Lietuvoje pastaruoju metu vyksta diskusijos dėl sodininkų bendrijų ateities. Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Vytautas Buivydas teigė, kad užsimezgusios kalbos dėl Sodininkų bendrijų įstatymo koregavimo rodo, jog yra bėgama nuo problemų, kurių nesiruošiama spręsti.
„Įstatymas yra veikiantis ir galėtų būti patobulintas, kad atitiktų valstybės ir sodų bendrijų sklypų savininkų lūkesčius. Tačiau inicijuojamas įstatymo panaikinimas, kad sodininkų bendrijos būtų paliktos nežinioje“, - kalbėjo V. Buivydas.
Problemos ir iššūkiai
Klausimų kyla ir dėl infrastruktūros, ir dėl europinių pinigų Pašnekovo teigimu, Lietuvoje yra virš 200 tūkst. sodininkų sklypų, kurie yra ne tik arti miestų. „Yra sodų bendrijų, kurios nutolusios nuo didžiųjų miestų. Šios vietos paliktos be infrastruktūros, be galimybės dalyvauti įvairiose europinėse investicijų programose. Visose projektuose sodų bendrijos yra pilkoji zona, nors ten gyvena apie 0,5 mln. žmonių“, - teigė V. Buivydas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad iki šiol neatsirado jokio specialisto, kuris gebėtų ūkiškai pažvelgti į sodų bendrijų keliamas problemas. „Sodininkų bendrijos nori atkreipti dėmesį, kad yra reikalinga susitvarkyti infrastruktūrą, pavyzdžiui, nuotekų sistemas, jie taip pat norėtų dalyvauti europinėse investicijose, kurios skiriamos regionams. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone yra sodų bendrija „Dituvos sodai“. Ten yra 6 tūkst. sodo paskirties sklypų, iš kurių 3,5 tūkst. apgyvendinti. Ir nors tai yra didelė bendrija, gyventojai susiduria su iššūkiais. Vietoje to, kad problemos būtų išspręstos, bandoma visiškai pašalinti iš įstatymo“, - pasipiktinimo neslėpė pašnekovas.
V. Buivydo įsitikinimu, Aplinkos ministerija užsimojo, kad sodų bendrijos veiktų tokiu pat principu, kaip ir daugiabučių bendrijos, kurios turi namo administratorius. „Girdime, kai tam tikri daugiabučių namų administratoriai piktnaudžiauja, atsiranda priverstiniai mokesčiai, o bendruomenės pyksta ir ieško teisybės. Tai tikrai nesinorėtų, kad sodų bendrijos tokiomis pataptų. Būtų labai gerai, jei tokiai didelei bendruomenei būtų paskirtas specialistas.
Yra kitur, kur sako, kad jūs, sodininkai, nei miestas, nei kaimas, kreipkitės į tą ministeriją, kuri jums atstovauja. O ministerija vietoje atstovavimo naikina įstatymą. Norintys ieško galimybių, nenorintys - priežasčių ir pasiteisinimus“, - apibendrino V. Buivydas.
Aplinkos ministerijos pozicija
Vis tik Aplinkos ministerijos atstovai teigė, kad šiuo metu esą nėra ir nebuvo svarstoma naikinti Sodininkų bendrijų įstatymo. „Buvo svarstomas siūlymas nustatyti, kad visų bendrijų - ir sodininkų bendrijų, ir daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų, ir kitų pastatų savininkų bendrijų - veiklą (bendrojo naudojimo objektų valdymas) reglamentuotų vienas ir tas pats įstatymas. Šiuo metu tokio siūlymo atsisakyta, organizuojami susitikimai su sodininkų atstovais, kad būtų išgrynintos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria sodo sklypų savininkai ir kad būtų rastos priemonės jų problemoms spręsti“, - teigiama atsiųstame ministerijos komentare.
Ministerijos atstovai taip pat sako, kad jei nauja įstatymo tvarka būtų priimta, sodininkų bendrijos savarankiškai galėtų spręsti klausimus, kurie susiję su infrastruktūros plėtojimu, pavyzdžiui, kelių tvarkymu. „Bendrija - tik viena iš bendrojo naudojimo objektų valdymo formų. Bet kokio nekilnojamojo turto objektų savininkai savo bendrojo naudojimo objektus gali valdyti sudarydami jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu išsirinkdami įgaliotąjį asmenį arba gali valdyti bendru sutarimu. Bendrojo naudojimo objektus gali valdyti ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas administratorius“, - paaiškino ministerijos atstovai.
Sodų atskyrimas nuo miesto teritorijų
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad sodų bendrijų gali laukti ir dar viena naujovė - jie būtų atskirti nuo miesto teritorijų. Tad kam ruoštis turėtų patys gyventojai? Buvęs aplinkos ministras S. Gentvilas anksčiau komentavo, kad nauji pakeitimai yra būtini, jog būtų sutvarkyta „didelė betvarkė ir chaosas“.
