Nekilnojamojo Turto Registravimo Terminas Ir Kadastrinių Matavimų Svarba Lietuvoje

Nekilnojamo turto registravimas yra būtina procedūra visiems savininkams, norintiems įteisinti ir oficialiai įrodyti nuosavybės teises į pastatus, žemės sklypus ar kitus objektus. Registravimas suteikia teisinę apsaugą, leidžia laisvai disponuoti turtu - parduoti, dovanoti, įkeisti - ir užtikrina, kad objektas būtų matomas valstybiniuose registruose. Tačiau daugeliui savininkų vis dar išlieka neaišku, kokius dokumentus reikia pateikti, kiek laiko trunka visa procedūra ir kokia yra reali jos kaina.

Kada Būtina Registruoti Nekilnojamą Turtą?

Registruoti būtina kiekvienam savininkui, kai atsiranda ar pasikeičia nuosavybės teisė. Nekilnojamą turtą registruoti būtina ne tik naujai pastatytus objektus, bet ir tuos, kurių teisinis statusas pasikeitė dėl sandorio, rekonstrukcijos ar kitų aplinkybių. Registravimo pareiga kyla ne tik dėl sandorių ar statybos, bet ir dėl bet kokių pokyčių, kurie turi įtakos turto teisinei būklei.

Kokie Dokumentai Reikalingi Registravimui?

Nekilnojamojo turto registravimui būtini dokumentai priklauso nuo objekto tipo, jo atsiradimo pagrindo ir atliktų pokyčių. Tačiau bendras principas išlieka tas pats - Registrų centrui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys nuosavybės teisę ir faktinę objekto būklę. Tikslus dokumentų sąrašas priklauso nuo situacijos. Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų pažymų, pavyzdžiui, apie inžinerinius tinklus, paskirties keitimą ar žemės servitutų nustatymą.

Pagrindiniai dokumentai, kuriuos turėtumėte turėti:

• Nuosavybės teisę liudijantis dokumentas. Tai gali būti pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo dokumentai, privatizavimo sutartis, teismo sprendimas ir pan. Tai yra juridinis pagrindas, kuriuo remdamasis Registrų centras registruoja nuosavybę jo savininkui.
• Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, arba trumpiau Registrų centro išrašas - dokumentas, kuriame pateikiama kone visa informacija apie nekilnojamąjį turtą: nekilnojamojo daikto tipas, adresas, paskirtis, plotas, vidutinė rinkos vertė, savininkai, nuosavybės registravimo pagrindas, hipotekos, areštai ir daug kitų.
• Kadastrinių matavimų byla - dokumentas, kuriame sužymėti visi fiziniai nekilnojamojo daikto parametrai: plotas, aukštis, ilgis, plotis, tūris, medžiagos, taip pat paskirtis, pavadinimas, statybos darbų baigtumas ir kt. Kadastrinių matavimų byloje pateikiamas ir patalpų ar sklypo planas.
• Energetinio naudingumo sertifikatas - tai palyginus naujas dokumentas, atsiradęs 2013 m. įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams. Jo tikslas - didinti pastatų energetinį efektyvumą, kartu mažinant aplinkos taršą anglies dvideginiu.

Nekilnojamo Turto Registravimo Procesas Žingsnis Po Žingsnio

Nors registravimo procedūra gali atrodyti sudėtinga, iš tiesų ji susideda iš kelių aiškių žingsnių. Svarbiausia tinkamai pasiruošti - surinkti reikalingus dokumentus, atlikti matavimus ir pasirūpinti teisiniu pagrindu.

