Vytautas Kaikaris: Biografija ir veikla

Vytautas Kaikaris - žinomas Lietuvos verslininkas, medikas, aviacijos specialistas ir investuotojas. Jo gyvenimo kelias kupinas iššūkių, permainų ir įspūdingų pasiekimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo biografiją, verslo karjerą, studijas ir asmeninius gyvenimo įvykius.

Ankstyvasis gyvenimas ir šeima

Vytautas Kaikaris gimė 1912 metais. Jo tėvai - Antanas Kaikaris (1878-1950), vaistininkas, ir Izabelė Laskauskaitė-Kaikarienė (1890-1954). Vytautas užaugo trijų vaikų šeimoje, buvo vyriausias iš brolių. Broliai: Alfonsas Kaikaris (1922-1997) - mokslininkas farmacininkas, farmacijos muziejininkas, ir Petras Kaikaris (g. 1929 m.) - mokslininkas chemikas technologas. Dar vienas brolis Pranas Kaikaris mirė jaunas, sulaukęs tik 16 metų.

Giminaičiai: dėdė (motinos brolis) Adomas Laskauskas (1887-1969) - gydytojas, kariškis ir visuomenininkas, pusbrolis Julijonas Kęstutis Laskauskas (1922-2013) - žurnalistas, visuomenininkas, sūnėnas (brolio Alfonso sūnus) Vygintas Kaikaris (g.

Mokslai ir karjeros pradžia

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje tėvams pasitraukus į Rytus, augo Rusijoje, paskui grįžo į Lietuvą, 1919-1931 m. gyveno ir mokėsi Žagarėje (Joniškio r.), nuo 1931 m. 1936 m. 1936-1940 m. V. 1940-1982 m. jis dėstė Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto studentams, 1945-1953 m. buvo vyresnysis dėstytojas, 1953-1970 m. - docentas, nuo 1970 m. 1945-1956 m. V. Kaikaris buvo Bendrosios chemijos katedros, 1956-1982 m. - Fizikinės chemijos katedros vedėjas. 1946-1950 m. 1948 m. V. Kaikaris apsigynė chemijos mokslų kandidato disertaciją. 1970 m.

Jo mokslinių tyrimų ir pedagoginės veiklos sritys - metalinės dangos, cheminė kinetika, fizikochemijos analizė, fotochemija. V. Kaikaris buvo 13 išradimų autorius. Jis sukūrė sidabravimo technologiją, panaudojant necianidinius ir mišrius elektrolitus, sidabro ir jo lydinių elektrolitinio nusodinimo būdą, yra dvifaktorinės blizgodaros teorijos autorius. V. Pokario metais V.

Buvo vedęs, žmona Zofija Gurskytė-Kaikarienė (1925-1990) - gydytoja odontologė. Mirė 1982 m. rugpjūčio 29 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse (18 sektorius) šeimos kapavietėje.

Verslo kelias ir "Small Planet"

Kai žlunga milijoninis verslas, negana to - žinia apie tai pasklinda po visą šalį, jis ima ir įstoja į vieną geriausių pasaulio universitetų Amerikoje mokytis molekulinės biologijos, nors nieko bendra su ja neturėjo. Šalia zubrina būsimoji žmona - abu varo taip, kad nė galvos nėra kada išsiplauti. Kai sumano grįžti namo susituokti ir apkabinti brangiausius, pasaulį sustingdo pandemija ir įneša dar daugiau chaoso ir į taip nepaprastą verslininko Vytauto Kaikario (42) gyvenimą.

Vytautas: Mudu su Indre jautėmės puikiai. Iš tiesų susituokėme dar pernai lapkričio 4-ąją San Fransiske - po metų draugystės pasipiršau Indrei, sėdome ant dviračių ir ėmėme dairytis vietos ceremonijai. Mudu sutuokė budistų vienuolis, būti liudininkais pakvietėme naujus draugus lietuvius. Po ceremonijos pavakarieniavome ir išvykome savaitgaliui pasidairyti po gražiausias Kalifornijos vietas. Lietuvoje nebuvome metus, tad dar kartą vestuves surengėme artimiesiems Nidoje - norėjosi visus iškart pamatyti ir apkabinti.

Vytautas: Mums pasisekė, nes atvykome izoliuotis į Nidą, kai tik prasidėjo vasara. Indrė: Vis kartojome vienas kitam, kaip čia gera. Bet kur gali būti gražu, tačiau tik namuose gali jausti, kad tai TAVO. O kai jau galėjome bendrauti ir su žmonėmis - neatsistebėjome, kokie lietuviai gražūs, šilti ir draugiški. Gražiam ryšiui įtakos turėjo ir buvęs karantinas - visi taip išsiilgę vieni kitų. Regis, ir ko kentėjome toje Amerikoje, jei čia tiek visko gero. Užtat gerai padirbėjome.

