Sodyba "Buliai" ir Kaimo Turizmo Įdomybės Lietuvoje: Apžvalga ir Atsiliepimai

Lietuva garsėja ne tik savo gamtos grožiu, bet ir jaukiais kaimo turizmo kampeliais. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias sodybas, ūkius ir kitas vietas, kur galima ne tik pailsėti, bet ir susipažinti su tradiciniu lietuvišku gyvenimu. Aptarsime tokias vietas kaip Šiaulių rajono automobilių sporto klubas "Buliai", Jasinevičių ūkį, Samulių sodybą ir kitas įdomias iniciatyvas.

Lietuvos regionų žemėlapis

Šiaulių Rajono Automobilių Sporto Klubas "Buliai"

Šiaulių rajono automobilių sporto klubas "Buliai" (kodas 145536441) buvo įkurtas 1999-09-20. Pagrindinė įmonės veikla yra sporto paslaugos, sporto klubai. 2023 metais Šiaulių rajono automobilių sporto klubas "Buliai" pardavimo pajamos siekė 0 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.

Ūkininkų Patirtys ir Atsiliepimai

Jasinevičių Ūkis

Pravažiuodamas pro Žydrūnės ir Sauliaus Jasinevičių sodybą Misiūniškio kaime, šalia Rokiškio, gali apsigauti. Jeigu ne saulėje blizgantys grūdų bokštai ir iš tolėliau matomi didžiuliai fermų pastatai, žiūrėdamas nuo kelio pamanytum, kad tai kaimo turizmo sodyba su galingais ąžuolais, medžio skulptūromis, tvenkiniu. Anot šeimininkų, įsukę į kiemą, svečiai nebuvėliai suabejoja, kuris pastatas yra pieno perdirbimo cechas, o kuris - gyvenamasis namas. Juos tikriausiai suklaidina išpuoselėta aplinka, net palei ūkinio pastato sieną auginamos gėlės.

Sodybą puošia medžio skulptorių Vidmanto Zakarkos iš Panemunėlio ir Edvardo Tito iš Miežiškių (Panevėžio r.) darbai. Iš tiesų visoje namų bei ūkio teritorijoje vyrauja tvarka, kokią ne visur pamatysi. Matyt, ne veltui rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė paklausta, kur stipriausia Jasinevičių ūkio pusė, net nesvarsčiusi pirmiausia paminėjo estetiką. Tačiau vien apie Žydrūnę kalbėti nepavyksta, mat pirmiausia ūkį įkūrė Sauliaus mama. Jį perėmę, tęsia ūkininkavimo tradicijas.

„Pas mus su vyru nėra tokios sąvokos - čia mano, o čia - tavo. Jo ir mano ūkiai bendri, bendrai generuojame idėjas“, - sako Žydrūnė. Aiškumo įneša Saulius: „Ji rūpinasi mėsiniais galvijais, pieno produktų rinkodara, bendrauja su klientais.

Bendrai Jasinevičių ūkyje auginama daugiau kaip 600 galvijų. Iš jų apie 240 sudaro melžiamos karvės. „Visi pagrindiniai pieno produktai, išskyrus fermentinius sūrius. Tai varškė, grietinė, varškės sūriai su priedais, jogurtai, rūgpienis, pienas…“ - vardina ūkininkė. Jų galima įsigyti visoje Lietuvoje, kadangi platinami per vieną stambiausių prekybos centrų.

Ūkininkai nesiblaško ir nebeieško naujų pardavimo formų. Nors paklausa yra, tačiau pieno cecho plėsti neketina, pakanka tokių pajėgumų, kokie yra, kitaip fiziškai negalėtų visko aprėpti. Plečiant gamybą, būtų keliamos papildomos sąlygos cechui ir atsirastų kitų reikalavimų perdirbimui. Jie didžiuojasi, jog ceche dirba jauni, iki 30 metų žmonės.

