Nemuno intakas Nevėžis raštuose randamas jau XIV a. Dėl didžiausios mūsų krašto upės vardo dažniausiai persipina kalbininkų aiškinimai.
Kazimieras Jaunius argumentavo, kad tai yra vedinys iš priešdėlio ne- ir dėmens vež-, kurio bendrašakniai indoeuropiečių kalbų šeimos žodžiai reiškia ,,rėkti, šaukti, ūžti, ošti“.
Tą patį upėvardžio kamieną Vytautas Mažiulis irgi siejo su indoeuropiečių veiksmažodžiu „judėti, traukti, vežti“.
Taigi perskaitytume, kad tai yra veržliomis bangomis neošianti, ramios tėkmės upė arba tarsi pastebėta nejudančio vandens srauto, lėtais judesiais tekanti upė.
Naujausia hipotezė apie Nevėžio vardą yra Laimučio Bilkio: upėvardyje regima šaknis nev-, kilusi iš indoeuropiečių „naujas“, ir priesaga -ėžis (palygina su Rusijos upe Nevà), - „nauja, naujai, žmonėms senovėje keliantis iš vienos vietos į kitą, atrasta, anksčiau nepažinta upė“.
Mūsų krašto lektūroje labiau peršama Aleksandro Vanago mintis, kad upės vardas skildytinas iš priešdėlio ne- ir lietuvių vėžys, - tai yra upė, kurioje nėra vėžių.
Tačiau dėl tokios reikšmės labiausiai abejojama („daugiau nėra nė vieno lietuvių vandenvardžio, sudaryto iš neiginio ne- ir vandens gyvūno pavadinimo“, L. Bilkis), tai tapatu liaudies etimologijoms, kokią, pavyzdžiui, pateikė būsimo Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo mama Veronika Milošienė - esą žmonės sakė: nėra vėžių - nėvėžių - Nevėžis.
Norint geriau suprasti Nevėžio upės svarbą Lietuvos kraštovaizdžiui ir istorijai, rekomenduojama pažiūrėti vaizdo įrašą, kuriame apžvelgiama upės reikšmė ir jos įtaka regiono raidai.
Nevėžis upė netoli Krekenavos
Panevėžio regiono vietovardžiai
Nevėžio pakrantes aptūpusioms gyvenvietėms neretai būdavo duodamas Panevėžio ar Užnevėžio vardas, tokių buvo ar yra ir mūsų krašte:
- Panevėžiukas
- Panevėžys
- Panevėžėlis - dvaras šalia Josvainių valsčiaus nuo XVI a. pirmosios pusės
- Dvaras Panevėžys kitaip Kūjėnai nuo XVI a. antrosios pusės netoli Šventybrasčio
- Kėdainių miesto dalis vadinta Užnevėžio, Aukštųjų Kėdainių priemiesčiu, šiandien įprasčiau žinomas kaip Šėtos rajonas, XVII a. pradžioje čia buvo ir Užnevėžio gatvė, netgi apie Šv. Jurgio maldos namus sakyta - Užnevėžio bažnyčia
- Panevėžys daugmaž apie 1740 m.
Štai lentelė, apibendrinanti kai kuriuos iš šių vietovardžių:
| Vietovardis | Aprašymas | Laikotarpis |
|---|---|---|
| Panevėžiukas | Gyvenvietė prie Nevėžio | Nežinoma |
| Panevėžys | Miestas prie Nevėžio | Apie 1740 m. |
| Panevėžėlis | Dvaras šalia Josvainių valsčiaus | Nuo XVI a. pirmosios pusės |
| Kūjėnai (Panevėžys) | Dvaras netoli Šventybrasčio | Nuo XVI a. antrosios pusės |
| Užnevėžys (Kėdainiai) | Kėdainių miesto dalis (Šėtos rajonas) | XVII a. pradžia |
tags: #paneveziukas #skelbimai #aruodas