Vienišumas - tai jausmas, kuris gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties.
Tai nėra tik buvimas vienumoje, bet ir vidinis išgyvenimas, kai žmogus jaučiasi atskirtas, nesuprastas ar nereikalingas, net ir būdamas tarp žmonių.
Šis jausmas gali turėti didelės įtakos žmogaus psichinei sveikatai, sukelti depresiją ir kitus neigiamus padarinius.
Vienišumas yra vienas iš pagrindinių socialinės gerovės rodiklių. Ji yra panaši į ligą ir gali būti priežastimi.
Tiesa, daugelis tyrimų yra siejami su vyresnio amžiaus gyventojais. Tačiau, deja, matyti, kad ir vis jaunesni patenka į šią socialinę duobę.
Ankstesnėse visuomenėse žmonės numirdavo anksčiau nei sugebėdavo tapti vienišiais. Dabar tokių daugėja.
Vyresni nei 65 metų pradeda sudaryti atskirą ir reikšmingą grupę.
Tai liudija ir tai, kad 700 tūkst. Kanadoje konstatuota, jog:
- 2011 metais 65 metų ir vyresnių vienų gyvenančių moterų buvo beveik du kartus daugiau (31,5 proc.), nei vyrų (16 proc.);
- 85 metų ir vyresnių amžiaus grupėje - 36,6 proc. moterų ir 21,8 proc.
Vienatvė - tai buvimas vienumoje, kai žmogus neturi fizinio ar emocinio kontakto su kitais.
Tai gali būti pasirinkta būsena, kuri leidžia pailsėti nuo išorinio pasaulio, bet kai kada ji tampa nemaloni ir ilgesnį laiką užsitęsusi - gali peraugti į vienišumo jausmą.
Vienišumas - tai vidinis jausmas, kai žmogus jaučiasi atskirtas, nesuprastas ar nereikalingas, net ir būdamas tarp žmonių.
Tai ne tik fizinė vienatvė, bet ir emocinis ryšio trūkumas.
Jei jaučiatės vienišas, žinokite, kad nesate toks vienas.
Labai didelė dalis žmonių jaučiasi vieniši, o kai kurie suaugę žmonės netgi pripažįsta, kad neturi nei vieno artimo draugo.
Vienatvė gali sukelti daug neigiamų emocijų - nerimą, depresiją ir trukdyti užsiimti mėgstama veikla.
Abi būsenos yra natūrali žmogaus patirties dalis.
Kartais vienatvė suteikia erdvės savirefleksijai, tačiau ilgalaikė, nepasirinkta vienatvė dažnai pereina į gilų vienišumo jausmą.
Vienišumo jausmas ne visada pasireiškia akivaizdžiai.
Kartais jis slepiasi po nuolatiniu nuovargiu, emociniu išsekimu, dirglumu ar apatija.
Žmogus gali turėti draugų, šeimą ar net būti nuolat apsuptas kitų, bet vis tiek jaustis vienišas - tarsi niekas iš tikrųjų jo nemato ar nesupranta.
Vienišumą dažnai lydi mintys, kad esate nereikalingas, nesvarbus arba nepakankamas.
Vienišumo Poveikis Sveikatai
Bendravimo stoka arba vienišumo patyrimas gali prisidėti prie įvairių sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija, širdies ligos, taip pat gali padidinti ankstyvos mirties riziką.
Vienišumo neigiamas poveikis prilyginamas rūkymo, alkoholio ir viršsvorio keliamai žalai ir yra siejamas su net 50 proc. didesne ankstyvos mirties rizika.
Nors vienišumo patyrimas nėra klinikinė būklė, jis yra siejamas su daugeliu neigiamų sveikatos aspektų, tokių kaip miego sutrikimai, depresijos simptomai, pažintinių gebėjimų silpnimas, insultas.
2021 m. paskelbtas tyrimas atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis vienišumo patyrimas vidutiniame amžiuje (45-64 m.) gali padvigubinti Alzheimerio ligos ir kitų demencijos tipų riziką vėlesniame gyvenime.
Tyrimas pabrėžia, kad toks rizikos netolygumas tenka visiems žmonėms, kurie jautė bendravimo stygių, nepriklausomai nuo jų gyvenimo būdo ar nuo to, ar jie gyveno vieni ar su kitais asmenimis.
