Jeigu sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai. Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip matininkas nustato sklypo ribas, kokie teisiniai aktai tai reglamentuoja ir kaip sprendžiami kaimynų ginčai dėl žemės.
Geodeziniai ir Kadastriniai Matavimai: Skirtumai ir Paskirtis
Geodeziniai Matavimai
Geodeziniai matavimai - tai tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai, atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą. Jeigu trumpai tai šie matavimai tiksliai apibūdina žemės sklypo duomenis. Geodeziniai matavimai gali būti atliekami kelių tiesimo, melioracijos darbų, archeologinių tyrimų ir kt.
Kadastriniai Matavimai
Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, atliekami siekiant sukurti ir atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenų bazę. Jeigu trumpai šie matavimai susiję su NT matavimais ir puikiai tinka mažesniems plotams išmatuoti. Šie matavimai atliekami licencijuotų matininkų.
Prieš užsakant geodezinius ar kadastrinius matavimus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins jūsų poreikius ir patars, kokio tipo matavimai jums reikalingi.
Kaip Matininkas Nustato Ribas: Reali Situacija
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo pavaduotojos Dianos Pačkauskienės, panašių situacijų, o ypač soduose, yra labai daug. "Visose sodų bendrijose tas pats. Visiems viskas yra gerai, kol nedaromi kadastriniai matavimai. Jeigu kaimynas užsako tokius matavimus ir jam trūksta kelių kvadratinių metrų, palyginti su tuo, kokį sklypą privatizavo, jis tuojau žvalgosi į kaimynus ir vienoje, ir kitoje pusėje - ar nebus kuris paėmęs jo žemės. Tada kyla konfliktas - ir kiti kaimynai darosi kadastrnius matavimus, ir t. t. Žinote, man Vaiteliuose pradingo visas sklypas. Taip buvo subraižyti sklypai pagal schemas. Jų turėjo būti 20, o pamatavus išėjo tik 19 sklypų", - pasakojo D.
NŽT skyriaus vedėjo pavaduotojos D. Pačkauskienės teigimu, sklypai matuojami pagal generalinius planus. Jais vadovaudamiesi sodų pirmininkai sudarė schemas, pagal kurias sodai buvo privatizuoti. Riboženklį, vadinamąjį kuoliuką, įkala matininkas. Pasak D. Pačkauskienės, matininkai turi laikytis minėtų linijų ilgio. Tačiau kai kurie jų žiūri, kaip sklypas naudojamas, t. y. matuoja nuo tvoros iki tvoros.
Atlikęs matavimus geodezininkas teikia juos vertinti NŽT. Paklausta, ar matininkas gali pamatuoti taip, kaip žmogus nori, D. Pačkauskienė atsakė, kad gali, kad ir matininkų būna visokių. "Manau, matininkas turi būti sąmoningas, nes gali netekti licencijos.
Pavyzdys iš gyvenimo:
Štai istorija apie dvi kaimynes, Oną ir Sandrą, kurių nesutarimai dėl sklypo ribų pasiekė apogėjų. Pakalbėję su jos jaunesne kaimyne Sandra (vardas pakeistas) išgirdome, kad būtent Ona bando atimti jos žemę, pasistačiusi joje savo tvorą. Tiek viena, tiek kita moteris kvietė policiją. Abi jos gali valandų valandomis pasakoti, kaip jai kenkia kaimynė.
Ponia Ona paprašė NŽT Klaipėdos rajono skyriaus skirti nepriklausomą žemės matavimo komisiją. "Žemėtvarka reikalauja sumokėti 150 eurų baudą. "Mes negalime nugriauti kaimynės mūsų žemėje pasistatytos tvoros, todėl rašėme laiškus žemėtvarkai,- aiškino Sandra. - Kai atvažiavo pirmoji geodezininkė, pareiškė, kad ji mūsų pažįstama, kad papirkome. Bet paskui buvo dar trys geodezininkai atvažiavę ir visi patvirtino, kad įstatymų atžvilgiu mūsų viskas yra padaryta teisingai. Mūsų sklypas turi būti didesnis už jų, o iš tikrųjų jų didesnis. Mūsų šeima tik nori, kad jie nusiimtų savo tvorą iš mūsų žemės.
Pasak jaunesniosios kaimynės Sandros pirmas iš kairės ir mažesnis riboženklis yra jų ir žymi tikrąją ribą. Ponią Oną erzina kaimynų tujų tvora. Negana to, ant jų dar vyniojasi apyniai, lipantys ir ant Onos tvoros. Vasarą tos tujos daugiau kaip metrą įlenda į jos sodą. "Pagal įstatymą tvora turi būti per 1,2 metro nuo ribos. O jie ją padarė prie pat mano tvoros. Kai kaimynai seną tvorą nuplėšė, Ona du mėnesius laukė manydama, kad jie pastatys naują, bet, pasirodo, jiems apskritai tvoros nereikia. Ona klaususi Priekulės seniūnės, ką jai daryti. Ši neva patarusi tverti savo tvorą.
