Šiame straipsnyje aptarsime reikalavimus, keliamus automobilių laikymo patalpoms ir aikštelėms Lietuvoje, įskaitant teisės aktus, gaisrinės saugos reikalavimus ir kitus svarbius aspektus.
Teisinis reglamentavimas
Automobilių stovėjimo vietų reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.06.01:1999 [3.16]. Šis reglamentas apibrėžia susisiekimo sistemos įrengimo reikalavimus miestų ir kaimų teritorijose. Pastato sklypas yra skiriamas pastatui statyti, jo gyventojų rekreacijai, namų ūkio reikmėms bei priėjimams ir privažiavimams.
Svarbu atsižvelgti į šiuos teisės aktus:
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr.
- statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (Žin., 1999, Nr.
- statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr.
- statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215; 2002, Nr.
- statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216; 2002, Nr.
- statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8- 216; 2002, Nr.
- statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin. 1999, Nr. 107-3120; 2002, Nr.
- statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.
Gaisrinės saugos reikalavimai
Projektiniai sprendiniai, užtikrinantieji statinio esminio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ nuostatas, priimami vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [3.8]. Svarbu užtikrinti tinkamą privažiavimą gaisrinei technikai prie gyvenamųjų namų.
Prie kiekvieno gyvenamojo namo turi būti įrengtas privažiavimas gaisrinei technikai. Iki 4 aukštų namams privažiavimas gaisrinei technikai gali būti įrengiamas 25 m atstumu iki pastatų. Gyvenviečių ir miestų vienbučiai, taip pat sublokuoti gyvenamieji namai turi būti statomi ne didesniu kaip 5 km atstumu iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.
Kai užstatytoje teritorijoje nėra vandens tinklų, priešgaisriniams tikslams gali būti naudojami natūralūs vandens telkiniai (ežeras, upė ir pan.) arba priešgaisriniai rezervuarai. Vanduo gaisrui gesinti gali būti saugomas viename rezervuare, jį perskiriant į dvi kameras. Prie gaisrinio rezervuaro turi būti įrengti informaciniai ženklai, nurodantys jo paskirtį, talpą, vandens paėmimo angas.
Automobilinių kopėčių pastatymui, atsižvelgiant į pastato aukštį bei automobilio technines galimybes, 7-16 m atstumu iki pastato turi būti įrengta ne mažiau kaip 6 m pločio važiuojamoji dalis arba 16x16 m dydžio aikštelė.
Gyvenviečių ir miestų daugiabučiai namai turi būti statomi ne didesniu kaip 3 km atstumu iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Namo pastovumui užtikrinti jo perdangų (įskaitant palėpės bei rūsio) ugniai atsparumo laipsnis turi būti ne mažesnis kaip REI 60-I ugniai atsparumo namams.
Vienos sekcijos name liftas (liftai) su lifto holu, esantis sekcijos centre (plane), turi būti apribotas priešgaisrinėmis 2 tipo sienomis. Lifto holo bei laiptinės durys turi būti priešgaisrinės, ne mažesnio kaip EI 30 atsparumo ugniai.
Jei įrengiama patalpa laiptinės prižiūrėtojui, ji turi būti įrengta pirmame namo aukšte už laiptinės ribų. Šios patalpos atitvarinės konstrukcijos turi būti pagamintos iš A1 arba A2 degumo klasių statybos produktų, patalpoje turi būti įrengti autonominiai gaisro signalizatoriai, o namuose, kurių viršutinio aukšto (įskaitant ir mansardinį) grindų altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės daugiau kaip 26,5 m, - automatinė gaisro signalizacija.
I atsparumo ugniai pastatams išorinių sienų apdailai iš lauko draudžiama naudoti žemesnės kaip B-s1, d0 degumo klasės statybos produktus. I atsparumo ugniai gyvenamųjų namų, kurių aukščiausio aukšto grindų paviršiaus altitudė skiriasi nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus altitudės ne daugiau kaip 26,5 m, išorines sienas (fasadus) galima šiltinti ne žemesnės kaip C-s2, d1 degumo klasės statybos produktais, padengiant juos ne plonesniu kaip 6 mm, o angokraščiuose - 10 mm A1 degumo klasės statybos produktų sluoksniu. Šiltinant šiais statybos produktais pastatus, sienos viršus 1,2 m atstumu iki stogo konstrukcijų iš žemesnės kaip B-s1, d0 statybos produktų turi būti šiltinamas ne žemesnės kaip A2-s1, d0 statybos produktais.
Automobilių su dujine įranga laikymo reikalavimai
Automobilių saugyklų projektavimą ir joms taikytinus gaisrinės saugos reikalavimus reglamentuojančios „Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklės” (Žin., 2012, Nr. 21-989) draudžia automobilių su dujine įranga saugojimo patalpas įrengti automobilių saugyklose, kurios yra įgilintos daugiau kaip 3 m.
Prie požeminių parkavimosi aikštelių greta vietų skaičių žyminčių švieslenčių, paprastai, dega ir perbrauktas dujų baliono ženklas, reiškiantis, kad automobiliams su dujine įranga, važiuoti į požemines parkavimo aikšteles, draudžiama. Taip pat automobilius su dujine įranga draudžiama laikyti požeminiuose garažuose.