1. Teisinio pagrindo paruošimas: Pirmasis žingsnis - įsitikinti, kad turite dokumentą, kuris patvirtina nuosavybės teisę. Tai gali būti pirkimo-pardavimo, dovanojimo, paveldėjimo ar kitas teisinis sandoris.
2. Kadastriniai matavimai: Jeigu objektas registruojamas pirmą kartą arba jam buvo atlikti iš esmės keičiantys darbai (rekonstrukcija, kapitalinis remontas, ploto keitimas), būtina atlikti kadastrinius matavimus.
3. Dokumentų pateikimas Registrų centrui: Kai visi dokumentai paruošti, savininkas gali pateikti paraišką registravimui per savitarną. Sistemoje pasirenkama konkreti procedūra: pirmasis registravimas, duomenų pakeitimas, statinio įregistravimas ar kiti veiksmai.
4. Registrų centro vertinimas: Pateikus dokumentus, Registrų centras juos patikrina ir įvertina, ar informacija yra aiški, tiksli ir atitinka teisės aktų reikalavimus.
5. Nekilnojamo turto registravimas: Kai procedūra baigiama, savininkas gauna oficialų patvirtinimą, o objektas įtraukiamas į Nekilnojamojo turto registrą.

Nekilnojamo Turto Registravimo Kaina

Nekilnojamo turto registravimo kaina priklauso nuo kelių svarbių veiksnių: objekto tipo, pasirinkto registravimo termino, ar reikalingi kadastriniai matavimai ir ar registracija atliekama įprasta, ar skubos tvarka.

• Registravimo paslauga: Įprastas registravimas dažniausiai kainuoja mažiau, tačiau gali užtrukti iki kelių savaičių. Skubos tvarka registravimas atliekamas gerokai greičiau - net per 1-3 darbo dienas, tačiau už tai taikomas didesnis tarifas.
• Kadastriniai matavimai: Reikšmingą dalį išlaidų sudaro kadastriniai matavimai, jei jie privalomi konkrečiu atveju. Matavimų kainos skiriasi pagal objekto plotą, sudėtingumą ir matininko paslaugų įkainius. Mažesniems objektams kaina gali būti keli šimtai eurų, o dideliems ar sudėtingiems statiniams - keliais kartais didesnė.
• Dokumentų parengimas: Jei turtas naujai pastatytas, gali prireikti projektavimo dokumentų, energinio naudingumo sertifikato, statybos užbaigimo procedūrų.

Registrų centras nuolat skelbia aktualius įkainius, todėl savininkams verta juos pasitikrinti prieš pradedant procedūrą.

Kaip Pagreitinti Nekilnojamo Turto Registravimą?

Nekilnojamo turto registravimas gali užtrukti, ypač jei dokumentai pateikiami nepilni arba trūksta kadastrinių matavimų. Tačiau procesą galima reikšmingai pagreitinti, jei savininkas iš anksto pasiruošia ir imasi kelių svarbių veiksmų:

• Įsitikinkite, kad visi dokumentai yra pilni ir galiojantys.
• Galima rinktis registravimą skubos tvarka.
• Procesą pagreitina iš anksto atlikti kadastriniai matavimai.
• Verta naudotis Registrų centro savitarna, kuri leidžia pateikti dokumentus elektroniniu būdu, gauti atsakymus greičiau ir stebėti registravimo eigą realiu laiku.

Žemės Sklypo Formavimas Ir Įregistravimas Nekilnojamojo Turto Registre

Žemės sklypo formavimas ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre yra svarbus procesas, užtikrinantis nuosavybės teises ir leidžiantis vykdyti statybos darbus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šis procesas vyksta Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais.

Turint žemės ūkio sklypą ir savivaldybės įsakymą, leidžiantį keisti jo paskirtį, svarbu žinoti, kaip teisingai įregistruoti šį pakeitimą. Dažnai kyla klausimas, ar po ilgo laiko tarpo, pvz., po kelerių metų, vis dar galima kreiptis į Registrų centrą dėl paskirties keitimo registravimo.

Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar žemės sklypo paskirties keitimo įsakyme yra nurodytas terminas. Jei tokio termino nėra, rekomenduojama kreiptis į Registrų centrą ir bandyti registruoti pakeitimą. Jei terminas yra nurodytas, reikėtų įsitikinti, ar jis nėra pasibaigęs.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad per pastaruosius metus teisės aktai galėjo pasikeisti. Todėl, norint tiksliai įvertinti situaciją, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais.