Tai atkreipia dėmesį, gyvenimas vienam nėra tapatus vienišumo patyrimui - žmonės gali jaustis vieniši gyvendami su kitais asmenimis arba gyvendami vieni nesijausti vieniši.
Anksčiau minėti mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į priežastinį ryšį tarp bendravimo stokos kaip veiksnio ir demencijos rizikos.
Bendravimo stoka gali būti ne tik priežastis, bet ir demencijos pasekmė, atspindinti slopstančius socialinius įgūdžius.
Progresuojant demencijai, kinta asmenybė - sumažėjęs noras bendrauti gali būti vienas iš demencijos simptomų.
JAV generalinis chirurgas asmeninės izoliacijos ir vienišumo žmogaus sveikatai daromą žalą yra pavadinęs „naujuoju rūkymu“ ir palyginęs su žala, kurią daro 15 cigarečių per dieną rūkymas.
E. teigimu, žmonės yra socialinės būtybės, kuriems reikalinga saugi socialinė aplinka tam, kad išliktų.
Neseniai express.co.uk paskelbti tyrimo duomenys, kad vienas iš keturių (2, 9 mln.) britų nuo 65 metų ir vyresnių jaučiasi vieniši, nes jie neturi pas ką eiti ar prašyti pagalbos ir paramos.
Teigiama, kad vienatvės augimas taip pat turi rimtų pasekmių psichinei sveikatai, konstatuojama, kad lėtinė vienatvė gali būti taip pat žalinga, kaip ir 15 cigarečių per dieną rūkymas, didinanti demenciją, aukštą kraujospūdį ir depresijos riziką.
Britai mano, kad vienatvė plinta kaip epidemija.
Vienišumo Priežastys
Vienišumas yra subjektyvus jausmas, kuris randasi dėl neatitikimo tarp norimų ir realiai turimų socialinių santykių.
Nors kiekvienas iš mūsų galime pasijusti vienišas tam tikru gyvenimo tarpsniu, ypač esant sudėtingoms sąlygoms, tokioms, kokias lėmė Covid-19 ribojimai, vienišumo patyrimas gali labai skirtis, kalbant apie jo trukmę arba intensyvumą.
Santykių nutraukimas, skyrybos, mirtis arba bet koks svarbaus ilgalaikio ryšio praradimas arba pažeidimas yra ypač dažna vienatvės priežastis.
Tai gali sukelti didelį emocinį skausmą ir netektį.
Sudėtingi gyvenimo įvykiai, tokie kaip mokyklos, darbo, imigracijos, santuokos pokyčiai taip pat yra reali priežastis, kodėl žmogus gali jaustis vienišas.
Tai gali sukelti didelį stresą ir nerimą.
Tokie pokyčiai gali reikšti tai, kad teks prarasti senus draugus arba kolegas ir turėti sunkumų užmegzti naujus ryšius.
Be to, socialinės problemos, tokios kaip patyčios, mobingas, taip pat gali iššaukti vienišumo jausmą.
Dėl tokių problemų žmogus gali jaustis, jog yra atstumtas iš savo grupės arba visuomenės.
Fizinės problemos, kurios riboja judesio laisvę arba reikalauja specialios priežiūros, yra kita dažna priežastis, kodėl žmogų gali kamuoti vienišumas.
Tokie žmonės yra labai priklausomi nuo kitų, todėl natūralu, kad jie negali dalyvauti įvairiuose renginiuose ar kituose užsiėmimuose be kitų pagalbos.
Mokslininkės daro išvadą, jog „vieniši asmenys dažniau negyvena su partneriu / sutuoktiniu, vaikystėje yra patyrę finansinį nestabilumą ir šiuo metu susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, dažniau savo sveikatą vertina kaip vidutinišką ar (labai) blogą“.
Todėl tyrėjos ragina socialinės politikos formuotojus atkreipti dėmesį „tiek į atskirtyje esančių žmonių fizinių poreikių tenkinimą, tiek į jų socialinių ir psichologinių įgūdžių stiprinimą“.
Nenoriu ir negaliu visų vienišų žmonių sulyginti.
- Situacinė.
- Raidos.
- Vidaus.
Asmenybė, kuri neturi aukštos savivertės, patekusi į neigiamą situaciją, dažniausiai nusivilia viskuo, užsidaro savyje.
Tai pasakytina apie artimųjų mirties nesuvokimą, nesugebėjimą matyti gyvenimo strategiją.
