Žodžių junginys „socialinio būsto gyventojas“ daugumai Lietuvos žmonių kelia ne visada teigiamas asociacijas. Šių metų kovą atliktos apklausos duomenimis, 35 proc. respondentų pirmiausia pagalvoja apie sunkią finansinę būklę ar mažas pajamas gaunančius asmenis, o beveik kas dešimtas (8 proc.) šį terminą sieja su asocialiu gyvenimo būdu.
Tačiau, remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ duomenimis, socialinis būstas dažniausiai suteikiamas labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, dalis visuomenės vis dar įsivaizduoja, kad juose gyvena tik nedirbantys ar vengiantys atsakomybės žmonės.
2025 m. kovą atlikta apklausa atskleidė, kad 10 proc. respondentų apie socialinio būsto gyventoją galvoja kaip apie „vargšą, kuriam reikia pagalbos“, o dar 9 proc. apklaustųjų šį terminą sieja su tingėjimu ar nenoru dirbti.
„Šie apklausos rezultatai puikiai iliustruoja, kad stereotipai vis dar stiprūs. Tai, kaip visuomenė mato socialiniame būste gyvenančius žmones, ir realybė dažnu atveju yra kardinaliai kitokia. Socialinio būsto prireikia ir žmonėms su negalia, ir patyrusiems gyvenimo išbandymų“, - sako R. Žibelienė.
Šiuo metu pagalbą būstu Lietuvoje gauna įvairios socialinės grupės - nuo gyventojų su negalia iki be tėvų globos likusių vaikų, senjorų ar nelaimių ištiktų šeimų. Tai gali būti žmonės, kurie visą gyvenimą mokėjo mokesčius, dirbo, tačiau vieną dieną neteko visko, sako savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktorė Rosita Žibelienė.
„Lietuvoje esame matę ne vieną tragediją, kai žmonės netenka namų visiškai ne dėl savo kaltės. Tokiose situacijose socialinis būstas tampa gyvybiškai svarbia pagalbos priemone, padedančia žmonėms atsitiesti po nelaimės ir atgauti bent dalį prarasto saugumo jausmo“, - komentuoja R. Žibelienė.
Pavyzdžiui, 2024 m. sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškių g. 101 daugiabutyje įvykęs sprogimas akimirksniu sugriovė dalį pastato ir visiškai sunaikino kai kuriuos butus. Gyventojai, likę be pastogės, tą pačią dieną buvo skubiai apgyvendinti savivaldybės suteiktame viešbutyje. Vėliau jiems buvo skirtas socialinis būstas, kuris tapo laikina stotele iki tol, kol daugiabutis buvo sutvarkytas ir vėl pritaikytas gyventi.
Siekiant laužyti stereotipus, šį rudenį Vilniuje prasideda socialinė kampanija „(Ne)svetimas kaimynas“, kurios pirmasis etapas kvies vilniečius pažvelgti į socialinio būsto gyventojus be išankstinių nuostatų.
„Socialinio būsto gyventojas - tai ne stereotipas, o žmogus su savo istorija. Jis gali būti tavo kaimynas, kolega ar draugas. Kiekvienas mūsų gali susidurti su sunkumais, kai reikia prašyti pagalbos. Padėdami žmonėms, norime suteikti jiems ne tik pastogę, bet ir emocinį palaikymą, tad tikime, kad ši socialinė kampanija leis kitaip pažvelgti į socialinio būsto gyventojus ir keisti išankstines nuostatas“, - sako R. Žibelienė.
Kampanijos „(Ne)svetimas kaimynas“ pirmojo etapo metu visą rugsėjį sostinėje bus pristatyta plakatų serija - dirbtinio intelekto sukurtas „mitinis“ socialinio būsto gyventojas kartu su tikro žmogaus fotografija. Plakatai bus rodomi visuose Vilniaus miesto skaitmeniniuose reklamų ekranuose, taip pat bus platinami socialiniuose tinkluose.
Vėliau kampaniją tęs dokumentinių vaizdo istorijų ciklas, o miesto centre bus įrengta interaktyvi instaliacija, kur praeiviai galės pakelti telefono ragelį ir išgirsti tikras, jautrias socialinio būsto gyventojų gyvenimo istorijas.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ užakymu „Spinter tyrimai“ kovo 18-28 d. vykdytoje apklausoje dalyvavo 1012 respondentų nuo 18 iki 75 m.
