Priverstinio patalpų vėdinimo sistemos principai

Namai - tai aplinka, kurioje norime jaustis iš tiesų patogiai ir saugiai, todėl tinkamas mikroklimatas namuose yra vienas svarbiausių dalykų. Geras namų mikroklimatas - tai ne tik tinkama patalpų temperatūra, bet ir oro kokybė bei drėgnumas, taip pat akustinė aplinka, apšvietimas ir t. t. Nepalankus namų mikroklimatas gali būti daugelio ūminių ir lėtinių ligų priežastis, mažinanti žmogaus darbingumą ir trukdanti tinkamai pailsėti.

Pagrindinis šiuolaikinio gyvenamojo namo išskirtinumas yra sandarumas. Ši savybė padeda išsaugoti šilumą namuose ir tokiu būdu sutaupyti daugybę energijos. Tačiau itin didelis sandarumas praktiškai neleidžia patekti šviežiam orui į mūsų namus. Sandariame name natūrali oro apykaita praktiškai nevyksta, o įrengus paprastą priverstinį vėdinimą ar vėdinant per langus neišvengsime energijos praradimo.

Tik vėdinimo sistemos su rekuperatoriais leidžia ir iš dalies išsaugoti šilumą būste, ir sukurti tinkamą patalpų mikroklimatą. Rekuperacinės sistemos privalo būti įrengiamos A++ klasės pastatuose - jie yra labai sandarūs, todėl būtinas priverstinis vėdinimas. Viena svarbiausiu sistemos užduočių yra švaraus oro tiekimas.

Vėdinimo sistemos sparčiai tobulėja - kasmet atsiranda vis naujų technologinių sprendimų. Pavyzdžiui, naujausios kartos reguliuojamų oro srautų rekuperatoriai gali veikti be pašildymo iki -19 °C, o tai reiškia gerokai mažesnes energijos sąnaudas. Galima sakyti, tai yra savotiškas plokštelinio ir rotacinio šilumokaičio hibridas. Jo naudingumo koeficientas yra kaip plokštelinio, o neužšąla jis panašiai kaip rotacinis.

Naujos kartos vėdinimo sistemos

Naujos kartos Vėdinimo (NKV) sistemos - tai efektyvus ir paprastas sprendimas gyvenamųjų patalpų vėdinimui. Šių sistemų pagrindinė išskirtina savybė - kad organizuoti oro kaitą patalpų viduje nereikalingi ortakiai. Todėl sistemą lengva įrengti ne tik statybų metu, bet ir renovuojant pastatą arba netgi jau pilnai atlikus visus apdailos darbus. Sistema veikia paprastai, bet efektyviai - tarp įrengtų sistemos komponentų sudaromas slėgių skirtumas ir oras juoda iš patalpos, kurioje didesnis slėgis į patalpą, kurioje jis mažesnis.

Šiuolaikinės vėdinimo sistemos su rekuperacija veikimo gyvenamajame name pavyzdys. Mėlyna spalva pažymėtas tiekiamasis šviežias lauko oras, raudona spalva - ištraukiamasis panaudotas patalpų oras.

Rekuperatorius yra tarsi šiuolaikinės vėdinimo sistemos širdis - tai vėdinimo prietaisas, kuris panaudoja iš patalpos ištraukiamąjį šiltą orą į patalpą tiekiamajam šaltam orui sušildyti. Tokiu būdu sukuriama vidaus patalpų oro apykaita (tiekiamas šviežias oras ir pašalinamas blogas oras) neprarandant arba beveik neprarandant vidaus oro temperatūros.

Vienas iš pagrindinių A++ energinio efektyvumo klasės skirtumų nuo A+ klasės yra tas, kad 50 proc.

Rekuperatorių tipai

Šiuolaikinėse vėdinimo sistemose naudojami įvairių konstrukcijų rekuperatoriai. Nors visi jie atlieka tą pačią funkciją, skirtingais atvejais gali būti svarbu pasirinkti vienos ar kitos konstrukcijos įrenginį.

Pasak eksperto, visi šiuo metu rinkoje siūlomi rekuperatoriai pagal šilumokaičio tipą yra dviejų pagrindinių rūšių:

• Plokštelinis šilumokaitis;
• Rotacinis šilumokaitis.

Plokšteliniai rekuperatoriai

Plokštelinis šilumokaitis sudarytas iš plokštelių, per kurias eina oro srautai. Iš patalpų ventiliatorių ištraukiamas šiltas oras įšildo plokšteles, o iš lauko į patalpas tiekiamas šaltas oras, eidamas per įšilusias plokšteles, sušyla. Šiame šilumokaityje iš patalpų išeinantis ir į patalpas patenkantis oras sąlyčio neturi. Entalpinio šilumokaičio plokštelės pagamintos iš specialios membranos,kuri praleidžia drėgmę viena kryptimi. Todėl prieš plokštelinį šilumokaitį montuojamas papildomas elektrinis oro šildytuvas, kuris pašildo iš lauko tiekiamą orą ir tokiu būdu apsaugo šilumokaitį nuo apledėjimo ir sugadinimo.

Plokšteliniai šilumokaičiai dar skirstomi į paprastus, skirtus šilumai atgauti, ir entalpinius, skirtus atgauti ir šilumai, ir drėgmei. Šie šilumokaičiai yra šiek tiek brangesni.

Tiesa, entalpinio plokštelinio šilumokaičio naudingumo koeficientas yra maždaug 10 proc. mažesnis nei paprasto plokštelinio šilumokaičio - jis svyruoja nuo 82 iki 86 proc.

