Turto dalybos ir mainai skyrybų atveju Lietuvoje

Skyrybos - sudėtingas procesas, ypač kai reikia pasidalinti bendrai įgytą turtą. Dažnai kyla klausimų, kuris turtas laikomas bendru, o kuris - asmeniniu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip dalijamas nekilnojamasis turtas skyrybų metu Lietuvoje, kokios yra įstatyminės išimtys ir ką daryti, norint išvengti ginčų.

Bendroji jungtinė nuosavybė ir asmeninis turtas

Po santuokos sudarymo sutuoktinių turtas įgyjamas bendrąja jungtine nuosavybe. Tai reiškia, kad sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis, individualios veiklos pajamos, kitos pajamos ir įgyjamas kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas tampa sutuoktinių bendrąja nuosavybe ir jiems abiems priklauso po lygiai.

Tačiau įstatymai numato išimtis, kada po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas (pajamos) yra kiekvieno sutuoktinio asmeninis. Pavyzdžiui:

• Turtas, kuris sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktai (pvz., rūbai).
• Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui (pvz., įrankiai).
• Lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo.

Taip pat turtas gali būti laikomas asmeniniu, kai sutuoktiniai yra sudarę vedybinę sutartį ir joje nusimatę, kad, pvz., sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis (pajamos) ir (ar) įsigytas kilnojamasis turtas, nekilnojamasis turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Svarbu: Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties, gautos lėšos iš darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų po santuokos sudarymo bus laikomos įgytos sutuoktinių bendrai ir priklausys jiems po lygiai.

Kaip įsigyti turtą tik vieno sutuoktinio vardu santuokos metu?

Vienas sutuoktinis gali įgyti turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo) asmeninės nuosavybės teise, jeigu turto įgijimo metu aiškiai išreiškia valią turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise ir yra kito sutuoktinio sutikimas. Taigi, skaitytoja galėtų santuokoje įsigyti nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, jeigu kitas sutuoktinis išreikštų rašytinį sutikimą, tokiu atveju sutuoktinis išreiškęs sutikimą prarastų teisę pretenduoti į įsigytą turtą.

Jeigu vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas santuokos metu pagerintas abiejų sutuoktinių lėšomis (ar darbu), tokiu atveju sutuoktinis, kuris pagerino ir (ar) investavo asmenines lėšas į kito sutuoktinio turtą, turėtų teisę į piniginę kompensaciją už pagerinimus ar net prašyti pripažinti turtą bendru abiejų sutuoktinių.

Turto dalybos principai skyrybų metu

Skyrybų metu dalinant sutuoktinių įgytą turtą po santuokos sudarymo, vadovaujamasi bendra taisykle (prezumpcija), kad visas turtas tarp sutuoktinių dalinamas pusiau po ½ dalį. Tačiau įstatymas numato, jog nuo lygių dalių principo gali būti nukrypstama, pavyzdžiui, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Pavyzdžiui: Konkrečiu atveju, skaitytoja skyrybų metu galėtų pretenduoti į gyvenamojo namo ½ dalį, jeigu nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Skyrybų metu svarbu tinkamai įvertinti turto padalijimo galimybes.

Vedybinė sutartis: kaip apsisaugoti nuo ginčų?

Santuokos metu yra galimybė įsigyti nekilnojamąjį turtą vieno sutuoktinio vardu, tačiau siekiant išvengti galimų ginčų dėl turto padalijimo santuokos nutraukimo atveju, rekomenduojama sudaryti vedybinę sutartį, kurioje galima susitarti dėl tokio teisinio režimo visam ar konkrečiam turtui, arba aiškiai notarine tvarka išreikšti sutuoktinių valią dėl konkretaus turto įgijimo vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise.

Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.

Advokatas Dainius Židanavičius, remdamasis savo asmenine patirtimi, nurodė, kad apie 30 proc. susituokusių vyrų ir moterų turtas prieš santuoką būna nevienodas, o kartais skiriasi ir 100 kartų. Anot jo, turtas paprastai dalijamas per pusę, tačiau yra nemažai išimčių. Pavyzdžiui, sutuoktiniui, kuris į bendrą turtą investavo savo asmenines lėšas ar darbą, priklausys didesnė turto dalis arba atitinkama kompensacija iš partnerio.