Vilniuje užbaigtas išskirtinis socialinio būsto konversijos projektas „Šilti namai“, į kurį investuota daugiau ne pusė milijono eurų. Įgyvendinant projektą, Lazdynuose esančio bendrabučio apleistas pirmas aukštas buvo pertvarkytas į 17 modernių butų su bendruomenės erdve.
„Vilniuje daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių šiuo metu laukia socialinio būsto, todėl nuolat ieškome sprendimų, kaip padėti su laikinais gyvenimo sunkumais susidūrusiems vilniečiams. Tikiuosi, kad ši konversija ne tik padės mažinti šią eilę, bet ir egzistuojančią stigmą, stereotipus, susijusius su socialinio būsto tema. Tuo pačiu, manau, kad būtent šiame name esantys butai puikiai iliustruoja, kur link judame ir kokį įrengimo standartą socialiniams būstams keliame - tai tikrai šiltų, jaukių ir patogių namų siekiamybė“, - sako Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė.
„Tai pirmas toks socialinių būstų konversijos projektas sostinėje. Įvairiose Vilniaus miesto vietose panašių projektų jau planuojame ir daugiau - jie padės mažinti socialinio būsto laukiančiųjų eiles ir didinti oraus būsto prieinamumą“, - sako Rosita Žibelienė, projektą vykdžiusios savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktorė.
Šiltnamių g., Lazdynų rajone bendrabučio pirmame aukšte anksčiau buvo prastos būklės kambariai su bendro naudojimo dušais, tualetais ir virtuve. Apleistų patalpų rekonstrukcija, įrengiant 17 atskirų butų su bendruomenės erdve, truko pusantrų metų.
Kiekviename 15 kv. m. dydžio bute dabar įrengtos atskiros virtuvės zonos ir vonios kambariai, kokybiška garso izoliacija, sumontuota rekuperacinė sistema. Didelėje bendruomenės erdvėje su knygomis ir stalo žaidimais papildomai įrengta ir moderni skalbykla.
„Bendrabučiai yra vienas didesnių Lietuvos skaudulių - juos renovuoti sudėtinga, ten šilumos nuostoliai didžiausi, o bendros patalpos - labiausiai apleistos. Todėl šiuo projektu siekėme ne tik suteikti orius laikinus namus daugiau socialiai pažeidžiamų vilniečių, tačiau ir parodyti pavyzdį, kad bendrabučius galima puikiai atnaujinti ir pritaikyti patogiam gyvenimui. Ir tuo pačiu žengti tvarumo link - mažinti energijos nuostolius bei pratęsti pastatų gyvavimo laiką“, - sako projekto vadovė Radvilė Ulozienė, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Turto eksploatavimo grupės Techninių dokumentų komandos lyderė.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skaičiuoja, kad projektas atsiėjo beveik 570 tūkst. eurų.
Oleg Klopov, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Turto eksploatavimo grupės vadovas, pabrėžia, tai nebuvo paprastas remontas, o sudėtinga bendrabučio kambarių konversija į butus.
„Ne tik atlikome pilną sienų ir lubų apdailą, pakeitėme visas duris ir langus, bet ir montavome naujus inžinerinių tinklų vamzdynus , keitėme radiatorius, betonavome koridorių, įrengėme naujus įvadus ir elektros instaliaciją, rekuperacinę ir priešgaisrinę sistemas, atskirą įėjimą, lauko nuovažas žmonėms su negalia. Naudojome kokybiškas, tvarias ir ilgaamžes medžiagas bei apgalvojome net menkiausias smulkmenas - pavyzdžiui, įvertinome, kad bendrabutis yra šalia gana judrios gatvės, todėl pasirūpinome, kad būtų įstatyti gerai garsą izoliuojantys langai“, - aiškina O. Klopov.
Anot jo, projektas buvo didžiulis iššūkis visai įmonei, kadangi tokio masto darbai vykdyti pirmą kartą. Sunkiausias laikas buvo būtent statybos, mat nebuvo dienos, kad įmonė iš rangovų nesulauktų skambučių dėl iškilusių problemų.