Rotaciniai rekuperatoriai

Rotacinis šilumokaitis turi besisukantį elementą - būgną, kuris, sukdamasis tarp šalto ir šilto oro srautų, panaudoja iš patalpų ištraukiamą šilumą į patalpas įeinančiam šaltam orui sušildyti. Tai šiek tiek sudėtingesnis įrenginys, nes jis turi papildomą elektros variklį ir besisukančių detalių: guolį, ašį, dirželį, tad čia ir gedimų gali pasitaikyti dažniau.

Rotacinių šilumokaičių naudingumo koeficientas yra mažesnis, tačiau pagrindinis jų privalumas tas, kad šie šilumokaičiai dėl sukimosi efekto gali veikti ypač žemose temperatūrose. Daug daugiau drėgmės galime atgauti naudodami rotacinius entalpinius-sorbcinius šilumogražius. Jų drėgmės regeneravimo ir sulaikymo efektyvumas siekia net 90 %.

Zoninis patalpų vėdinimas

„Zoninis valdymas - dar viena labai naudinga funkcija, kuri gali labai padidinti vėdinimo sistemos efektyvumą. Esame įsitikinę, kad per artimiausią dešimtmetį visi rekuperatorių gamintojai pasuks būtent šita kryptimi“, - mano A. Naumovas. Įrenginys, turintis zoninio valdymo funkciją, stebi informaciją, gaunamą iš CO2, temperatūros ir drėgmės daviklių, sumontuotų visuose namo kambariuose.

Vėdinimo įrenginys analizuoja informaciją iš daviklių ir, pavyzdžiui, pajutęs, kad viename kambaryje padidėjo CO2 koncentracija, į jį pradeda tiekti daugiau oro. Dirbtinis intelektas taip pat analizuoja CO2 judėjimo kreivę, pagal kurią gali nuspėti, kurį kambarį kuriuo laiku vėdinti.

Pavyzdžiui, naktį toks įrenginys vėdins tik jūsų miegamąjį, bet pristabdys vėdinimą kituose kambariuose. Be to, miegamąjį jis pradės vėdinti šiek tiek anksčiau, nei jūs einate miegoti. Dieną, kai nieko nėra namuose, sistema dirbs minimaliu režimu, bet tuo metu, kai jūs paprastai grįžtate iš darbo, įsijungs vėdinimas svetainėje.

„Tokia išmanioji, dirbtinį intelektą turinti sistema gali padidinti bendrą vėdinimo sistemos efektyvumą apie 50 proc. Praktiškai su rekuperatoriumi, turinčiu zoninio valdymo funkciją, galime išvėdinti dvigubai didesnį namą nei su tokios pačios galios rekuperatoriumi be jo. O jeigu dar sujungtume šią sistemą su išmaniojo namo sistema, galimybės būtų beribės“, - sako A. Naumovas.

Vėdinimo sistemos projektavimas

Vėdinimo sistemą projektuoja specialistai, apskaičiuodami reikiamus oro kiekius ir srautus. Pagrindiniai duomenys, kurie reikalingi ŠVOK (šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo) specialistui, rengiančiam vėdinimo projektą - patalpų paskirtis, veiklos pobūdis ir žmonių skaičius, pastato tūris, plotas, taip pat vertinama pastato padėtis, šiluminės, orinio sandarumo, architektūrinės ir konstrukcinės ypatybės, šilumos, drėgmės, teršalų išsiskyrimas bei kiti faktoriai.

Rekuperatorius namui Ventiliacijos projekte patalpos suskirstomos į oro tiekimo ir šalinimo zonas. Šviežias oras visada turi būti tiekiamas į gyvenamąsias zonas (svetainė, darbo, vaikų kambariai, miegamieji). Iš šių zonų oras turi tekėti per pratekėjimo zonas (koridoriai, laiptinės, holai, tambūrai) į labiau užterštas, drėgnas zonas (virtuvė, vonia, WC), iš kurių oras yra pašalinamas. Rekomenduojama, kad tiekimo bei šalinimo ortakiai į šias zonas būtų kiek įmanoma trumpesni.

Gyvenamojo pastato, buto patalpų oro kiekio projektinės reikšmės:

Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė (B) arba pakankama (C). Šios kategorijos gali skirtis šiltuoju ir šaltuoju metų laiku.

Pramoninis vėdinimas

Kadangi pramonės patalpose vykdomi įvairūs procesai, labai dažnai oras jose būna užterštas dulkėmis, cheminėmis medžiagomis, garais, dujomis. Sunku įsivaizduoti šiuolaikinės gamybos vietą ar cechą be priverstinio mechaninio vėdinimo, jis įrengiamas net ir steriliose laboratorijose.

Projektuojant vėdinimą atsižvelgiama į daugybę veiksnių, pramoninių patalpų vėdinimo projekto pagrindas yra darbo pobūdis. Gamybinių patalpų vėdinimas projektuojamas vadovaujantis technologine dalimi. Vėdinimo intensyvumą ir oro kokybę apibrėžia procesai, vykstantys patalpose: šlapi ar sausi, teršalų, šilumos, drėgmės išsiskyrimai ir pan. Darbo pobūdis lemia projektuojamus oro kiekius, oro švarą, vėdinimo sistemos sudėtingumą, veikimo trukmę, įvairius reikalavimus susijusius su gaisrine sauga ir t.t.

Dažniausiai komercinėse ir pramoninėse gamybos patalpose montuojama rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri ne tik ištraukia užterštą orą ir tiekia šviežią, bet ir grąžina patalpų šildymui panaudotą šilumą. Kartu, jei reikia, ištraukiamas oras gali būti filtruojamas, o tiekiamas oras - drėkinamas ar sausinamas.

tags: #priverstinis #patalpu #vedinimo #sistema