Kreditoriaus interesų saugojimas nuo skolininko nemokumo nuo seno buvo teisinio reguliavimo objektas. Įmonės bankroto proceso pagrindinis tikslas yra kreditorių turtinių interesų patenkinimas. Kai skolininkas nemokus, bet kurioje šiuolaikinėje valstybėje, pradedant bankroto procedūras, yra skiriamas nešališkas, nepriklausomas asmuo, kuris perima nemokaus skolininko turtą, dokumentus ir yra atsakingas ne tik už šio turto išsaugojimą, administravimą, bet ir už kiek galima didesnio skolininko turto sukaupimą bei padalijimą kreditoriams.
Šiam specialiam subjektui, tiek dabar, tiek ir pagal seniau galiojusius teisės aktus dėl jo atliekamo darbo pobūdžio buvo keliami ypatingi reikalavimai. Šios įmonės kreditorių reikalavimų apimties patenkinimas didžia dalimi priklauso nuo įmonės bankroto administratoriaus veiklos.
Įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs įmonių bankroto įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Jis gina įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus.
Bankroto administravimo paslaugų teikimas yra specifinė verslo rūšis, kuri pasireiškia tuo, kad įmonės bankroto procese administratoriui tenka atstovauti tiek įmonės, tiek ir jos kreditorių interesus. Šiai veiklai vykdyti reikia ypatingai daug žinių, kvalifikacijos ir patirties, kadangi nuo bankroto administratoriaus ir jo kompetencijos nemaža dalimi priklauso bankroto bylos baigtis ir tai, kokiu mastu bus patenkinti kreditorių reikalavimai.
Įmonei tapus nemokia ir teismui pripažinus tokią įmonės būklę, jau iškeliant įmonės bankroto bylą dažniausiai aišku, jog ji nebus pajėgi įvykdyti visų savo turtinių įsipareigojimų. Šioje situacijoje tikėtina, kad asmenys, turintys turtinius santykius su įmone, nukentės. Taip pat akivaizdu, kad naujų sandorių sudarymas su tokia įmone yra rizikingas. Todėl nuo to momento, kai įmonei pradedamos taikyti bankroto procedūros, pradedamos taikyti ir visos priemonės, kuriomis būtų kuo geriau apsaugoti su įmone turtiniais santykiais susijusių asmenų interesai, ir dėl įmonės nemokumo jų patirti nuostoliai būtų kiek įmanoma mažesni arba apskritai jų būtų išvengta.
Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu, viena iš teismo pareigų, priimant nutartį iškelti bankroto bylą, yra paskirti administratorių. Tokiu būdu atsiranda viena iš pagrindinių figūrų įmonės bankroto procese. Dėl vykdomos veiklos bei atliekamos funkcijos, šio subjekto teisinis statusas pasižymi tam tikra specifika.
Bankroto administratoriaus sąvoka apibrėžta Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, jog įmonės administratorius - tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, (toliau - fizinis asmuo) ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas) (toliau - juridinis asmuo), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka.
Reikia pastebėti, kad įstatymų leidėjo pateikta bankroto administratoriaus sąvoka nėra išsami. Iš jos tėra aišku tiek, kad administratoriumi teismas gali paskirti fizinį arba juridinį asmenį, kuriam teisės aktai nustatyta tvarka suteikta teisė teikti bankroto administravimo paslaugas. Tačiau šioje sąvokoje nėra atskleista, kieno teises bei interesus bankroto procese atstovauja šis subjektas. Nors bankroto administratorius įvardijamas kaip įmonės administratorius, atsižvelgiant į kitas Įmonių bankroto įstatymo normas, kurios įpareigoja ginti įmonės kreditorių interesus, administratorius galima pavadinti ir kreditorių atstovu.