Ekspertai pataria, kad tikrai galima kreiptis dėl paskirties keitimo registravimo net ir po ilgo laiko tarpo. Tačiau gali prireikti kadastrinių matavimų patikslinimo. Šiuo atveju reikėtų kreiptis į matininką.

Žemės įstatymas numato, kad siekiant pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį ir (ar) būdą bei juos sujungti yra rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas).

Vadovaujantis Kolegialių institucijų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5420) (toliau - Taisyklės), Projekto rengimą inicijuoja žemės sklypų savininkas (toliau - Iniciatorius), kuris prašymą leisti rengti žemės sklypų, esančių miesto teritorijoje, Projektą pateikia savivaldybės administracijai.

Projekto rengimo etapai

Projekto rengimas susideda iš kelių pagrindinių etapų:

1. Inicijavimas: Priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą.
2. Rengimo reikalavimai: Rengiami Projekto rengimo reikalavimai.
3. Projekto rengimas.
4. Visuomenės informavimas: Parengtas projektas teikiamas visuomenei susipažinti. Susipažinimui skiriamas ne trumpesnis kaip 10 d. d. laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys teikia savo pasiūlymus. Organizatorius išnagrinėjęs pasiūlymus atsako pasiūlymus teikusiems asmenims. Tokie atsakymai gali būti skundžiami Nacionalinei žemės tarnybai (toliau - NŽT).
5. Derinimas: Projektas turi būti suderintas su įvairiomis institucijomis, priklausomai nuo situacijos.
6. Projekto tikrinimas.
7. Pritarimas.
8. Tvirtinimas: Parengtą projektą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
9. Matavimai.
10. Informavimas.
11. Projekto registravimas.
12. Sprendimas pertvarkyti žemės sklypus.
13. Registracija Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto registravimo schema:

Projekto derinimas su institucijomis

Projektas turi būti suderintas su:

• Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentu (toliau - RAAD), kai pertvarkomas ar formuojamas žemės sklypas patenka į požeminio gėlo ir mineralinio vandens telkinių ar jų sanitarinės apsaugos zonų teritoriją (Taisyklių 62.2.3 p.) ir/arba pertvarkomam žemės sklypui numatoma keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (Taisyklių 62.2.4 p.);
• Visuomenės sveikatos centru, kai pagal Projektą nustatomos SAZ (toliau - VSC) (Taisyklių 62.7 p.);
• kitomis institucijomis, jeigu tai nurodyta pateiktuose reikalavimuose (Taisyklių 62.9 p.).

Pagal Taisyklių 63 p. Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą, ne vėliau kaip per 5 d. d.

Teisinis reguliavimas

Nagrinėjant nuosavybės teisės atsiradimą, svarbu atsižvelgti į tai, kada buvo sudarytas sandoris. Šiuo klausimu galioja tokie principai:

• 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK): Nustatė, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.
• 2000 m. CK: Nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento. Tačiau šis kodeksas taikytinas tik tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurie atsirado jam įsigaliojus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai.

Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

Svarbu atsiminti

• Patikrinkite, ar įsakyme dėl paskirties keitimo nurodytas terminas.
• Kreipkitės į Registrų centrą, net jei praėjo daug laiko nuo įsakymo išdavimo.
• Pasikonsultuokite su matininku dėl kadastrinių matavimų patikslinimo.
• Atsižvelkite į tai, kad teisės aktai galėjo pasikeisti.

Norint sėkmingai įregistruoti žemės sklypo paskirties keitimą, svarbu žinoti galiojančius įstatymus ir teismų praktiką. Jei kyla abejonių, visada rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie padės išspręsti visus klausimus.

Pagrindiniai Civilinio Kodekso skirtumai (1964 m. ir 2000 m.)

Pagal naująją 2014-01-01 Teritorijų planavimo įstatymo redakciją, žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius.

DUK

Čia pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie nekilnojamojo turto registravimą:

Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm. Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos smulkiau aptarėme aukščiau esančiame video.

Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami.

Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.

Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai.

• Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).
• Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas. Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką.

Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.

Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“. Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.

Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas. Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.

tags: #per #kiek #laiko #registru #centre #reikia