Visiems, kurie jaučiasi vieniši
Vienišumas Lietuvoje
Lietuvoje vieniši jaučiasi 1 iš 13 žmonių.
Šis skaičius žymiai didesnis tarp vyresnio amžiaus ir negalią turinčių asmenų: 46,7 proc. vyresnio amžiaus (65 m. ir vyresnių) lietuvių yra socialinės atskirties ir skurdo rizikoje.
Žemą socialinį aktyvumą atspindi ir vyresnio amžiaus gyventojų gyvenimo kokybės rodiklis, pagal kurį Lietuva yra viena paskutinių Europos Sąjungos šalių sąraše.
2021 m. pristatytas vienišų Lietuvos gyventojų portretas atskleidė, jog didžiąją laiko dalį ar visada vieniši jaučiasi net 7,8 proc. šalies gyventojų.
Kaip Įveikti Vienišumą?
Vienišumas yra ne tik asmeninė, bet ir socialinė bei visuomeninė problema, kuri turi būti sprendžiama tiek individualiu, tiek kolektyviniu lygmeniu.
Yra daug būdų, kaip mes galime spręsti šią problemą ir pagerinti savo ir kitų žmonių socialinę gerovę.
- Pripažinti ir priimti savo vienišumą. Pirmas žingsnis yra pripažinti ir priimti savo vienišumą, kaip normalią ir laikiną būseną, kurią galima pakeisti. Mes neturime gėdytis arba kaltinti savęs dėl to, kad jaučiamės vieniši. Taip pat nereikia ignoruoti arba slopinti šio jausmo.
- Ieškoti ir suteikti socialinę paramą ir pagalbą. Antras žingsnis yra ieškoti ir suteikti socialinę paramą ir pagalbą tuomet, kai to reikia arba kai galime. Žmonės turi būti aktyvūs ir iniciatyvūs, kad užmegztų ir palaikytų ryšius su kitais.
- Dalyvauti ir kurti socialines ir bendruomenines iniciatyvas ir veiklas. Jeigu jus kamuoja vienišumas, dalyvavimas įvairiose socialinėse ir kitose iniciatyvose gali sumažinti šį jausmą.
- Mėgautis ir puoselėti savo vienatvę ir draugystę su savimi. Tai gali padėti užmegzti ir stiprinti ryšį su savimi. Turite būti savimi, kad pažintumėte ir priimtumėte savo stiprybes, silpnybes, pomėgius, svajones ir vertybes.
- Atsitraukite nuo ekranų. Mažiau laiko leisdami socialiniuose tinkluose, mažiau jausitės vienišas. Matydamas kitų žmonių tobulo laisvalaikio nuotraukas, kuriose jie yra apsupti būrio draugų, savo gyvenimą galite matyti kaip „prastesnį“. Atminkite, kad tai, ką matote socialiniuose tinkluose užfiksuotame gyvenime ne visada yra tiesa - tai tik pakoreguotos nuotraukos, kurios parodo trumpą kito žmogaus gyvenimo momentą. Mažiau laiko skirdamas socialiniams tinklams, daugiau laiko turėsite realiam gyvenimui ir realiems žmonėms.
- Raskite priežastį. Dažnai, tačiau ne visada, vienišumo jausmas yra kitos problemos priežastis. Galbūt jums sunku pasitikėti žmonėmis, galbūt sergate depresija ir jaučiatės tarsi atskirtas nuo kitų. Pagalvokite, dėl kokios priežasties jaučiatės vienas.
- Savanoriaukite. Norėdamas užmegzti ryšius su kitais žmonėmis - tapkite savanoriu. Darydami gerus darbus kitiems, dažnai patys padedame jaustis geriau.
- Išmokite galvoti kitaip. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda suprasti, kaip jūs matote ir kaip reaguojate į situacijas, padeda jums labiau pasitikėti savimi, įveikti vienatvės jausmo priežastis, pvz.: žemą savivertę.
- Atraskite pomėgius. Užsiimkite mėgiama veikla, galbūt tai padės jums susipažinti su naujais žmonėmis.
- Būkite aktyvus. Mankštinantis gaminasi geros savijautos hormonas, taigi nuolat sportuojant ne tik pagerinsite savo išvaizdą, bet ir jausitės geriau.
- Pakalbėkite su kaimynais. Greitas gyvenimo ritmas neleidžia užvesti ilgesnio pokalbio su kaimynais, tačiau mes tikrai galime skirti tam bent penkias minutes - juk galime pasiklausti, kaip jie gyvena, kaip bėga jų dienos.
