Kiekviena valstybė atlieka daugybę funkcijų, įskaitant apsaugos, gamybinės ir komercinės veiklos, vystymo (švietimo, mokslo, meno, visuomenės rekreacijos) ir administracines funkcijas. Šių funkcijų vykdymui reikalingi dideli finansiniai ištekliai, kurių svarbiausias šaltinis yra mokesčiai. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kartu formuojasi ir šalies mokesčių sistema, kuri nuolat keičiama ir kritikuojama. Lietuvos valstybės mokesčių sistema dar tik kuriama, todėl verslininkams ir vadybininkams svarbu pažinti, suvokti ir analizuoti šiuos sudėtingus finansinius santykius, norint priimti kvalifikuotus sprendimus konkurencinėje aplinkoje.
Šio darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos mokesčių sistemos reikšmę, jos įtaką Lietuvai, įvertinti apmoketinimo principus ir apibendrinti mokesčių harmonizavimą įstojus į ES, apžvelgti harmonizavimosi aspektus.

Mokesčių Sistema: Sandoris Tarp Valstybės Ir Piliečio
Mokesčių sistema - tai lyg sandoris tarp valstybės ir piliečio, kuriame nuolat vyksta optimalaus abiejų pusių intereso suderinimo paieška. Reikia siekti nustatyti tokius mokesčius, kurie mažiausiai iškreiptų krašto išteklių paskirstymą. Optimalų išteklių paskirstymą sąlygoja grynosios rinkos sąlygos. O mokesčiai, įtraukti į produktų kainas, ar kiti ekonominiai svertai sukelia krašto išteklių perpaskirstymą, kadangi rinkos veikėjai, priimdami sprendimus, dažnai remiasi kainomis.
Mokesčių Instrumentarijus
Visi mokesčiai įgyvendinami pagal tam tikrą apmokestinimo instrumentarijų, kuris apima mokesčių elementus, mokesčio ėmimo būdą bei nustatymo metodą. Pažymėtina, kad mokesčių turinį detaliau atspindi mokesčių elementai.
Mokesčio Elementai
- Mokesčio subjektas (mokėtojas): Fizinis ar juridinis asmuo, privalantis mokėti įstatymais numatytus mokesčius ar rinkliavas.
- Mokesčio objektas: Įstatymais apmokestinamos prekės, paslaugos, pajamos, turtas.
- Mokesčio šaltinis: Subjektų pajamos (pelnas, darbo užmokestis, renta, palūkanos, dividendai), iš kurių mokami mokesčiai.
- Apmokestinimo vienetas: Ta mokesčio objekto dalis, kuriai nustatomas mokesčio tarifas.
- Mokesčio tarifas: Mokesčio dydis už vieną apmokestinamojo objekto vienetą, gali būti nustatytas absoliučiais dydžiais ir procentais.
- Mokesčių lengvatos: Atskirų valstybių mokesčių lengvatų sistemos yra skirtingos, nes kiekviena valstybė vykdo savą mokesčių politiką.
Mokesčio Ėmimo Būdas
Mokesčio ėmimo būdas yra tiesioginis (iš pajamų) ir netiesioginis (per kainų sistemą). Dėl to mokesčiai irgi skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius, nors praktiškai nėra griežtos ribos tarp šių mokesčių rūšių, ir riba priklauso nuo mokesčio perkėlimo galimybės. Vadinasi, mokesčių skirstymas į tiesioginius ar netiesioginius yra sąlyginis.
Mokesčio Nustatymo Metodas
Mokesčio nustatymo metodai:
- Prie pajamų šaltinio, t. y. pajamų susidarymo ar gavimo vietoje (pajamų mokestis nuo darbo užmokesčio ir pan.).
- Pagal pajamų deklaraciją (mokesčio mokėtojo oficialų pareiškimą apie gautas per ataskaitinį laikotarpį pajamas).
- Pagal kadastrą.
On the Path to Prosperity: Economic Reform in Lithuania
Apmokestinimo Principai
Teoriškai valstybės mokesčių sistema turėtų būti sudaroma atsižvelgiant į apmokestinimo principus ir apmokestinimui keliamus uždavinius. Kokiais apmokestinimo principais reikėtų vadovautis, formuojant šiuolaikines mokesčių sistemas?
- Teisingumo principas: Mokesčiai turi būti nustatomi, remiantis bendromis objektyviomis taisyklėmis, kurios daugumos pripažįstamos kaip teisingos ir protingos.
- Ekonominio efektyvumo principas: Mokesčiai neturėtų trukdyti siekti ekonominių tikslų (ūkio stabilumo, jo augimo, visiško užimtumo), skatintų šiuos tikslus pasiekti, neiškreiptų išteklių paskirstymo, nepakenktų individų darbingumui.
- Administracinio paprastumo principas: Mokesčio ėmimas turi būti lengvai įgyvendinamas, nesudaryti mokėtojams rūpesčių, mokesčių ėmimo kaštai turi būti minimalūs ir sudaryti kuo mažesnę mokesčio dalį.
- Mokestinių įplaukų produktyvumas: Reikalingas pakankamas pajamų apimtis, reikalingas valstybės išlaidoms padengti.
- Elastingumas: Mokestinių įplaukų automatinis reagavimas į ekonomikos sąlygas, naudingas ekonomikos augimo požiūriu.
Praktiškai suderinti minėtuosius apmokestinimo principus bei uždavinius sunku, nes jie dažnai vienas kitam prieštarauja.
Lietuvos Mokesčių Sistema
Šalies mokesčių sistemą dabar sudaro apie 20 mokesčių (įmokų, rinkliavų). Kaip ir kitose daugiau ar mažiau išsivysčiusiose šalyse, tai pajamų ir pelno, socialinio draudimo, turto, vidaus prekių ir paslaugų, tarptautinės prekybos ir sandorių bei kiti mokesčiai: tiesioginiai ir netiesioginiai, mokami tiek fizinių, tiek juridinių asmenų.
Tiesioginiai Mokesčiai
Tiesioginiai mokesčiai - nustatomi pajamoms ir turtui.
Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM)
Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai. Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Pagal įstatymą prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.
Pelno Mokestis
Pelno mokesčio įstatymas nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką. Pelno mokestį moka Lietuvos vienetas ir užsienio vienetas. Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę. Mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita.

Mokesčių Reformos Siūlymai
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlo radikalią mokesčių reformą, kurios esmę atspindi septyni proliberalios mokesčių sistemos principai:
- Valstybė per mokesčių sistemą siekia tik vieno tikslo - surinkti pajamas, būtinas savo funkcijoms vykdyti ir nenaudoti mokesčių kaip įrankio ekonomikai reguliuoti.
- Mokesčiai neturi daryti įtakos mokėtojo pasirinkimui užsiimti viena ar kita veikla, taupyti ar vartoti, investuoti ar skolinti.
- Mažėjantys mokesčiai.
- Mokesčių visuotinumas, neišvengiamumas ir automatiškas mokėjimas.
LLRI mano, kad reikėtų pereiti prie šalies visuotinio PVM, kuris nėra idealus, bet geriausiai atitinka anksčiau išvardytus principus.
tags: #paveldimo #turto #mokescio #instrumentarijus