Indrė: Mes ir be karantino buvome beveik tik dviese, net juokaudavome, kad esame visai asocialūs. Visgi priverstinė izoliacija turi savo spalvą - lengva sakyti, kad gera būti dviese, kai gali nuvykti į paplūdimį, išbėgti su drauge kavos. Kas kita - būti uždarytiems stiklinėje dėžutėje.

Vytautas: Svajojome pastudijuoti Stanfordo universitete, žymioje inovacijų buveinėje, Silicio slėnio širdyje. Indrė pasirinko proto ir mašinų studijas (minds and machines), sudarytas iš kompiuterių mokslo, filosofijos, lingvistikos, psichologijos. Aš pasirinkau molekulinę biologiją, antropologiją, filosofiją ir neuromokslą. Absoliutus išėjimas iš komforto zonos, nes šių dalykų anksčiau nesimokėme. Norėjau iššūkio: ar sugebėsiu pavaryti tokiu lygiu, kokio reikia Stanforde.

Vytautas: Neslėpsiu, dar iki dabar kartais sapnuoju lėktuvus ir įvairias situacijas iš „Small Planet“ gyvenimo. Man tas nepatinka, anksčiau niekada negyvenau gręžiodamasis į praeitį. Tačiau, matyt, pasąmonėje liūdna, kad dešimties metų istorija, kai kompaniją užaugini tarsi kūdikį ir išpuoselėji, baigiasi taip staigiai: daug metų sėkmingai veikusi „Small Planet“ bankrutavo per tris mėnesius.

Indrė: Spėju, Vytui palengvėjo, kai netrukus pradėjo byrėti ir dar stipresnės oro linijų kompanijos, nes kurį laiką manė, kad su juo kažkas negerai. Visgi „Small Planet“ istorijoje yra labai geras dalykas - neįtikėtinai stipri kultūra. Pasirodo, iki šiol bendrauja keli šimtai buvusių kolegų ir rengia susitikimus. Galiu apie tai kalbėti, nes su Vytu bendravau kaip žmogiškųjų išteklių specialistė, - pajutęs, kad bendrovei galas, paprašė darbuotojams pasiūlyti naujų darbų.

Stanfordo universitetas ir nauji iššūkiai

Indrė: Jau niekas nebebuvo svarbu, tik gerai parašyti rašinį. Jei ir išsiplauni galvą, džiovinti jos nerūpi, visą laiką vaikštai su tais pačiais šortais ir šlepetėmis - universiteto aplinkoje tai normalu. Vytas pats nepasakys, o aš nepraleisiu progos: Stanfordą jis baigė aukščiausiu įvertinimu. Kai nori, jis gali viską.

Vytautas: Nors jautėme įtampą, vis tiek neįsivaizdavome, kad tuo metu būtume galėję daryti ką nors geriau. O kai baigėme mokslus, kilo mintis likti San Fransiske, nes tai pasaulio technologijų sostinė, ten daugiausia startuolių.

Argi Amerikai reikėjo dar vienos įdarbinimo kompanijos? Vytautas: Mudu sukūrėme tokį technologinį sprendimą, kad šią paslaugą atpiginome dešimt kartų! Indrė dešimt metų dirbo kaip darbuotojų verbuotoja - norinčioms augti kompanijoms reikia rasti, įvertinti, patikrinti kandidatus. Mūsų sukurtas įrankis procesą labai pagreitino. Parodėme, kad galime konkuruoti Amerikoje, ir ne bet kur, o inovacijų avilyje, kur konkurencija milžiniška.

Vytautas: Visomis prasmėmis. Dirbame kartu su žmona, turime nedidelę darbuotojų komandą, o aviacijos kompanijoje Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Kambodžoje mano žinioje buvo tūkstantis darbuotojų, daug sudėtingų tarptautinių procesų, milžiniška apyvarta. Buvau įpratęs būti milžiniško orkestro dirigentu. Dabar irgi esu dirigentas, bet simfoninio orkestro nėra.

Vytautas: Indrė yra idėjos autorė, mane žavi, kad ji trūks plyš eina iki galo. Mano vaidmuo dabar jau ne būti „numeriu vienas“ kaip anksčiau, o partneriu, kuris šalia. Ir patinka, nes kasdien mokausi naujų dalykų. Frustracijos daug: juk darau tai, ko nemoku, aviacija ir technologijų startuolis - nelabai panašios sritys. Išmokau frustraciją vertinti teigiamai - vadinasi, tuo metu mokausi ir kylu į aukštesnį lygį.

Indrė: Maniau, kad Vytautas dinozauras - iš tos senosios verslininkų kartos, bet inovaciniai sprendimai kyla būtent iš jo, to dinozauro!