- Pasidomėkite savo šeimos narių gyvenimu.
- Savanoriaukite ir skirkite dėmesio vyresniems.
E. teigimu, norint ištrūkti iš užburto vienišumo rato, svarbu atpažinti ir pastebėti, kaip mes elgiamės, kai jaučiamės vieniši.
„Užsibuvus su vienišumo ir socialinės izoliacijos jausmais, tai padaryti gali būti sudėtinga, tačiau galima pradėti nuo labai mažų žingsnelių, paprastų elgesio pokyčių, ir tais mažais žingsneliais pradėti supti save mums svarbiais žmonėmis.
Galbūt parašyti draugei, mamai, sesei ar kitam svarbiam žmogui, pasiūlyti susitikti arba pasikviesti į svečius ir atvirai pabendrauti.
Galbūt paskambinti ir pasikalbėti, nuvykti į socialinius susibūrimus. Eiti į žmones, o ne nuo jų.
Nes ne visi žmonės yra priešiški, nepriimantys ir negebantys kurti santykių“, - kalba E.
Pasak jos, niekas kitas nėra atsakingas už suaugusių žmonių emocinių poreikių tenkinimą, tik mes patys.
Ir jeigu atsigręšime į kitus mums tinkamus žmones, gausime šilumos atgal.
Matant, kad padaryti tai patiems sudėtinga, galima kreiptis į nemokamas emocinės paramos linijas ar psichikos sveikatos priežiūros specialistus.
Kada Kreiptis į Specialistą?
Į psichologą verta kreiptis ne tik tada, kai jaučiamės blogai, bet ir tada, kai tiesiog jaučiame, kad kažkas viduje tarsi stringa.
Vienišumo jausmas, nuolatinis nerimas, tuštuma ar ilgesys ryšiui - tai ženklai, kad mūsų emocinė būsena reikalauja dėmesio.
Psichologas gali padėti suprasti šiuos jausmus, atpažinti jų priežastis ir rasti būdus, kaip susigrąžinti vidinį balansą.
Labai svarbu suprasti, kad vienatvė nedings pernakt, tačiau teigiami žingsneliai pirmyn padės jums užmegzti reikšmingus ir tvirtus santykius su žmonėmis.
Jei jaučiatės vieniši arba norite padėti kitiems žmonėms, kurie taip jaučiasi, psichologo konsultacija tikrai išeis į naudą.
Psichologas ar psichoterapeutas yra kvalifikuotas ir patyręs specialistas, kuris gali padėti suprasti ir įveikti vienatvę.
- Profesionalią konsultaciją. Psichologas gali padėti išsiaiškinti vienišumo priežastis, pasekmes ir sprendimo būdus. Jis gali padėti išmokti naujų ir veiksmingesnių būdų bendrauti, bendradarbiauti su kitais žmonėmis.
- Empatišką ir nuoširdų bendravimą. Specialistas gali padėti jaustis išklausytu, suprastu, priimtu ir palaikomu. Jis gali padėti išreikšti jūsų mintis, jausmus, nuomones ir patirtis be baimės, gėdos arba kritikos.
- Individualų ir grupinį palaikymą bei pagalbą. Psichologas gali padėti jums rasti ir prisijungti prie kitų žmonių, kurie patiria panašius arba susijusius vienišumo iššūkius.
Vienišumas Per Šventes
Vienišumo jausmą gali patirti kiekvienas iš mūsų, tačiau kodėl būtent šventiniu laikotarpiu jis, atrodo, smogia nepalyginamai stipriau nei kitu metu?
Vienišiems žmonėms labai trūksta artumo, bendrystės ir ryšio su kitu, o tuo metu aplinkoje matome priešingus vaizdus.
Socialinėse medijose stebime, kaip šeimos puošia eglutes šventėms, poros kavinėse geria karštą šokoladą ir laikosi už rankų, draugai parduotuvėse kartu renka kalėdines dovanas bei kvatoja vien iš jiems suprantamų pokštų.
Toks ryškus kontrastas tarp to, kaip žmogus jaučiasi viduje ir ką mato aplink save, primena, kad mums patiems labai stinga tokių dalykų.
Programos koordinatorės Kristinos Pliučienės teigimu, vienišumo jausmą per šventes stiprinti gali ir patirtos netektys, kai sėdant prie bendro šventinio stalo ne visos kėdės yra užimtos.