"Tai konfliktiški žmonės. Mes gerbiame jų amžių, bet jų požiūris senamadiškas, jie nesilaiko įstatymų, o orientuojasi pagal kažkokį seną kolūkio principą. Jie aiškina, kad stulpas dalina sklypus. Pasak jos, konflikto nebūtų buvę, jeigu kaimynė nebūtų pradėjusi prie jų kabinėtis: tai akmenukai į jos pusę įriedą, tai vijokliai, tai tujos. Sandra tvirtina, kad, kai jie atsikraustė 2005-aisiais, čia jau buvo ir vijokliai, ir tujos. Tai užfiksuota nuotraukose. Kaimynė sutikimą davė prieš tai Sandros sklype gyvenusiems žmonėms.
"Aš tujas išretinau, kad tik jos neitų į jų pusę. Norėjome pakeisti savo seną tvorą, nes ji buvo iškrypusi. Kai nusiėmėme seną, kaimynė mums iškvietė policiją, - kalbėjo Sandra. - Galų gale nusprendėme susitvarkyti geodezinius matavimus. Pradėjome matuoti sklypą nuo kitų kaimynų, kurie jau turėjo tokius matavimus. Bet kaimynė nepasirašė sutikimo ir kitą dieną pasistatė savo tvorą.
Dituvos sodų pirmininkė G. teigė, kad "Jos abi nelabai teisios. Viena, ta senutė, su tvora paėmė pusmetrį valdiškos žemės prie kanalo, kur turi būti paliktas metras žemės praeiti žmonėms, o kita ant sklypo ribos susisodino tujas, kurių negalima sodinti, nes į kitą sodą eina storiausios jų šaknys. Ne kartą jai sakiau, kad pašalintų tas tujas, o ji nereaguoja. Jai, matyt, gaila, kad ta moteriškutė užsiėmė pusę metro žemės. Kaip aš galiu joms padėti, jeigu kaip du ožiai atsistojo ant tilto ir stovi. Sakiau, kad kviestųsi matininkus, tegu nustato ribas".
Ši istorija puikiai iliustruoja, kaip svarbu yra tiksliai nustatytos sklypo ribos ir kaip nesutarimai dėl jų gali komplikuoti kaimynų santykius.
Kaip rasti bet kurio namo sklypo ribas (3 versija)
Konfliktų Sprendimas
Pasak NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos Daivos Bukavičienės teigimu, komisija, kurią sudarė NŽT atsakingi darbuotojai, galintys atlikti valstybės kontrolę, specialistai, dirbantys su prietaisais ir galintys įvertinti atliktus kaimyninius kadastrinius matavimus, šiemet spalio 5 d. Matavimai buvo pateikti NŽT. D. Bukavičienės teigimu, linijų ilgis yra išlaikytas, ankstesnė sodų išplanavimų schema, pagal kurią buvo leista sodus įsigyti pirmiesiems savininkams, nepažeista.
Pasak D. Bukavičienės, Sandros sklypas įregistruotas Registrų centre. Kadangi iki šiol jo ribos nėra nuginčytos, jos yra teisėtos. Paklausta, ar normalu, kad du tuos pačius sklypus skiria du riboženkliai, D. Bukavičienė atsakė, kad taip neturėtų būti. Tokia situacija susidarė todėl, kad atlikus matavimus kaimynams, Ona irgi buvo sudariusi sutartį su atsakingu, licenciją turinčiu matininku.
"Situacija tokia, kad moteris nepripažįsta kaimynų sklypo matavimų ir vadovaujasi anksčiau turėtomis savo sklypo ribomis. Pasak NŽT skyriaus vedėjos, administracinė procedūra vyksta ilgiau nei metus. Poniai Onai duota užtektinai laiko viską sutvarkyti. "Mes vadovaujamės ir žmogiškumo principu, ne vien tik Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis. Stengiamės jai duoti laiko, kad pašalintų tą pažeidimą, nors ji jo nepripažįsta. Ji jau pašalino tvorą tiek nuo gatvės pusės, kuri neatitinka sklypo ribų, tiek nuo kanalo pusės, tačiau tvoros tarp jos ir kito privataus asmens sklypo kol kas dar nėra pašalinusi. Ginčo objektas neviršija 30-50 centimetrų. Už tai, kad pasistatė tvorą kito asmens žemėje jai skirta bauda. Jos ji iki šiol nėra sumokėjusi", - teigė D.
tags: #matininkas #sklypo #ribas #zymi