Bankroto administratorius siekia, kad įmonė tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus bei atsiskaityti su savo kreditoriais interesus. Siekiant į įmonės turto masę kaip įmanoma daugiau turto, sudaro galimybes tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą bei atlieka Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3, 4, 6, 9, 14 ir kituose punktuose numatytas funkcijas. Tuo tarpu jau remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, bankroto administratorius laikomas kreditorių atstovu. Šioje normoje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo įgaliojimu įmonės vardu su administratoriumi sudaro pavedimo sutartį. Sudarius šią sutartį tarp šalių atsiranda civiliniai teisiniai santykiai.
Bankroto administratorius praneša apie sunkią skolininko finansinę būklę, o visų kreditorių interesai. Atstovaudamas kreditorių teisėms, administratorius sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, atlieka kitas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10, 12, 14, 23 punktuose įvardintas pareigas. Šiuose teisės aktuose apskritai neapibrėžtos. Bankroto administratorius atstovauja kreditorių, interesus.
Administratorius veikia įmonės, ir jos kreditorių interesų gynybai (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8, 13, 23 punktai ).
Yra išskiriamos kelios teorijos:
- Kreditorių atstovo teorija, pagal kurią bankroto administratorius yra įstatyminis kreditorių atstovas.
- Teigiama, kad bankroto administratorius yra įmonės atstovas, turintis ribotas atstovavimo galias, t.y. atstovaujantis tik tiek, kiek reikia bankroto tikslams pasiekti.
- Tarnybos teorija, kuria bankroto administratorius laikomas kaip savarankiškas asmuo, proceso šalis pagal įstatymą, veikianti vietoj skolininko.
Pažymėtina, kad Lietuvos bankroto teisės doktrinoje labiau krypstama prie to, kad Lietuvai artimesnė yra bankroto administratoriaus, kaip teismo skiriamo skolininko atstovo, teorija. Tai reiškia, kad administratorius atstovauja įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius.
Tačiau, lieka neatsakytas klausimas, kodėl bankroto administratorius privalo ginti kreditorių interesus, kaip numatyta Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte. Taip pat tikslinga paminėti ir tai, koks teisinis statusas bankroto administratoriui yra suteiktas kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Vokietijoje administratorius laikomas įmonės, atstovu. Austrijoje administratorius savo veiklą atlieka, vadovaudamasis kreditorių ir skolininko interesais. Italijoje, kurioje bankroto procesas pasižymi tam tikra specifika, administratorius veikia kaip valstybės tarnautojas (pareigūnas).
Rusų teisės tyrinėtojas G. F. Šeršenevičius bankroto administratoriaus teisinę padėtį palygino su teismo antstolio statusu sprendimų vykdymo procese.
Reikia pastebėti, kad asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, į bankroto procesą įstoja vedamas savo interesų. Tai reiškia, kad jis savo veiklos pirmiausia siekia gauti materialinės naudos. Tai savaime suprantama, nes materialinės naudos gavimas yra kiekvieno rinkos dalyvio tikslas. Panašią poziciją galima sutikti ir teismų praktikoje.
Konstitucijos 48 straipsnis garantuoja teisę pasirinkti verslo rūšį. Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, tokią pat poziciją yra išdėstęs ir kitose savo nutartyse. Taigi, remiantis Teismo suformuota pozicija, bankroto administratorius galima įvardinti, kaip verslo subjektą, užsiimantį įmonių bankroto administravimo veikla bei siekiantį iš šios veiklos gauti pelną.
Šis asmuo, užsiimantis šia verslo rūšimi, turi atitikti ne tik bankroto administratoriaus kvalifikacijai keliamus reikalavimus, bet ir turėdamas ribotą personalą bei minimalius finansinius resursus turi mokėti vadovauti įmonei, valdyti jos turtą. Jis turi sugebėti atstovauti tiek įmonės, tiek ir jos kreditorių.