Automobilių su dujų įranga (kalbame apie suskystintas naftos dujas - SND, angl. - LPG) pavojingumas gaisro ar sprogimo požiūriu yra didesnis todėl, kad SND normaliomis aplinkos sąlygomis yra dujinėje būsenoje, nematomos ir sunkiai užuodžiamos.
Atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:
- Draudimas laikyti automobilius su dujine įranga požeminiuose garažuose.
- Informaciniai ženklai prie požeminių aikštelių, draudžiantys įvažiuoti automobiliams su dujine įranga.
- Atsakomybė už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus.
Reikalavimai autoservisams
Pradedant autoserviso verslą, svarbu įvertinti patalpų atitikimą keliamiems reikalavimams. Patalpos autoservisui turi būti negyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. paslaugų, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai.
Galvojant apie patalpų įrengimą, jis pataria atsižvelgti į tai, kad dirbtuvių grindys turi būti padengtos nelaidžia skysčiams danga, atsparia benzino ir kitų skysčių ardomajam poveikiui. Jeigu dirbtuvėse įrengiama ant grindų nutekėjusių skysčių surinkimo sistema, ji negali būti sujungta su jokiu nuotekynu, išskyrus talpas, skirtas transporto priemonių kėbulo plovimui.
Automobilių dirbtuvėse nuolat kaupiasi naudotos padangos, naudojimui nebetinkami akumuliatoriai, alyva, filtrai. Dažnai nenumatoma patalpų ar erdvės dirbtuvėse, kur bus laikomos talpos atliekų rūšiavimui ir laikymui iki išvežimo.
Ne ką mažiau svarbi ir įdarbinamų specialistų kvalifikacija - net ir „auksines rankas“ turintys darbuotojai savo kvalifikaciją turi įrodyti atitinkamais pažymėjimais. Teisės aktai draudžia atlikti dalį transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto darbų neturint specialių žinių bei kvalifikaciją patvirtinančių pažymėjimų, pavyzdžiui, dirbti su transporto priemonių kondicionavimo sistemomis.
Pradedant darbus yra būtina autoserviso registracija GPAIS sistemoje (www.gpais.eu) veiklos vykdytojo deklaracijos pateikimui, atliekų vežimo lydraščių formavimui ir atliekų apskaitos vedimui.
Priešgaisrinė ir civilinė sauga autoservisuose
Jeigu autoservisas yra didesnis nei 300 m2 bendro ploto, turintis degiųjų medžiagų, tuomet įmonėje turi būti už priešgaisrinę saugą atsakingas asmuo - tai gali būti pats vadovas ar paskirtas darbuotojas, kuriam reikalinga gauti gaisrinės saugos vadovo pažymėjimą.
Autoservise gaisrinės saugos vadovas turi ne vieną atsakomybę - jis privalo pravesti mokymus darbuotojams, paruošti evakuacinius planus. Jeigu automobilių dirbtuvėse dirba bent du darbuotojai - jau būtina turėti priešgaisrinės saugos instrukciją, kurioje turi būti aprašyti visi pavojai, kaip reikėtų elgtis gaisro metu.
Daugiausiai gaisrų autoservisuose kyla tuomet, kai vykdomi darbai su atvira liepsna, pavyzdžiui, virinant duslintuvus. Tam reikia imtis ypatingų saugumo priemonių. Darbų instrukcijoje turėtų būti aprašyta, kaip turi būti vykdomi ugnies darbai, kad nekiltų gaisras, t. y. pašalinti visas degias medžiagas 5 metrų spinduliu, naudoti uždangalus, apsaugančius nuo žiežirbų patekimo ant degių paviršių ir kt.
Evakuacijos atveju būtina tiksliai numatyti kelius, kaip žmonėms pasišalinti kilus gaisrui, kaip patraukti automobilius ir, žinoma, laikytis šių taisyklių. Tai yra dažna problema autoservisuose - neretai remonto patalpose būna prigrūsta tiek mašinų, kad neįmanoma pro jas praeiti.
Dažyti reikia specialiai įrengtose patalpose, nes labai svarbi yra vėdinimo sistema. Jeigu vėdinimo sistemos nėra arba ji nėra įjungta, neveikia, ten dirbti negalima. Pirma, galima patiems darbuotojams apsinuodyti, antra - ima kauptis pavojingi garai ir mažiausia kibirkštis gali sukelti sprogimą.
Planuojant patalpas, patariama rūkymo vietą apgalvoti iš anksto - ji turi būti lauke arba specialioje patalpoje, bet ne bendrose patalpose. Kaip dar vieną potencialią gaisro riziką, į kurią būtina atsižvelgti įrengiant autoserviso patalpas, jis paminėjo elektros instaliaciją.
Taip pat prieš priduodant objektą būtina užpildyti priešgaisrinės saugos deklaraciją, kurią reikia pateikti PAGD - priešgaisrinei gelbėjimo valdybai ar priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.
Nuo 2019 m. pradžios atsirado nauji civilinės saugos reikalavimai įmonėms, kuriose dirba 10 ir daugiau žmonių. Jų įmonėse turėtų būti parengtas visas civilinės saugos darbų paketas: paskirtas atsakingas už civilinę saugą darbuotojas, kuris turi baigti atitinkamus kursus, paruoštas ekstremalių situacijų valdymo planas, prevencinių priemonių planas ir daug kitų dokumentų.
Automobilių stovėjimo aikštelių nuosavybės klausimai
Norint įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta. Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius.
Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės.
Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.
Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo. Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.
Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.
tags: #patalpa #automobiliams #laikyti