„Sodų bendrijos yra sovietinis reliktas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 1 400 sodų bendrijų, o visos jos įsteigtos dar sovietmečiu. Tačiau tik kiek daugiau kaip 90 jų turi normaliai funkcionuojančius dokumentus, viur kitur yra didelė betvarkė ir chaosas. Kitaip tariant, nesutvarkyta infrastruktūra, neišrinkti sodų pirmininkai ir valdybos, o sodų bendrijos de facto yra virtusios ne sodais, bet gyvenamaisiais kvartalais“, - kalbėjo S. Gentvilas.
Pasak politiko, vien Vilniuje yra apie 70 tūkst. žmonių, kurie gyvena būtent sodų bendrijose, tačiau jie nėra laikomi sodininkais, t.y. sklypą ir būstą naudoja ne rekreaciniais tikslais, bet kaip nuolatinę gyvenamąją vietą. Sodų bendrijos reguliuojamos ne kaip gyvenamieji kvartalai, o kaip sodų bendrijos. Ir jei mes norime normalaus, tvaraus XXI a. miesto, tai sodų bendrijos turi virsti gyvenamaisiais kvartalais“, - svarstė politikas.
S. Gentvilas įsitikinęs, kad iš to išloštų ir patys gyventojai. „Gyventojai, kurie planuoja gyvenimą sodų bendrijose, jie žino, kad tai yra antrarūšiai kvartalai, nes savivaldybės jais nesirūpina ir nesirūpins. Kitaip tariant, savivaldybės dažnai negali suteikti tokių paslaugų kaip: kelių tiesimas ir sutvarkymas, kelių valymas, vandentiekio, nuotekų paslaugos, apšvietimas, atliekų išvežimas. Be to, iki šiol, jei sodų bendrijos gyventojas nori išsipirkti žemę iš valstybės šioje teritorijoje, jis privalo gauti sodo bendrijos pirmininko parašą. O jei yra norima suderinti atstumus iki gretimo sklypo, gyventojai vėl turi gauti pirmininko parašą“, - teigė pašnekovas.
Neretai už pačius gyventojus sodų bendrijos pirmininkas ar valdybos atstovai, pasak politiko, tam tikrus klausimus sprendžia savarankiškai. „Tai net nedemokratiška, nes tu esi įkalintas toje teritorijoje, tu nesi bendrijos narys, bet už tave sprendžia pirmininkas ir valdyba. Tai šitas sodų bendrijų išlaisvinimas, sodų bendrijų panaikinimas reiškia, kad gyventojai, kurie turi turtą, taps pilnavertėmis miesto dalimis ir savivaldybė pagal normalią tvarką pradės jai rūpintis“, - sakė S. Gentvilas.
2025-07-23 Lietuvos rytas tinklalapyje buvo publikuotas straipsnis „Teismas įvertino Seimo planą sunaikinti sodų bendrijas - sprendimas jau priimtas“ (žemiau pateikiama jo ištrauka). Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą, prašyme turi būti aiškiai išdėstyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir pateiktas jos teisinis pagrindimas, remiantis konkrečiomis teisės normomis. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šių esminių elementų pateiktame prašyme trūksta.
S. Gentvilo iniciatyvos
Einant aplinkos ministro pareigas, S. Gentvilas inicijavo naujo įstatymo rengimą, kuriuo būtų apibrėžta visų bendrijų - daugiabučių, gyvenamųjų namų, garažų ir kt. - veikla. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas buvo panaikinti Sodininkų bendrijų įstatymą ir išbraukti visas nuorodas į tokias bendrijas iš kitų teisės aktų. Visa įstatymų paketo apimtis siekė 14 skirtingų teisės aktų, įskaitant ir LR Civilinį kodeksą.
Sodininkus vienijančios organizacijos griežtai kritikavo šią iniciatyvą. Nors sodininkų bendrijose iš tiesų kyla įvairių iššūkių, siūlomas įstatymas jų nesprendė. Priešingai - įstatymo priėmimas būtų lėmęs, kad sodininkai privalėtų nuomotis žemę iš valstybės net ir bendro naudojimo keliams, vykdyti papildomas žemėtvarkos bei administracines procedūras. Bendrijos formaliai būtų likusios veikti, tačiau dėl išaugusių išlaidų jų narių įmokos žymiai padidėtų, nesuteikiant jokios pridėtinės vertės nei bendrijų nariams, nei visuomenei.
Pasak S. Gentvilo, panaikinus Sodininkų bendrijų įstatymą, sodų teritorijos būtų perduotos savivaldybėms ir taptų visaverčiais gyvenamaisiais kvartalais. Esą savivaldybės tuomet pradėtų tiesti šaligatvius, asfaltuoti gatves, statyti poliklinikas, mokyklas ir civilinės saugos objektus.