„Ne kartą susidūrėme su problemomis, kurių nebuvo įmanoma numatyti projekto pradžioje. Pavyzdžiui, gręždami perdangą ventiliacijos angoms, netyčia pažeidėme gyventojų įsirengtus, tačiau niekur projektiniuose brėžiniuose nepažymėtus vamzdynus. Ant mūsų aukšto pasipylė vanduo, teko reaguoti labai greitai“, - pažymi O. Klopov.
Į naujuosius savo namus jau keliasi ir gyventojai. Šiuo metu išgyvenant nelengvą gyvenimo etapą, socialinių būstų nuomininkai teigia, kad visada stengiasi išlikti stiprūs ir savarankiški.
„Labai vertinu tai, kad savo naujuose namuose galėsiu susikurti savo aplinką, pasistatyti norimus baldus. Atrodo, kad tai smulkmena, bet būtent tai padeda jausti, jog esu savo namuose“, - pasakoja būsto raktus atsiėmusi 57-erių Daina.
R. Žibelienė teigia, kad „Šilti namai“ projektas - tik pradžia. Planuojama, kad panašūs projektai gali būti įgyvendinti ir Saltoniškių bei Buivydiškių gatvėse, svarstomi ir kiti potencialūs objektai.
„Siekiame suteikti laikinus namus kuo daugiau gyventojų, nukentėjusių nuo nelaimių, tokių kaip sprogimas Viršuliškių daugiabutyje ar lėktuvo aviakatastrofa. Taip pat ir socialiai pažeidžiamesniems asmenims, kurių pajamos nėra pakankamos - turintiems negalią, vyresnio amžiaus žmonėms, daugiavaikėms šeimoms.
Klaipėdos miesto savivaldybė tęsia darbus ruošiantis statyti naują socialinio būsto daugiabutį šiaurinėje miesto dalyje - Tauralaukyje, adresu Akmenų g. 1B. Dėl projekto finansavimo iš ES struktūrinių fondų jau pasirašyta sutartis su Centrine projektų valdymo agentūra.
Klaipėdos m. savivaldybė, „Socialinio būsto plėtra Klaipėdoje vykdoma kompleksiškai, tai yra perkant butus, remontuojant esamus socialinius būstus ir statant naujus namus. Tačiau socialinio būsto paklausa Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, vis dar išlieka didžiulė. Eilėje jo laukia 557 asmenys ir šeimos, iš jų 72 neįgalieji ir 31 šeima, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų. Kasmet yra perkami papildomi butai, todėl pastačius daugiabutį būtų ne tik patenkintas dalies gyventojų poreikis gauti tinkamą gyvenamąją vietą, bet taip sprendžiama ir socialinės atskirties problema.
Planuojama pastatyti naują daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame bus įrengta 60 butų. Iš jų 50 butų bus skirti projekto tikslinėms grupėms - 35 neįgaliesiems asmenims ir 15 gausioms šeimoms. Projektas bus finansuojamas 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Visa projekto kaina - 11,19 mln. Projekto pagrindinis tikslas - didinti socialinio būsto prieinamumą gausioms šeimoms bei asmenims su negalia Klaipėdos mieste. Dar 2021 metais pradėtas projektas bus baigtas iki 2026 m.
Naujo socialinio būsto statybos yra įtrauktos į savivaldybės 2024-2026 metų strateginį veiklos planą. Jau baigti daugiabučio projektavimo darbai, gautas ir statybos leidimas. Atliktos viešųjų pirkimų procedūros, artimiausiu metu su rangovu bus pasirašyta sutartis. Numatoma, kad daugiabutis Akmenų g. turės būti pastatytas per 2025-2026 metus.
Vilniaus rajono savivaldybė kartu su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį, leidžiančią statyti naują dienos užimtumo centrą Pagirių seniūnijoje, Keturiasdešimties Totorių kaime. Naujasis dienos užimtumo centras bus skirtas intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims.
Sostinėje toliau plečiama žmonių su negalia integracijai skirta infrastruktūra - pradedami du nauji grupinio gyvenimo namų statybos projektai Paneriuose, kuriuos įgyvendina Vilniaus vystymo kompanija. Jau pasirašyta rangos sutartis dėl statybų Pagirio g. 16, o Kadugių g. 4 namui šiuo metu paskelbtas konkursas.
Mazūriškiuose sparčiai ryškėja būsimojo darželio kontūrai - statybų aikštelėje intensyviai vyksta darbai ir pastatas pamažu įgauna savo formą. Baigus statybas, mažieji rajono gyventojai čia galės leisti dienas modernioje ir šiuolaikiškai įrengtoje ugdymo įstaigoje.