Nesvarbu, ar artimo žmogaus netekome visam laikui, ar išgyvenome skyrybas, o gal išleidome vaikus į naują etapą ir jiems pirmą kartą nepavyko šventėms sugrįžti namo - tai kelia sunkias emocijas.
Kaip sau padėti per šventes?
K. Pliučienė pataria atpažinti savo jausmus, juos įsivardyti ir priimti, kad taip jaustis yra visiškai normalu, nieko blogo tame nėra.
Normalizuoti jausmus gali padėti ir pokalbis su artimu žmogumi, draugu ar specialistu išsakant ir pasidalinant, kas kelia nerimą, kodėl savijauta yra būtent tokia.
Taip pat gali padėti ir labai paprasti dalykai - pasivaikščiojimas gryname ore, judėjimas, mėgstamo filmo žiūrėjimas, knygos skaitymas, maisto gaminimas ar kita maloni veikla, kuri suteiktų gerų emocijų.
Pasiruošimas šventėms ne vienam kelia stresą ir išvargina, todėl reikėtų leisti sau bent akimirką sustoti, atsipalaiduoti ir daryti tai, ko iš tiesų norisi.
Galbūt neverta tris dienas prieš šventes nepaliaujamai tvarkyti namus, gaminti maistą ir visiškai neskirti laiko sau, kas galiausiai tik verčia jaustis dar vienišiau.
Psichologė Jonė Piekuraitė-Dudėnė teigia, kad vienišumo jausmas atsiranda tuomet, kai asmeniui reikia ryšio, palaikymo ar priėmimo, kurio gyvenimiškoje situacijoje jis negauna arba jaučia, jog niekas negali to suteikti.
Žmonės gali jaustis vieniši būdami ir žmonių minioje, ir santuokoje.
E. teigimu, nepaisant tam tikrų išreikštų asmenybės bruožų, visi žmonės gimsta su saugaus prisirišimo ir ryšio su kitais poreikiu, skiriasi tik šio poreikio intensyvumo lygiai.
Vienišumas gali tapti depresijos priežastimi arba būti reikšmingai su ja susijęs, jei žmogus lieka su savo problemomis dorotis vienas, neturi palaikymo, ir, vaizdingai tariant, verda savo sultyse.
Kai esi vienas su savo mintimis - jos gali atrodyti labai realios: viskas beviltiška, beprasmiška, nieko neįmanoma pakeisti.
Gyvo bendravimo reikia visiems - pabendravę atsigauname, pasisemiame naujų idėjų ir prisipildome jėgų.
Bendrauti, būti pripažintam ir įvertintam yra baziniai žmogaus poreikiai.
Esame bendruomeninės būtybės, todėl bendravimas mus gydo.
Bendravimas gyvybiškai svarbus suvokiant, kas esame, kaip jaučiamės.
Žmonės, kurie mano, kad negatyvių gyvenimo įvykių nepakeis ir laiko juos savo asmenybės trūkumų priežastimi, dažnai suserga depresija.
Toks negatyvus mąstymas laikomas potencialia depresijos priežastimi ir vien tuo remiantis galima gana tiksliai nuspėti, ar asmuo susirgs depresija ateityje.
Vienišumas Vyresniame Amžiuje
Pašnekovės teigimu, nors vienišumo jausmui amžiaus ribos tikrai nėra, vyresni asmenys susiduria su tam tikrais sunkumais, kurie vienišumą gali labai padidinti.
Užaugus ir išsikrausčius iš namų vaikams, išėjus į pensiją, netekus antrosios pusės ir kitų giminaičių, vyresnio amžiaus asmenys gali pasijusti itin vieniši, atskirti, nebepriklausantys jokiai žmonių grupei.
Tais atvejais, kai su artimaisiais palaikomi šilti ir artimi santykiai, vienišumo jausmas būna ne toks grėsmingas.
Tačiau jeigu artimieji gyvena toli ar jų išvis nėra, itin svarbūs tampa santykiai su draugais ar kaimynais.
Ir jų nebūtinai turi būti daug - net vienas artimas draugas yra reikšmingas.
Skaičiuojama, kad maždaug 3,5 mln. Didžiosios Britanijos gyventojų laukia vienišas gyvenimas be šeimos, draugų ir net kaimynų pagalbos.