Tačiau Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vytautas Zulonas tvirtina: „Tokiu būdu buvo klaidinama ir priešinama visuomenė. Visų pirma, siūlomas įstatymas nebūtų panaikinęs sodininkų bendrijų ir nespręstų teritorijų ar kelių perdavimo savivaldybėms klausimų - šios nuostatos liktų galioti. Be to, savivaldybės, ypač didžiųjų miestų, vangiai investuoja į sodininkų bendrijas, nes jos dažnai patenka į neprioritetines teritorijas ir neturi pakankamo gyventojų tankio. Taip pat reikia turėti omenyje, kad daugumos sodininkų teritorijų gatvės yra siauros, nepritaikytos intensyviam transportui, todėl infrastruktūros plėtra čia sudėtinga.“
Vienas iš esminių pokyčių, kuriuos būtų patyrę sodininkai, - sodo teritorijos sąvokos panaikinimas. Šiuo metu tai - bendruoju planu bendrijai priskirta teritorija, kurioje leidžiama tik individuali statyba, o sprendimus dėl plėtros priima narių susirinkimas.
Siūlomi pakeitimai, tikėtina, būtų buvę palankesni nekilnojamojo turto plėtotojams, kuriems sodininkų bendrijos kartais trukdo įgyvendinti didelius projektus. Pašalinus šią kliūtį, soduose galėtų sparčiau dygti daugiabučiai ar komercinės paskirties pastatai - be bendrijos narių pritarimo. Taip pat pertekliniai reikalavimai galėtų paskatinti dalies bendrijų išnykimą, sudarant galimybes administratorių paslaugų veiklos plėtrai.
V. Zulonas svarsto: „Vakarų valstybėse bendruomenės turi daug teisių - jos užtikrina tvarką ir padeda paisyti kaimynų interesų. Lietuvoje bendrijos vis dar neretai vertinamos kaip atgyvena. Tačiau realybė yra tokia, kad būtent jos dažniausiai rūpinasi infrastruktūra, tvarka ir aplinka. Tuo metu centralizavimas dažnai tampa būdu tenkinti siaurus interesus, atitolinant sprendimus nuo žmonių.“
Prašyme Konstituciniam Teismui pateikta daug vaizdinių pavyzdžių, kuriais esą siekta pavaizduoti sodininkų bendrijas kaip kliūtį teritorijų integracijai į miestų struktūrą ar net kaip organizacijas, ribojančias žmonių gyvenimą. Prašyme pateikti argumentai atrodo paviršutiniški - bendrijos veikia pagal įstatymus ir neturi jokių ypatingų galių. Jų tikslas - bendru sutarimu tvarkyti bendrą turtą.
V. Zulonas klausia: „Kodėl Seimo narys atkakliai siekia šių pokyčių, jau būdamas nebe ministru? Kodėl būtent sodininkų bendrijos tapo tokio išskirtinio dėmesio objektu, nepaisant kitų, ne mažiau svarbių, Aplinkos ministerijos kuruojamų sričių?“ Sodininkų nuomone, Konstitucinis Teismas pagrįstai konstatavo, kad aiškios pozicijos ir teisinio pagrindimo prašyme trūksta.
S. Gentvilas teigia kreipimusi į Konstitucinį teismą sieksiąs, kad miestų teritorijose sodų bendrijos būtų panaikintos. Rajonuose esančiose bendrijose, kur dar dominuoja sodininkystė, turėtų būti ieškoma „tarpinio varianto“.
Kartu S. Gentvilas sako, kad reikia spręsti sodo bendrijų administratorių reformavimo ar net panaikinimo klausimą, nes dabar jos net „pačios savęs panaikinti negali, nes nesusirenka nariai ir negali balsuoti“. Taip pat sodo bendrijų pirmininkams suteikiama per daug galių, jie net derina sodo namų projektus.
Jis teigia, kad gyvenamųjų namų statybos sąlygos turėtų būti visur vienodos. Taip pat yra įsitikinęs, kad sodo nameliai iki 50 kv. m. ploto sodo įrankiams susidėti ir vasaroti turėtų išlikti.
Taip pat buvęs ministras primena, kad ir šiuo metu sodų bendrijose nedraudžiama statyti didelius gyvenamuosius namus, tačiau tam reikia gauti visus būtinus leidimus. „Geriausia yra tokia sistema, kuri yra vienoda visiems. Dabar didžiuosiuose miestuose nemažai sodų bendrijų yra vos ne miesto centruose ir, mano galva, būtų teisinga statytis pagal tokią tvarką, kokia galioja ir kitiems individualių namų statytojams“, - vz.lt portalui sakė Gintaras Balčytis, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas.