„Jų mamos - mano amžiaus. Pasirodo, pandemija pirkimo tempų tikrai nesulėtino, o kainas, nori ar nenori, tenka kelti. Kiekvieną savaitę Žydrūnė gauna laiškų, informuojančių, jog kyla pakuočių, lipdukų ar plovimo medžiagų kainos - sudedamosios galutinio produkto dalys. Brangsta ir žaliava - pienas.

Pasak Žydrūnės, nėra taip, kad atėjus savaitgaliui ištiesi kojas ir guli. Kadangi gyvenamasis namas stovi šalia visų ūkinių pastatų, tenka prisitaikyti, mat darbuotojai išvažiuoja tik apie 21 val., tik tuomet kiemas lieka tuščias. Savo malonumui išvažiuoja, kai pasibaigia didysis darbų sezonas, dažniausiai ankstyvą pavasarį. Ir tai neilgam - 3-4 dienoms. „Ilgam negaliu palikti, nes cechas - mano atsakomybė. Per darbymetį reikia padaryti elementarius dalykus: pagaminti valgį, tvarkytis šiltnamyje… Kai prasideda šienapjūtė, javapjūtė, Saulius išeina į laukus. Didžiausias poilsis buvo, kai susirgome COVID. Tada užsidarėme, gulėjome kojas ištiesę ir žiūrėjome visus filmus“, - pasakoja Žydrūnė.

„Ačiū dievui, kad ne sezono metu, - pastebi Saulius. Vasarą dienos darbai baigiami apie 22 val. Tačiau ir tas išvažiavimas 3-4 dienoms kelia įtampą, neleidžia visiškai atsipalaiduoti.

Samulių Sodyba

V. Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio seniūnijos Antupės kaime galima pasigėrėti vaizdu, kai gyvulių banda iš po stoginės su pasimėgavimu išlenda tuomet, kai šąla ir sninga. Asta Samulė yra panevėžietė. Tačiau sako, kad įprasti prie vienkiemio ramybės jai nebuvo sudėtinga. O dabar net priešingai - ji mėgaujasi kaimo ramybe ir nuostabiais vaizdais.

Po dvejų metų „dėl grožio“ nusipirko hailendų veislės galvijų porelę. Laikui bėgant po truputį gyvulių daugėjo. Šeimininkai nutarė plėsti gyvulininkystę ir pradėti auginti galvijus mėsai. Šiandien dešimties hektarų plote ganosi trylikos hailendų veislės galvijų banda.

Hailendai - tai škotiška karvių veislė. Po pirmu plauko sluoksniu yra tankus povilnis. Per šalčius karvių vilna sutankėja, o vasarą nereikalingas sluoksnis nuslenka. Karvės išsiskiria akis dengiančiais karčiais. Jie saugo gyvulius nuo akių infekcijos ir nuo vabzdžių. Šios veislės karvės yra žemaūgės.

Šiai karvių veislei nereikia ypatingo dėmesio. Hailendai gali pakelti didžiausius šalčius. Be to, jų imuninės sistemos neįveikia praktiškai jokie virusai. O štai karščio jie nemėgsta ir vasarą nuo saulės dažniausiai slepiasi stoginėje.

Hailendų veislės karvė

Hailendų veislės karvės atrodo grėsmingai ir turi didelius ragus, tačiau jos gali būti vienoje teritorijoje ir su laukiniais, ir su naminiais gyvūnais. Agresyviais gyvuliai tampa tik tada, kai jų gyvybei gresia pavojus.

A. Samulė pasakojo, kad pradėję didinti bandą jie įsigijo du jaučius. Vieną jų įsigijo Danijoje - jis veislinių bulių parodoje buvo pelnęs čempiono titulą. Paskutinį jaučiuką hailendų karvė atsivedė praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai jau buvo šalta. Šeimininkai net neįtarė, kad gyvulys laukiasi.

Hailendų karvės veršiuojasi dažniausiai anksti ryte, žmonių pagalbos jiems neprireikia. Po keturių valandų atsivestas veršiukas jau laksto. Hailendai yra labai savarankiški gyvūnai. Samuliai dažnai gyvulius papildomai maitina duona ir grūdais.