Kita vertus reikia pastebėti, kad praktikoje ir teorijoje bankroto administratoriaus statusas dažnai gali skirtis. Kartais administratorius atstovauja ne tiek įmonės ar jos kreditorių, o tam tikrų suinteresuotų asmenų interesus. Iš dalies galima pritarti rusų bankroto teisės specialisto V. S. Teruaškin nuomonei, kad „atsitiktinis administratorius“, t. y. tokie, kurie iš anksto nebūtų susiję su kurio nors kreditoriaus, skolininko valdymo organų ar skolininko konkurentų interesais, dalyvavimas bankroto procese yra labiau teorinis nei realus.
Analizuodamas šį klausimą toliau, V. S. Teruaškin klasifikuoja bankroto administratorius į keturias grupes:
- „Atsitiktinius administratorius“, kurie iš anksto nėra susiję su tam tikrų asmenų interesais.
- Administratorius, kurie atstovauja tų asmenų, kurie mažiausiomis sąnaudomis siekia užvaldyti įmonės turtą, interesus.
- Administratorius, kurie atstovauja įmonės interesus.
Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad įstatymų leidėjas nevisapusiškai bei neišsamiai apibrėžia bankroto administratoriaus sąvoką. Autoriaus nuomone, analizuojant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas nėra visiškai aišku, kieno interesus bankroto administratorius turėtų atstovauti, bei koks yra jo teisinis statusas. Bankroto administratorius turėtų atstovauti tiek įmonės kreditorių interesus, privalėdamas siekti maksimaliai juos patenkinti (pagrindinis bankroto proceso tikslas). Taip pat bankroto administratorius yra ir įmonės skolininkės atstovas, jos valdytojas, privalantis optimaliai ją valdyti ir atstovauti, kad nebūtų bereikalingai iššvaistyta papildomai turto ir būtų tinkamai užbaigtos bankroto procedūros bei įmonė likviduota.
Administravimo veikla yra glaudžiai susijusi su veiksmingu vadovavimu. Administravimas yra ir tuo ypatinga veiklos sritis, nes daro nemenką įtaką kitoms veiklos sritims. Prie administravimo priskiria prognozavimą, planavimą, organizavimą, vadovavimą, koordinavimą ir kontrolę. Taip pat ji tokia svarbi, kad kartais aukštesnės grandies vadovo vaidmuo atrodo išskirtinai. Aukščiausios grandies padalinių vadovų išskirtinė privilegija. Tai tarp vadovo ir organizacijos nario pasidalintos veiklos sritys ir atitinkama atsakomybė.
Žvelgiant į administravimo veiklą per vadybos prizmę, šis procesas susideda iš tokių principų kaip planavimas ir prognozavimas, organizavimas, vadovavimas, koordinavimas, kontrolė. Bankroto administravimo veikla remiasi panašiais principais, kurie apima administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, kurias reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies teisės normos. Administravimo veikla apima ir kitas bankroto procedūras (pvz. bankrutavusios įmonės likvidavimą), todėl būtų logiška visas Įmonių bankroto įstatyme įvardintas administratoriaus kompetencijai priskirtas funkcijas, teises ir pareigas suskirstyti į grupes.
Administratoriaus veikla grindžiama šiais ir kitais teisės aktais bei dokumentais. Reikia pastebėti, kad administravimo veiklos ir administratoriaus atliekamų darbų apimtis, jų vykdymo eiliškumas priklauso nuo daugelio aspektų. Tai priklauso nuo įmonės dydžio, finansinės būklės, ekonominio bankroto požymius ir pan. Šis aspektas turi įtaką kiekvieno bankroto proceso eigai, bei remiantis Įmonių bankroto įstatymo teisės normose įtvirtintomis nuostatomis galima teigti, kad administravimo veikla susideda iš daugybės Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje bei kituose straipsniuose administratoriui priskiriamų funkcijų (informacijos teikimas, įmonės ir jos turto valdymas bei atstovavimas, kreditorių teisių įgyvendinimas ir pan.). administravimo veikla, susijusi su kitomis funkcijomis (pvz. įmonės veiklos tęsimas ir pan.).
Toliau darbas bus dėstomas remiantis šiuo skirstymu.
tags: #paskirti #laikina #turto #administratoriu #bankroto #procese