Visuomeninė veikla ir asmeninis gyvenimas

Kompanijos nebėra, bet Vilniaus sienas vis dar puošia meniški grafičiai, o ne bjauriojo Solomono teplionės, Lukiškių aikštėje bumbsi badmintono raketės per „Vilniaus plunksną“ - projektai, prie kurių prisidėjote, tebevyksta.

Vytautas: Visada norėjau prisidėti prie Vilniaus gražinimo - džiaugiuosi, kad kaip kompanijos vadovas galėjau socialinės veiklos kryptį nukreipti ta linkme, kuri man pačiam prie širdies. Nes po kurio laiko pinigai nueina į antrą planą.

Vytautas: Puikiai prisimenu, kaip sąskaitoje atsirado įspūdinga suma. Nepajutau euforijos, net šioks toks nusivylimas apėmė. Tikslas pasiektas, o kas toliau? Pradėjau galvoti, kad iš gyvenimo noriu daugiau. Esu linkęs į naujus, rizikingus dalykus - man nesisėdi ramiai. Tik taip jaučiu gyvenimo pilnatvę.

Jis yra Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos Garbės galerijos narys. Vedęs, žmona Kristina Kaikarienė (g.

Vytautas: Padėjo ieškojimai, tokie kaip studijos Stanforde. Aš, skaičių ir mokslo žmogus, baisus skeptikas, net pamedituoti į Mianmarą nuvykau - stiprus patyrimas. Dabar išgyvenu renesansą, nes turiu Indrę, naują veiklą, su vaikais vėl kitaip vystosi ryšys.

Jūsų brolis - žinomas verslininkas, „Formulės 1“ komentatorius Kristijonas Kaikaris - parašė nuotykių trilerį „Nėra vietos dviem“.

Vytautas: Visas gyvenimas tragikomedija - iš to smagu pasijuokti. Myliu gyvenimą, priimu krizes - iš jų išlipu stipresnis. Visur stengiuosi įžvelgti prasmę, nors nutikus skaudžių dalykų sunku ją rasti. Visgi ji yra, nes viską - ir nesėkmes - pritraukiame patys. Išnarplioji, išmoksti pamoką ir važiuoji toliau.

Turtingiausiųjų sąraše

Žurnalas „Reitingai“ pristato Lietuvos turtingiausiųjų asmenų sąrašą. Tarp 329 turtingiausiųjų asmenų daugiausia matomos verslininkų pavardės. Turtingiausiųjų trejetuke rikiuojasi vienintelis Lietuvos milijardierius, „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, „Girteka logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus.

Daugiau nei pusę metų duomenis rinko ir analizavo finansininkų ir auditorių komanda. Kaip pasakoja tyrimo kuratorė Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė, pirmiausia vadovaujantis Registrų centro duomenimis buvo sudarytas 500 pelningiausių Lietuvos įmonių sąrašas. Papildomai buvo peržvelgiami ir kiti šaltiniai, tikrinant, ar tikrai pateko visos didžiosios įmonės.

Pabrėžiama, kad vadovautasi konsoliduotomis įmonių ataskaitomis. Vertinant įmonės vertę atsižvelgta į tris pagrindinius faktorius: pelną, paskolas ir turimą investicinį turtą bei grynuosius pinigus. Taip pat atsižvelgta į įmonės dydį, pasaulines tendencijas bei sektorių, kuriam priklauso įmonė.

Reikėtų paminėti, kad verslininkų turimos akcijos užsienyje registruotų įmonių ar turimų „ofšorinių“ įmonių vertė neanalizuota, nes nėra galimybių objektyviai įvertinti jų finansines ataskaitas. Taip pat neįvertintas ir verslininkų turimas nekilnojamasis turtas, jeigu jie nėra politikai ir nėra pateikę viešos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tyrimą atlikusios bendrovės „Moore Mackonis“ finansų konsultacijų skyriaus vadovė Sigita Pranckėnaitė taip pat išskyrė kelis pastebėjimus būdingus atskiriems sektoriuje.

Kiti pastebimi pokyčiai Lietuvos turtingiausiųjų sąraše - verslo perdavimas atžaloms ar giminaičiams.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi, kad Lietuvos turtingiausieji skiriasi nuo pasaulio turtingųjų. Yra vengiama viešumo, garsiai kalbėti apie labdarą ar socialinę veiklą.

Iš N. Numavičiaus atstovų gautame komentare teigiama, kad realybėje verslininko turto vertę labiau atitiktų 1 mlrd. eurų nei beveik 2 mlrd.

Analizuojant duomenis pastebėta, kad Lietuvoje itin išplėtotas prekybos sektorius, sparčiai pradėjo augti logistikos įmonės, tačiau ne gamybos sektorius.

Apačioje pateikiamas turtingiausiųjų Lietuvos verslininkų penkiasdešimtukas. Reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.

Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.

tags: #vytautas #kaikaris #turtas