Asta Samulė prisiminė pirmąsias dienas, kai parsivežė tris hailendų veislės galvijus. Išsigandęs kelionės vienas jaučiukas išsilaužė iš aptvaro ir pabėgo. Karvės parėjo atgal. O štai jautis nubėgo į mišką ir tapo agresyvus. Šeimininkai pripažįsta, kad gal tuomet suveikė jų, kaip augintojų, nepatyrimas.

Dabar jau žino, kad šių gyvulių nereikia gąsdinti, einant artyn nenešti lazdos, skleisti aukštų garsų. Jie bijo transportavimo ir pasikeitusių aplinkybių - kai pasikeičia banda bei ją prižiūrintys žmonės. Šiuo metu hailendai ganosi dešimties hektarų teritorijoje. Greitu metu šie galvijai priglaus aptvare dar vienus gyventojus - danielius.

Sodybos „Pas Vaidotą“ savininkai sako, kad šiuo metu hailendai jiems yra kaip hobis. Lietuvoje tikros veislės hailendų įsigyti labai sudėtinga. Samuliai abejoja, ar Lietuvoje būtų pakankama rinka tiekti minėtų gyvūnų mėsai. Hailendų mėsa yra dietinė, brangi, labai tinka vaikams. Kilogramas šios mėsos kainoja 50 eurų. Samuliai yra ragavę hailendų jautienos gaminių, tačiau ne Lietuvoje, o Anglijoje esančiuose restoranuose.

Samušių Ūkis

Tarp miškų Paliesio kaime avininkystės ūkį nuosavoje žemėje įkūrę Inga ir Kęstutis Samušiai gyvenimu kaime ne tik mėgaujasi, bet ir iš to pragyvena. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, apsilankęs avininkystės ūkyje, vėliau nuvykęs į vilnos veltinio vėlyklą Utenoje, iš arčiau susipažinęs su ūkininkais ir verslininkais, akcentavo, kad tai netradicinis ūkis, nes jame gaminama avalynė, drabužiai.

Ministras pridūrė, kad šis ūkis - tai sėkmės istorija, kai kalbama apie kaimo gyvybingumą, kai mažas verslas išeina į pasaulinę rinką. Šioje šeimoje auga dvi dukros - Vasarė ir Vėtra bei du sūnūs - Jovaras ir Ąžuolas.

Miškininkas Kęstutis Samušis, prieš daugiau negu dešimtmetį su žmona Inga įsigijęs žemės Molėtų rajone, pasakojo, kad gyvenimas kaime jaunos šeimos negąsdino ir netgi vienu metu, kaip juokavo ūkininkas, svajota apie molinį namą, kokį pasistačiusi jo sesuo. Bet tuo metu dar gyvenant Žemaitijoje iliuzija kitoje Lietuvos pusėje statytis namą subliuško kaip sunkiai įgyvendinama.

Pradėta dairytis sodybos, o ją įsigijus persikelta gyventi ir iš karto įsigyta avių, nes gyvenimo kaime be gyvulių Kęstutis neįsivaizdavo. Juolab kad aplink sodybą esantys žemės plotai buvo nešienaujami, apaugę šabakštynais. Kraštovaizdis pasikeitė, kai laukuose pradėjo darbuotis nereiklios aplinkai ir priežiūrai škudžių veislės avys.

Su ūkį puoselėjančią šeimą aplankiusiu ministru pirmiausia kalbėtasi apie šių dienų aktualiją - kaip apsisaugoma nuo vilkų išpuolių, nes ūkininkaujama miškų apsuptyje. „Turime šunį, kuris šiek tiek gelbėja lojimu, o be to, škudžių veislės avys - baukščios, nenustovi vietoje, nakčiai ateina arčiau namų, todėl dar vilkai nuostolių nepridarė, bet lūšis buvo įlindusi ir vieną avį sužalojo“, - pasakojo K. Samušis, pridūręs, kad už kelių kilometrų ūkininkaujantis kaimynas daug nuostolių nuo vilkų išpuolių patyrė.

