Įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, siekiama išvengti piktnaudžiavimų, apsaugoti ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų interesus bei užtikrinti konkurencingų ūkių plėtrą. Šiuo tikslu įtvirtinti papildomi apribojimai, vadinami saugikliais.
Nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę įgijimo sąlygas ir tvarką, taip pat ribojimus bei draudimus reglamentuoja specialus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas.
Seimas plenariniame posėdyje reglamentavo apribojimus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Priimtais teisės akto pakeitimais nutarta nustatyti papildomus saugiklius įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę siekiant išvengti piktnaudžiavimų, apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę daugelį metų dirbančių ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų interesus ir užtikrinti konkurencingų ūkių plėtrą.
Kvalifikaciniai reikalavimai ir patirtis
Žemės ūkio ministerija norintiems įsigyti žemės siūlo įvesti patirties ir kvalifikacijos reikalavimus. Fiziniams ir juridiniams asmenims būtina 3 metų žemės ūkio veiklos patirtis. Jau galiojančius reikalavimus asmenims, norintiems įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, nutarta papildyti reikalavimu ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdyti žemės ūkio veiklą ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas.
Fizinis asmuo turi būti įregistravęs ūkį, tvarkyti buhalterinę apskaitą arba turėti žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Bendrovių ar kitų žemės ūkio įmonių metinės įplaukos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų pajamų, be to, jos turi įrodyti ekonominį gyvybingumą Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
Vietos savivaldos dalyvavimas
Siūloma įtvirtinti vietos savivaldos dalyvavimą žemės perleidimo procese, įkuriant leidimų pirkti žemės ūkio paskirties žemę išdavimo komisijas. Asmenys įsigyti žemės ūkio paskirties žemės galės tik gavę savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriaus leidimą, išduotą apsvarsčius savivaldybės tarybos sudarytos komisijos siūlymą. Leidimus išduodančias komisijas sudarytų savivaldybės administracijos atstovai, seniūnai, bendruomenių atstovai ir žemės savininkus ir (ar) žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis vienijančių savivaldos organizacijų atstovai.
Savivaldybės pagal žemės buvimo vietą taryba sudarytų komisiją, kuri savivaldybės administracijos direktoriui teiktų siūlymą išduoti leidimą pirkti žemės ūkio paskirties žemę, o savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į komisijos siūlymą, išduotų leidimą arba pateiktų motyvuotą atsisakymą tokį leidimą išduoti.
Savivaldybių administracinės komisijos taip pat nagrinėtų administracines bylas dėl to, kad įsigyta žemė nenaudojama žemės ūkio veiklai vykdyti.
Įsipareigojimai ir apribojimai
Įstatymo projekte siūloma, kad žemę perkantys fiziniai ir juridiniai asmenys turi įsipareigoti įsigytoje žemėje 10 metų gaminti Žemės ūkio ministerijos nustatytą minimalų žemės ūkio produktų kiekį. Baudos už tai, kad nevykdoma žemės ūkio gamyba, vienam sklypui siektų nuo 5 iki 10 tūkst.
Vienas svarbiausių apribojimų, siekiant užkirsti kelią spekuliacijoms žeme, yra siūlomi griežti reikalavimai vadinamiesiems susijusiems asmenims. Tai reiškia, kad 500 ha įsigyjamos žemės siūloma skaičiuoti ne vienam asmeniui, bet ir su juo susijusiems asmenims. Susijusių asmenų įsigyjamas žemės ūkio paskirties žemės plotas bus skaičiuojamas kaip bendras. Susiję fiziniai asmenys būtų kartu gyvenanti šeima, susijusiais juridiniais asmenimis laikomi tie, kuriuose ta pati įmonė ar tas pats asmuo turi daugiau kaip 25 proc.
Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha).Priimtomis pataisomis užtikrinama, kad pirmiausia į žemės ūkio paskirties žemės rinką pateks asmenys, suinteresuoti užsiimti žemės ūkio veikla.
Išimtys
Nustatyti reikalavimai nebus taikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį.
Pirmumo teisė
Priimtomis pataisomis patikslinta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę: „Šiandien pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę turi žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurių pajamos yra daugiau negu 50 proc. iš žemės ūkio veiklos. Įstatymas papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą.
Kai pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis per 2 darbo dienas privalo pranešimą perduoti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kuris apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas raštu privalo pranešti asmenims ar valstybės institucijai, turintiems pirmumo teisę įgyti parduodamą žemės sklypą. Šie asmenys ar valstybės institucija apie savo sutikimą arba atsisakymą pirkti parduodamą žemės sklypą turi ne vėliau kaip per 15 dienų pranešti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kuris, gavęs sutikimą pirkti žemės sklypą, išduoda žemės sklypo savininkui pažymą, kad jis gali šį žemės sklypą parduoti pirkėjui.
Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas pažeidus pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės sklypo pardavimą, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
Teisiniai ginčai ir kritika
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija kreipėsi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę - prašoma vetuoti šiandien Seimo priimtas įstatymų pataisas, galimai prieštaraujančias Konstitucijai ir ribojančias teisę į nuosavybę įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės. Liberalų manymu, tokiu būdu pažeidžiami teisėti Lietuvos ir užsienio šalių piliečių interesai.
„Paskubomis priimti žemės įsigijimo „saugikliai“ virto „trukdikliais“, grąžinančiais Lietuvą į feodalizmo laikus. Jei pataisų rengėjų tikslas buvo kaip įmanoma apriboti užsieniečių galimybes įsigyti žemės, tai pasiektas „platesnis“ rezultatas - dabar žemės negalės pirkti ne tik jie, bet ir dauguma Lietuvos piliečių.
Apibendrinimas
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo Lietuvoje procesas yra griežtai reglamentuotas, siekiant užtikrinti jos naudojimą pagal paskirtį ir apsaugoti ūkininkų interesus. Nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, apribojimai ir pirmumo teisės turi užkirsti kelią spekuliacijoms ir užtikrinti, kad žemė pateks į tuos, kurie ja rūpinsis ir dirbs.
Vis dėlto, įstatymo pataisos sulaukė kritikos dėl galimo Konstitucijos pažeidimo ir nuosavybės teisės ribojimo. Ateityje bus svarbu stebėti, kaip šie saugikliai veikia praktikoje ir ar jie pasiekia savo tikslą - užtikrinti racionalų ir efektyvų žemės naudojimą Lietuvoje.
| Reikalavimas/Apribojimas | Aprašymas |
|---|---|
| Patirtis ir kvalifikacija | Fiziniai ir juridiniai asmenys turi turėti 3 metų žemės ūkio veiklos patirtį. |
| Savivaldybės dalyvavimas | Būtinas savivaldybės administracijos direktoriaus leidimas, išduotas apsvarsčius komisijos siūlymą. |
| Įsipareigojimas vykdyti žemės ūkio veiklą | Žemę perkantys asmenys turi įsipareigoti 5 metus vykdyti žemės ūkio veiklą. |
| Susiję asmenys | Ribojamas bendras įsigyjamas plotas, įskaitant susijusius asmenis. |
| Maksimalus įsigyjamas plotas | Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha. |
tags: #panaikinti #saugikliai #isigyjant #zemes #ukio #paskirties