Jei prieš santuoką asmuo turėjo įmonę, kurios vertė santuokos metu išaugo keletu milijonų eurų, pusę tos sumos jis turės atiduoti kitam sutuoktiniui. Advokatas neslėpė, kad tokiais ir panašiais būdais skyrybų metu dažnai prisiteisiama tūkstančiai ar milijonai eurų. Jis nurodė, kad tikrai būna santuokų iš išskaičiavimo ir įvardijo, kokie bruožai tą parodo. Dėl to, pasak pašnekovo, vienas iš geriausių būdų apsisaugoti yra vedybinė sutartis.

Iš į mane besikreipiančių klientų maždaug kas septintas klientas turi pasirašęs vedybinę sutartį. Galima išskirti, kad vedybines sutartis pasirašo tie asmenys, kurie turi, ką prarasti. Taip pat pastebiu, kad šias sutartis sudaro žmonės, kurie eina į antrą santuoką. Tai, galima sakyti, jei jau vieną sykį muštas, tai bent turtinėje plotmėje nebesinori to kartoti antrą kartą.

Antra kategorija žmonių, kurie renkasi šias sutartis, yra neribotą atsakomybę turintys asmenys. T. y. individualių įmonių savininkai, akcinių bendrovių akcininkai, direktoriai, versle dalyvaujantys asmenys, kurie laiduoja už įmones, rizikuoja, ima paskolas ir pan. Ši kategorija žmonių paprastai nori apsaugoti šeimą nuo skolų.

Viskas gerai, jeigu gerai, tačiau, pasikeitus rinkai, verslui bankrutavus, visos sutuoktinio prisiimtos skolos šeimos interesais ar laidavimai gali būti nukreipti į bendrą šeimos turtą. Aš, tiesą sakant, esu vedybinių sutarčių šalininkas. Tad bendras patarimas būtų turėti tą sutartį. Kadangi neretai būna atvejų, kai pernelyg daug turto sutuoktiniai neužgyveno, tačiau ginčas, kuris kilo tarp sutuoktinių dėl turto, ir tos investicijos, reikalingos skyrybų byloje, kartais būna didesni už patį turtą. Vedybinė sutartis nuo tokių dalykų tikrai apsaugo.

Tačiau kita pusė kartais nuogąstauja, kad sudarys sutartį, vienas įgys turto, uždirbs daug pajamų, nutraukiant santuoką išeis su viskuo, o kita pusė liks be nieko. Tai tokie atvejai lygiai taip pat gali būti sureguliuoti labai paprastai. Mano praktikoje būna įvairios kompensacijos, kurios neretai yra susiejamos ir su pragyventų metų skaičiumi, ir pan. Ir tos kompensacijos, patikėkite manimi, yra pakankamai apvalios ir orios.

Meluosiu, jeigu pasakysiu, kad nematau tokių atveju. Taip, jų yra, bet nėra jie tokie dažni. Iš ko aš sprendžiu, tai yra tam tikri aspektai. Sakykime, matosi, kad viena pusė skirtis nori, o kita - tendencingai eina prieš tokį sprendimą. Ta silpnoji pusė, nesvarbu, vyras ar moteris, kuri yra santuokoje su labiau pasiturinčiu asmeniu, dažnai yra linkusi užsimerkti į smurtą, į neištikimybę. Ir netgi dėti visas pastangas, kad tos skyrybos neįvyktų.

Taip pat pasimato, kai vienas iš partnerių yra pasiturintis: įmonės, didelės pajamos, prabangūs automobiliai, NT. Ir kalba eina apie tai, kad dėl rizikos versle vertėtų pasirašyti vedybinę sutartį. Tačiau kita pusė kategoriškai to atsisako. Taip pat yra toks ypatumas, kad, jeigu įmonė buvo įkurta iki santuokos, po skyrybų ji ir liks tam asmeniui. Tačiau, jeigu santuokos metu įmonės vertė išaugo, tai sutuoktiniai tą skirtumą turės dalintis. O tas skirtumas kartais tikrai siekia ir milijonus.