Škudžių veislės avys

Su ministru aptarus prevencinių priemonių efektyvumą, K. Samušis, kaip Lietuvos škudžių avių augintojų asociacijos vadovas, kėlė dar vieną problemą - škudžių avių veislės pripažinimą lietuviška veisle. Ūkininko teigimu, yra pakankamai duomenų ir istorinių žinių, kad škudė - lietuviška veislė, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1890 metais Šilutės rajone. Bet labiausiai ūkio naudą pakėlė Ingos verslas - vilnos vėlimas. Velti iš vilnos Inga pradėjo dar gyvendama Žemaitijoje. Apsigyvenus Molėtų rajone, vėlimui naudota savų avių vilna, o dirbtuvėmis tapo namai.

Užsakymų pradėjus daugėti, verslas plėtėsi. Dabar Inga ir Kęstutis dalį vilnos perka bei sako, kad savos vilnos per mažai visiems užsakymams įvykdyti. Iš sodybos Paliesio kaime nuvykus į Uteną, pirmiausia užsukta į Utenos kūrybinių industrijų centrą „Taurapilis“, kur avalynės vėlyklą iš savo namų perkėlė Inga ir Kęstutis.

Svečius pasitikusi VšĮ Utenos verslo informacijos centro direktorė Irina Šeršniova ministrą K. Navicką supažindino su visomis „Taurapilyje“ esančiomis kūrybinėmis industrijomis, kalbėjo, kad I. ir K. Šiuo metu „Taurapilyje“ likusi dalis Samušių verslo, o veltinio vėlykla perkelta į erdvesnes patalpas.

Tapus vienais didžiausių vilnos vėlimo pardavėjų Baltijos šalių regione ir veltinio avalynės gamintojų pasaulinėje rinkoje, Inga ir Kęstutis yra įdarbinę apie 10 žmonių, o sezono metu jų darbuojasi ir daugiau. „Kadangi pagamintą avalynę siunčiame į JAV, Australiją, Didžiąją Britaniją, Kanadą ir kt. šalis, teko įkurti siuntų tarpininkavimo įmonę ir kartu patiems susidaryti geresnes siuntimo sąlygas“, - pasakojo Inga, pridūrusi, kad prekiaujama ETSY, AMAZON internetinėse platformose, o avalynė gaminama pagal užsakymus.

Siūlomų Ingos sukurtų modelių katalogas itin didelis - galima rinktis iš 250 pavydžių, be to, kiekvienas batų pavyzdys turi kelių tipų padus ir šiuo metu galima rinktis avalynę iš 60-ies unikalių spalvų. Veliami aulinukai, pusauliniai batai, šlepetės, per mėnesį parduodama apie 300 porų. Įprastai vienai porai nuvelti sugaištama apie porą valandų. „Mums svarbiausia yra kokybė, todėl plečiantis verslui vėlimo dirbtuvėse darbuojasi vadybininkė, tikrinanti gaminio kokybę“, - pasakojo Inga, ministrui užsukus į dirbtuves bei susipažinus su šlapiuoju vėlimo būdu, kuriam naudojamas itin aukštos kokybės muilas, vėlimo procesą pagreitinančias bambuko lazdelės ir t. t.

Pasak ūkininkų ir verslininkų, vis tik net ir jų verslui, kur pagaminta produkcija realizuojama e. prekybos būdu, buvo sunku išgyventi karantino metu ir teko susidurti su nemenkais išbandymais. Pasidžiaugęs I. ir K. Samušių sėkmės istorija, ministras K. Navickas kalbėjo, kad apsilankymo metu jis buvo nustebintas dar ir savo verslą sukūrusių žmonių pozityvumu, kurio nestigo kalbant visomis šiandienos aktualijomis.

Veislinių Mėsinių Bulių Aukcionai

Lietuvoje daugėja ir mišrūnų, esame pasiekę beveik 200 tūkst. grynaveislių galvijų. Vienas iš būdų - aukcionas. ŽŪA) vykusioje gyvulininkystės parodoje. kontrolines penėjimo stotis iš įvairių ūkių buvo atrinkta per 130 buliukų. auginimas truko penkis mėnesius. tik po itin griežtos atrankos į parodą atvežta 40 galvijų.

