisidedame prie aplinkos taršos mažinimo - nuodingų dalelių patekimo į aplinką statybinių medžiagų, tokių kaip blokeliai ar mūras, gamybos metu. Nors pats statybų procesas neturi didelės įtakos gyvenimo kokybei, statant rąstinį namą aplinka taip pat yra paveikiama gerokai mažiau, nei užsiimant kitų tipų namų statybomis. |
| Izoliacija ir oro cirkuliacija | Žvelgiant iš techninės perspektyvos, vienas pagrindinių privalumų statant rąstinį namą - ypač gera savaiminė jo izoliacija ir oro cirkuliacija. Tai reiškia, jog šio tipo namą apšiltinę papildomai, jį ne tik galėsite naudoti visus metus, bet ir džiaugsitės ypač mažomis eksploatavimo išlaidomis. Pasirinkus kokybišką medieną, puiki jos izoliacija šilumą išlaikys gerokai ilgiau nei ekonominis medžiagų variantas. |
| Poveikis sveikatai | Nors egzistuoja daugybė argumentų, kurie skatina rinktis gamtai draugiškesnį, rąstinį būstą, medinių namą gamintojų teigimu, vienu svarbiausių tokio namo privalumų galime laikyti jo teigiamą įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei. Ne mažesnį privalumą tokiam namui suteikia ir medienos kuriama natūrali, gamtai artima atmosfera. |