Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau susiduriama su atliekų tvarkymo problemomis, ypač sodininkų ir garažų bendrijose. Nelegalūs sąvartynai, netinkamas atliekų rūšiavimas ir nepakankama priežiūra kelia didelį susirūpinimą tiek gyventojams, tiek savivaldybėms. Šiame straipsnyje aptarsime situaciją Kretingos rajone, kur ši problema yra ypač aktuali, ir panagrinėsime galimus sprendimus.
Problemos sodininkų bendrijose ir garažuose
„Pajūrio naujienoms“ paviešinus informaciją apie nuolatinius šiukšlynus prie kelio į Daktarų gyvenvietę, atsiliepė ir kiti rajono gyventojai, vardindami vietas, kuriose nuolat atsiranda naujos atliekų krūvos. Panašios problemos kyla ir garažų savininkų bendrijose bei nuošalesnėse kaimų teritorijose ar pamiškėse.
Kretingos rajone situacija ypač sudėtinga. „Kretingos komunalininko“ vairuotojas Paulius Markuvėnas, atvykęs išvežti žaliųjų atliekų į diferencijuotų atliekų aikštelę Mėtų gatvėje, rado didžiulį sąvartyną. „Viskas sumaišyta per viena. Sutvarkome „blizgančiai“ - aikštelėje šokius galėtum kelti, bet, žiūrėk, už kelių valandų ir vėl čia išauga sąvartynas“, - apmaudo neslėpė P. Markuvėnas.
„Tokia situacija varo į neviltį, nežinome nė ką bedaryti. Įrengėme diferencijuotų atliekų aikšteles, kad patiems sodininkams būtų patogiau, tačiau dabar matome, kad jos tampa sąvartynais, kuriuos tenka kuopti dažniau, negu numatyta atvažiuoti pagal grafiką. Įsivaizduokite, kiek atima laiko visas atliekas išrūšiuoti, surinkti - šios sąnaudos vėliau bus įskaičiuojamos į vietinę rinkliavą ir labai apmaudu, kad taip nukenčia ir tie žmonės, kurie atliekas rūšiuoja tvarkingai“, - kalbėjo R. Surblytė.
Sodininkų bendrijoje „Draugystė“ taip pat trūksta tvarkos. „Žmonės nesupranta, kad yra atskiras „gardas“ žaliosioms bei didžiosioms atliekoms, viską „mala“ pervien - meta net padangas ir statybines atliekas, kurias patiems gyventojams reiktų pristatyti į Ankštakių aikštelę, - kalbėjo R. Surblytė.
„Draugystės“ pirmininkė Loreta Žukauskienė teigė neleisianti juodinti sodininkų ir negailėjo priekaištų pačiam „Kretingos komunalininkui“. Jai ypač pikta dėl to, kad komunalininkai atliekas išveža tik iš aikštelės Tiekėjų g., o Gandrų g. augantis sąvartynas iškuopiamas tik tada, kai, pasak L. Žukauskienės, „pradedi rėkauti“.
Sodininkų bendrijos „Žemaitija“ pirmininkas Rimantas Staponas teigė, kad gyventojai svarstę, ar ir jiems nevertėtų įsirengti diferencijuotų atliekų aikštelės, tačiau pamatę, kad kitose bendrijose jos tampa sąvartynais, šios idėjos atsisakė. Anot R. Stapono, žmonės krauna statybines medžiagas, padangas - būna, išverčia ir sodų teritorijoje ar net į kanalą.
Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys pasakojo, kad bene po kiekvieno savaitgalio prie bendrųjų konteinerių randama senų baldų, padangų ir kitokių atliekų - jas darbuotojai, rūpindamiesi centro įvaizdžiu, suneša į seniūnijos kiemelį, o vėliau priduoda komunalininkams, kai šie atvyksta pagal grafiką surinkti didžiųjų atliekų.
Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ Kretingos regioninio padalinio vadovo pareigas laikinai einantis Sigitas Kupšys nesusipratimu vadina tai, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie šiukšlių atsikrato miškuose. Anot S. Kupšio, susidaro paradoksali situacija: už nelegalų sąvartyną atsako žemės savininkas, nors mažiausiai tikėtina, kad jis savo teritoriją terš. Taigi miškus nuo šiukšlių tenka kuopti girininkams.
Kaip teisingai rūšiuoti atliekas?