Šalies reproduktoriai, parodę geriausius rezultatus kontrolinio augimo metu. būdu įsigytas vienas bulius. genetiką toliau gerins 17 mėnesių genetiškai beragis šarolė bulius. Reproduktorius bandoje labai svarbus. Šio buliaus motina turi švediško kraujo. buliaus privalumas ir tai, kad jis gimė be ragų. dalyvavo ir patyręs angusų augintojas Vidmantas Rasimas iš Prienų rajono. yra 230 angusų ir jų mišrūnų, iš jų grynaveislių - 170. aukcionų organizavo - visuose dalyvavome.

Profesorius Česlovas Jukna, apžiūrėjęs atvežtus galvijus, pagyrė augintojus. jau išmoko auginti veislinius galvijus. daryti nebereikia. pirkėjų pritraukia pavasarinis aukcionas. kontrolinėje penėjimo srityje jie buvo įvertinti trijų vertintojų. trečias. įvertintas jų augimo tempas, priesvoris. Jiems vaikštant manieže daug ką stebino, kad jie idealiai ramūs. kad gyvulininkystės paroda pasitarnavo ir kaip puiki švietimo priemonė.

Veislinių mėsinių bulių aukciono kriterijai:

• Griežti atrankos reikalavimai
• Geriausi rezultatai kontrolinio augimo metu
• Genetinis pranašumas
• Augimo tempas ir priesvoris
• Galvijų ramybė

Lentelė. Veislinių bulių aukciono kriterijai

Šis aukcionas - puiki proga įsigyti geriausius reproduktorius, kurie padės gerinti bandos genetiką ir didinti pajamas. Profesorius Česlovas Jukna pabrėžė, kad Lietuvos augintojai jau išmoko auginti veislinius galvijus, todėl tokie aukcionai yra labai svarbūs.

Apgyvendinimo Įstaigos Šiaulių Apskrityje

Šiaulių apskritis siūlo įvairias apgyvendinimo galimybes: sodybas, namelių nuomą, apartamentus, kambarių nuomą, kempingus, glampingus, pirtis, svečių namus, viešbučius, dvarus ir poilsio namus. Čia galima rasti tiek ekonominių, tiek prabangių variantų.

Populiariausios apgyvendinimo vietos Šiaulių apskrityje:

• Sodybos
• Namelių nuoma
• Namų, vilų ir kotedžų nuoma
• Apartamentų ir butų nuoma
• Kambarių nuoma

Kai kurios sodybos siūlo akcijas ir nuolaidas, ypač ne sezono metu. Pavyzdžiui, Pilaitė prie Gudelių ežero siūlo specialius pasiūlymus. Taip pat yra sodybų, kurios siūlo ilgalaikę nuomą ir priima svečius ne sezono metu.

DUK apie sodybų nuomą ir poilsį Šiaulių apskrityje:

• Kuriose sodybose bei nakvynės vietose Šiaulių apskrityje geriausios kainos?
• Kurios sodybos ir apgyvendinimo vietos yra geriausios Šiaulių apskrityje?
• Kurios sodybos ir apgyvendinimo vietos Šiaulių apskrityje įsikūrę ant ežero kranto?
• Kurios sodybos ir apgyvendinimo vietos Šiaulių apskrityje šiuo metu siūlo akcijas, nuolaidas?
• Kurios sodybos ir apgyvendinimo vietos Šiaulių apskrityje siūlo ilgalaikę nuomą?
• Kurios sodybos ir apgyvendinimo vietos Šiaulių apskrityje priima svečius ir ne sezono metu?

Šis straipsnis apžvelgė įvairias kaimo turizmo galimybes Lietuvoje, nuo sodybų ir ūkių iki veislinių galvijų aukcionų. Tikimės, kad ši informacija padės jums atrasti naujų ir įdomių vietų Lietuvoje.

tags: #sodyba #buliai #adresas