Paprastai, turto objektai dalinami natūra, kad tos vertės būtų panašios. O tada priteisiamos kompensacijos, kurios kartais būna tikrai didelės. Aš tuos skaičius matau ir tuos nulius kartais reikia perskaičiuoti. Taip pat sutuoktinis gali prisiteisti išlaikymą sau, jei, pavyzdžiui, yra blogesnė sveikatos būklė, prasta turtinė padėtis, jei jis prarado galimybę į išsilavinimą ar geresnį darbą, nes augino vaikus ir pan. Tačiau šios sumos nebūna labai didelės. Milžiniškos sumos paprastai būna tada, kai užgyventas didelis turtas.

Tai tikrai dažni atvejai, ypač jeigu santuokoje išgyventa daug metų. Sakykime, abu partneriai, naudodami savo žinias ir gebėjimus, įkūrė įmonę, kuri išsivystė iki vienaragio ar pan. Arba vienas iš jų turėjo įmonę prieš santuoką, bet kartu ją išvystė. Tai tikrai yra labai dažnų pavyzdžių rinkoje, kai santuokos metu įmonės išvystomos tiek, kad jų vertė siekia milijonus eurų. Tai skyrybų metu vienam lieka įmonė, o kitas gauna milžinišką kompensaciją.

Mažiausia kompensacija yra nulis, kuomet turto nėra, tai nėra ką dalinti, nėra ką kompensuoti. Vidutiniškos kompensacijos mano matomais atvejais būna iki 100 tūkst. eurų, t. y. 50 tūkst., 70 tūkst., 80 tūkst. eurų. Kalbant apie didžiausias, dėl konfidencialumo konkrečiai įvardyti negaliu. Abstrakčiai galiu pasakyti, kad tos kompensacijos siekia toli gražu ne vieną ar net kelis milijonus eurų.

Turto dalybos nesusituokusioms poroms

„Kartu gyvenančių ir bendrą turtą įsigijusių, tačiau nesusituokusių porų turtinių santykių teisinis reglamentavimas, atvirkščiai nei civilinę santuoką sudariusių asmenų, Lietuvoje beveik neegzistuoja. Pirmoji situacija - partneriai yra turto bendrasavininkai, t.y. kiekvienas iš jų aiškiai žino savo turto dalį ir nuo pat turto įsigijimo momento šias dalis apsibrėžia. Antroji situacija - turtas perkamas tik vieno iš partnerių vardu, tačiau įsigijimo tikslas yra bendras.

Jei vis dėlto pora siekia turtą pasidalinti kitokiomis dalimis ar gauti kompensaciją iš partnerio už didesnę investuotų pinigų dalį, galima sudaryti taikos sutartį, ją pateikiant patvirtinti teismui. Tokia sutartis patvirtinama gana greitai ir nereikia dalyvauti teisme. Nenorint šių klausimų tvarkyti teismine tvarka, juos tinkamai įforminti gali padėti ir notaras. Abiem atvejais svarbiausia yra abipusis sutarimas dėl visų sąlygų.“

Jei pora buvo nesusituokusi, tačiau turtas įsigytas bendru tikslu, vertinama, kad jie vis tiek yra susieti turtiniais santykiais, kurie atitinka jungtinės veiklos sutartį. Teismas ginčą sprendžia atsižvelgdamas į šiuos aspektus - nustatoma, ar porą sieja jungtinė veikla, ar buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kokia jo dalis tenka kiekvienam iš bendraturčių. Gyvenimas kartu ir bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis teismui dažniausiai būna pakankamas pagrindas pripažinti partnerių jungtinę veiklą ir susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės.