Šakių rajone pradedamas svarbus kelių infrastruktūros projektas - valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3807 Kiduliai-Gelgaudiškis-Gerdžiūnai ruožo nuo 2,6 iki 14,2 kilometro kapitalinis remontas. Bendra tvarkomo kelio atkarpa siekia daugiau nei 11 kilometrų.
Marijampolėje toliau gerinama daugiabučių namų gyventojų aplinka - pradėti dar dviejų automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo darbai Dariaus ir Girėno g. 11 bei Kauno g. 66.
Druskininkų ligoninėje tęsiami atnaujinimo darbai - po neseniai duris atvėrusio moderniai įrengto Reanimacijos skyriaus, pristatyti Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus rekonstrukcijos planai. Projektuotojai ir interjero dizaineriai savivaldybės ir ligoninės vadovams jau pateikė būsimo skyriaus išorę.
Tauragės miesto Naujakurių bendruomenė žengė svarbų žingsnį aktyvaus gyvenimo būdo ir bendruomeniškumo link - įgyvendintas dalyvaujamojo biudžeto mažos vertės projektų kategorijos nugalėtojas - „Padelio aikštelės įrengimas Tauragės miesto Naujakurių bendruomenėje“.
Valstybinės reikšmės kelių valdytoja „Via Lietuva“ kartu su projektavimo įmone „Tyrens“ Kauno miesto ir rajono savivaldybių atstovams pristatė magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (nuo ruožo pradžios iki 16,45 km) rekonstrukcijos galimybių studiją ir priešprojektinius sprendinius.
Apibendrinant, socialinis būstas Lietuvoje yra svarbi priemonė padedant pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Nepaisant vyraujančių stereotipų, socialinis būstas tampa laikinu prieglobsčiu netikėtai ištikus nelaimei, o socialinės kampanijos ir konversijos projektai padeda mažinti atskirtį ir kurti orų gyvenimą kiekvienam.
Modernus socialinis būstas Vilniuje
Socialinio būsto plėtros projektai Vilniuje
- Šilti namai: bendrabučio konversija į 17 modernių butų Lazdynuose.
- Planuojami projektai: Saltoniškių ir Buivydiškių gatvėse.
- Dienos užimtumo centras: Keturiasdešimties Totorių kaime.
- Grupinio gyvenimo namai: statybos Paneriuose (Pagirio g. 16, Kadugių g. 4).
Socialinio būsto plėtra Klaipėdoje
Klaipėdoje planuojama pastatyti naują daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame bus įrengta 60 butų. Iš jų 50 butų bus skirti projekto tikslinėms grupėms - 35 neįgaliesiems asmenims ir 15 gausioms šeimoms.
Vizualizacija naujo socialinio būsto Klaipėdoje
Socialinio būsto laukiančiųjų skaičius
Eilėje socialinio būsto Klaipėdoje laukia 557 asmenys ir šeimos, iš jų 72 neįgalieji ir 31 šeima, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų.
Informacija apie svarbiausius objektus Vilniuje:
- Autobusų žiedas ties Žaliųjų Ežerų g.
- Viešoji erdvė ties Širvio g.
- Skveras prie Juozo Rutkausko g.
- Modulinis darželis ir mokykla Ateities g.
- Dviračių takas Gelvonų g. tarp Fabijoniškių g.
- Viešoji erdvė ties Sėlių g.
- Viešojo transporto aikštelė ir Gileikių g.
- Viešoji erdvė tarp Savanorių pr. 52, 54 ir Gerosios Vilties g.
- Skveras ties K. Vanagėlio g.
- Viešoji erdvė ties Naugarduko g.
- Viešoji erdvė ties Ukmergės g.
- Lopšelis - darželis Aušrinės g.
- Pradinė mokykla Blindžių g.
- Pradinė mokykla Miglos g.
- Grupinio gyvenimo namai Kadugių g.
- Grupinio gyvenimo namai Pagirio g.
- Grupinio gyvenimo namai Tunelio g.
- Grupinio gyvenimo namai Plytinės g.
- Grupinio gyvenimo namai Kiškių g.
Inside the Fuggerei: The world’s oldest social housing | Living Differently
tags: #socialinis #bustas #kareiviu #9a