Statybos apribojimai ir NT rinkos įtaka
Priminsime, kad nuo 2024 metų lapkričio pakeitus tvarką sodo namų didžiausias leistinas bendras plotas statant be leidimų siekia iki 50 kv. metrų (vietoje 80 kv. m), o aukštis - 5 metrai (vietoje 8,5 m). Didesniems statiniams reikalingi projektai ir statybos leidimai. Todėl iki pasikeitimų termino visi suskubo registruoti ne tik jau pastatytus statinius sodų bendrijose, bet skubiai ėmė organizuoti net naujas statybas, registruojant jas kaip nebaigtus statinius, kuriems galioja senoji tvarka.
Šiemet Kaune įsteigtos bendrijos pirmininkas Valdas sako: "<...> atsistokit tiesiai ant to kelio, pažvelkite į priekį ir ženkite tą pirmą žingsnį. Bo vis vien kada nors teks.
Nebaigtos statybos
Registrų centro duomenys rodo, kad pernai visuose didžiuosiuose šalies miestuose bei jų žiedinėse savivaldybėse registruotų sodo namelių skaičius išaugo 2-3 kartus. Nors Klaipėdos rajone augimo apimtys rekordinės, neatsilieka ir kiti miestai. Vilniaus r. pernai įregistruota 710 naujų sodo namų, ankstesniais metais šis skaičius siekdavo apie 300. Kauno rajone atitinkamai augimas siekė nuo maždaug 180 sodo namelių ankstesniais metais iki 400 pernai. Dauguma pernai registruotų sodo namelių - nebaigtos statybos.
Klaipėdos NT agentūros „Memelhaus“ vadovas Arūnas Valaitis sakė, kad pagal ankstesnę tvarką galimybė sodo bendrijose be statybos leidimo statyti namus iki 80 kv. m ploto buvo tikrai patraukli ieškantiems nebrangaus gyvenamojo būsto. „Tokius namus statydavo ir smulkūs investuotojai pardavimui. Pasikeitus tvarkai, namai iki 50 kv. m, žinoma, yra tinkami kaip sodo nameliai, tačiau kaip gyvenamasis būstas jau yra mažai patrauklūs“, - sako A. Valaitis.
Jis teigia, kad sodo namelių iki 50 kv. m ir toliau bus statomi, tačiau tikrai nebe taip masiškai. „Girdime dabartinės valdžios planus sugrąžinti ankstesnę tvarką dėl sodo namelių. Kad ir koks būtų sprendimas, NT statytojai prisitaikys prie reikalavimų“, - įsitikinęs A. Valaitis.
Tiesa, jis teigia, kad ne vien noras spręsti sodo bendrijų problemas gali turėti įtakos valdžios sprendimams, bet savo interesų turi ir didieji NT projektų vystytojai. A. Valaitis svarsto, kad būtent stambieji NT vystytojai buvo vieni iniciatorių, kad būtų sumažintas sodo namelių, kuriuos galimas statyti be statybos leidimo, plotas.
Taigi, panašu, kad dabartinės valdžios siekis reikalavimus namų statybai įtvirtinti įstatymu, o ne ministro įsakymu leistų padidinti šios srities skaidrumą. Tačiau akivaizdu, kad vien biurokratiniais sprendimais S. Gentvilo favelomis jau vadinamų sodo bendrijų klestinčiais gyvenamųjų namų kvartalais su išvystyta infrastruktūra paversti nepavyks. Tam reikia didelių pinigų. O pinigų valstybėje trūksta ir kelių bei tiltų, esamų gyvenamųjų teritorijų tvarkymui.
Sodininkų bendrijos likvidavimo tvarka
Bendrijos įstatuose turi būti nurodytos bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos ir tvarka, bendrijos likvidatoriaus rinkimo ir atšaukimo tvarka. Bendrijos narių visuotinis susirinkimą priima sprendimus reorganizuoti arba likviduoti bendriją, renka ar atšaukia bendrijos likvidatorių.
Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais).
Iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 12 mėnesių nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, - ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriumi.
Sodininkų bendrijų likvidavimo etapai
- Bendrijos narių visuotinis susirinkimas priima sprendimą dėl likvidavimo.
- Išrenkamas likvidatorius.
- Apie sprendimą likviduoti bendriją pranešama Juridinių asmenų registrui.
- Likvidatorius atlieka likvidavimo procedūras (atsiskaito su kreditoriais, parduoda turtą ir kt.).
- Po likvidavimo procedūrų užbaigimo bendrija išregistruojama iš Juridinių asmenų registro.
Savivaldybių vykdomosios institucijos organizuoja ir teikia nemokamas konsultacijas bendrijų steigimo ir veiklos, bendrijų reorganizavimo ir likvidavimo klausimais.
tags: #namo #bendrijos #panaikinimas