Dažniausiai skyrybų metu ginčai kyla todėl, kad bendrai gyvenantys asmenys nesudaro rašytinių sutarčių dėl bendro gyvenimo metu įgyjamo turto. Tuomet sunkiau įrodyti poros susitarimą įsigyti turtą bendros nuosavybės teise ir kiek konkrečiai prisidėjo kiekvienas iš partnerių. Norint, kad turto dalybų procesas būtų sklandesnis, siūlytina raštu įforminti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios tikslas - apibrėžti nesusituokusių asmenų teises ir pareigas dėl įgyjamo turto. Pagrindinė sklandžių turto dalybų sąlyga yra ne santuokos faktas, o tai, ar partneriai buvo aiškiai nusistatę turto dalis ir (ar) d...

Nekilnojamojo turto mainų esmė

Reikia paminėti, kad Lietuvoje vyksta įvairūs nekilnojamo turto mainai - tai būsto, verslo patalpų ar žemės sklypų mainai. Taip pat galima mainyti ir vienos paskirties nekilnojamąjį turtą į kitą, jeigu tai tenkina abi šalis.

Norint įvykdyti NT mainus, sandėryje turi dalyvauti dvi, vienodai suinteresuotos šalys. Tikrai nėra lengva rasti fizinį ar juridinį asmenį, kurie sutiktų mainyti NT. Radus kitą šalį, kuri sutinka mainyti, sudaroma mainų sutartis ir abiejų NT savininkai tiesiog apsikeičia nuosavybėmis. Tiesa, nekilnojamo turto keitimas barteriu neretai neapsieina be priemokų.

Jeigu norite arba tikitės gauti priemoką, dažniausiai tokį lūkestį reikia pagrįsti. Didžiausia kliūtis, kuomet siekiama mainyti nekilnojamą turtą yra tai, jog beveik niekada niekas neieškos mainyti dviejų, tokių pačių ar labai panašių objektų. Taigi didžiausia kliūtis - rasti tokį NT savininką, kuris mano, jog jūsų turimas NT jam būtų naudingas ir jam(-ai) apsimokėtų keistis. Būtent dėl to, kad beveik nėra dviejų skirtingų identiškos vertės objektų, ypač, jeigu jie yra skirtingo tipo (pvz., namas ir butas ar sodyba ir sklypas).

Žingsniai sėkmingam turto mainų sandoriui:

1. Turto vertinimas: Prieš ieškant nekilnojamojo turto mainų, rekomenduojama atlikti savo turimo nekilnojamojo turto vertinimą. Turto vertinimas turi būti atliekamas kvalifikuoto nekilnojamojo turto vertintojo, arba nekilnojamojo turto brokerio.
2. Paieška ir skelbimas: Kai turimas turtas įvertintas, jį galima paskelbti NT skelbimų portaluose, arba patiems leistis į paieškas.
3. Derybos: Kai partneris rastas, reikia pradėti derybas dėl turto mainų. Kad sandoris įvyktų sklandžiai ir tenkintų, turite aiškiai išsikelti savo lūkesčius.
4. Mainų sutartis: Abiems šalims sutarus palankiai, sudaroma mainų sutartis pas notarą, kurioje nustatomos pagrindinės sąlygos, tokios kaip mainų objektai, kaina ir kitos svarbios detalės.
5. Galutinis etapas: Paskutinis etapas atliekamas tada, kai visi finansiniai ir teisiniai žingsniai yra atlikti.

Turto mainų privalumai:

• Turto mainai leidžia žmonėms iš karto gauti norimą nekilnojamą turtą, tad nereikia laukti, kol bus parduotas turimas turtas.
• Mainai gali būti ekonomiškai efektyvūs, nes leidžia žmonėms mainyti turto vertę be tiesioginio pinigų įnašo.
• Turto mainai gali būti naudingi, kai žmogus nori išvengti mokesčių.

Nekilnojamojo turto keitimas kartais yra vienintelis pasirinkimas.

Apibendrinant, skyrybų procesas gali būti emociškai ir finansiškai sudėtingas. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, tinkamai įvertinti turto padalijimo galimybes bei pasirūpinti teisine pagalba, siekiant užtikrinti teisingą ir sklandų turto dalybų procesą.

Statistika:

Advokato Dainiaus Židanavičiaus duomenimis, apie 30% susituokusių porų turtas prieš santuoką yra nevienodas.

tags: #turto #dalybos #mainai