Galimi sprendimai
Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė bei Kretingos šaulių 305-osios kuopos vadas Gintautas Pogoželskas, apžiūrėję situaciją sodininkų bendrijoje „Vienybė“, pasiūlė du galimus sprendimus: naikinti diferencijuotų atliekų aikštelę arba bendrijos turėtų įsirengti stebėjimo kameras, kad būtų lengviau išaiškinti šiukšlintojus ir juos nubausti.
„Prašėme ir mes Savivaldybės išplėsti videokamerų tinklą, pasakė, kad šiuo metu nėra galimybių“, - sakė R. Beniušienė.
„Vienybės“ pirmininkas Alvydas Daukšas teigė, kad aikštelę turėtų prižiūrėti komunalininkai. Pasak jo, nuo kito mėnesio bendrija planuoja priimti pagalbinį darbininką, kurio pareigos apims ir bendros tvarkos aplink šiukšlių konteinerius palaikymą.
„Kretingos komunalininko“ direktorė R. Surblytė paaiškino, kad „Draugystės“ bendrijoje Gandrų g. yra pastatyti tik konteineriai, ir ten žaliosios atliekos neturėtų būti kraunamos - joms yra skirtas „gardas“ Tiekėjų g. esančioje aikštelėje. Anot R. Surblytės, matant, kad Gandrų g. prie bendrųjų konteinerių vis išauga sąvartynas, planuojama juos iš viso panaikinti.
R. Surblytė teigė, kad videokameros užfiksuota medžiaga su pažeidimais yra perduodama už viešąją tvarką atsakingiems Savivaldybės specialistams.
R. Staponas mano, kad tvarkos pakelėse būtų daugiau, jei komunalininkai surinktų ne tik šakas, bet ir kitas žaliąsias atliekas. Taip pat, anot jo, reikėtų spręsti problemą dėl augalinių atliekų, kurias žmonės veža į pakeles, pila į bendrus konteinerius.
„Kretingos komunalininko“ direktorė R. Surblytė tvirtino, kad Kretingos rajono gyventojams ir taip suteikiama daugiau paslaugų, negu kitose Savivaldybėse. „Apvažiavimo būdu surenkame šakas ir didžiąsias atliekas, ko kitose savivaldybėse nėra, pavyzdžiui, Klaipėdos rajone išvežamos tik mišrios atliekos. Mūsų gyventojams sudarytos visos sąlygos tvarkingai gyventi. Didžiąsias atliekas, padangas, statybines ir pavojingas atliekas galima nemokamai pristatyti į aikštelę Ankštakiuose“, - kalbėjo R. Surblytė.
Darbėnų seniūnas A. Poškys svarstė, kad gal ne visiems atliekų atidavimo tvarka yra žinoma, jei, pavyzdžiui, atsikratoma padangomis, nors jas privalo paimti automobilių servisai bei padangas pardavinėjančios įmonės.
S. Kupšys stebėjosi, kodėl žmonės pila atliekas miškuose, jei visi gyventojai ir taip moka vietinę rinkliavą, o jos dydis nuo atiduodamų šiukšlių kiekio nepriklauso.
Galimi sprendimai
- Diferencijuotų atliekų aikštelių priežiūros stiprinimas.
- Stebėjimo kamerų įrengimas probleminėse vietose.
- Gyventojų švietimas apie atliekų rūšiavimo tvarką.
- Komunalinių tarnybų darbo efektyvumo didinimas.
- Atliekų surinkimo punktų prieinamumo gerinimas.
Atliekų tvarkymo aikštelės Kretingos rajone
Kretingos rajono savivaldybė sudaro galimybes gyventojams nemokamai pristatyti didžiąsias, padangas, statybines ir pavojingas atliekas į aikštelę Ankštakiuose.
Tačiau, Darbėnų seniūnas A. Poškys atkreipė dėmesį, kad gyventojams iš labiau nutolusių teritorijų atliekas pristatyti į Ankštakių sąvartyną yra problematiška.
Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ Kretingos regioninio padalinio vadovo pareigas laikinai einantis Sigitas Kupšys nesusipratimu vadina tai, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie šiukšlių atsikrato miškuose.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėjas Ričardas Kašėta taip pat patvirtino, kad nutverti šiukšlintojus nėra lengva - tai įmanoma nebent juos užklupus atsitiktinai.
Apibendrinant, atliekų tvarkymo problemos garažų ir sodininkų bendrijose yra kompleksinės ir reikalauja bendrų savivaldybės, komunalinių tarnybų ir gyventojų pastangų. Tik bendradarbiaujant ir įgyvendinant efektyvias priemones galima pasiekti teigiamų rezultatų ir užtikrinti švarią bei tvarkingą aplinką.