Mokesčiai už nuomą: ką reikia žinoti nuomotojams ir nuomininkams

Nekilnojamojo turto nuoma yra populiarus būdas gauti pajamų arba įsigyti būstą. Tačiau nuomojant ar nuomojantis būstą, svarbu žinoti, kokie mokesčiai yra susiję su šiuo procesu. Lietuvoje nuomotojai ir nuomininkai susiduria su įvairiais mokesčiais, kurie gali turėti įtakos nuomos kainai ir bendrai finansinei situacijai.

Būsto nuomos kainos Vilniuje. Šaltinis: Ober-Haus

Žemės mokestis ir jo įtaka

Nuo žemės mokesčio vėl atleidžiami daugiabučių namų gyventojai. Vienbalsiai pritarta atleisti nuo žemės mokesčio žemės savininkus, kurių mokėtinas žemės mokestis už visus nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus neviršija 5 litų. Kitaip tariant, nustatydama ne maksimalius tarifus ir mokesčio lengvatas taryba nustatė ne maksimalią žemės nuomos kainą. Jau ne vienerius metus nuo žemės mokesčio atleidžiami daugiabučių namų gyventojai.

Dėl to kasmet į savivaldybės biudžetą nepatenka apie 17 tūkst. litų. Pasak rajono mero Juozo Bertašiaus, visos Lietuvos savivaldybės šiuo klausimus nieko nepadaro. Specialistai pastebi, kad jei mokesčio pakeitimai bus priimti ir įsigalios, papildomų išlaidų patirs ir tie, kurie nuosavo būsto net neturi. Tikėtina, kad jie nepraleis progos tokias sąnaudas perkelti besinuomojantiems būstą. Taigi dėl mokesčių pakeitimo gali pabrangti ir būsto nuoma.

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis

Neseniai finansų ministras Rimantas Šadžius pristatė naujus mokesčių įstatymų pakeitimus, kurie palies ir būstų savininkus. Iki šiol už būstą, kurio vertė nesiekia 150 tūkst. eurų, susimokėti nereikėdavo. Tačiau šią NT neapmokestinamą vertę siūloma mažinti. Dėl to mokestinė prievolė atsirastų, jei namo ar buto vertė viršys 40 tūkst. eurų.

Kaip teigia Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus, NT mokestį mokės net ir tie, kurie jokio individualaus namo ar buto neturi. Kitaip tariant, negalima atmesti, kad būsto nuomotojai mokestinę naštą už turimą turtą neperkels ant nuomininkų pečių. Pašnekovo teigimu, nereikėtų atmesti ir tokio scenarijaus, kad nuomotojai tokiu pat būdu perkeltų ir kito būsto (kuriame gyvena) mokestinę naštą nuomininkams.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos, verslo ir vadybos akademinio centro docentas praktikas dr. Evaldas Stankevičius atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių būsto nuomotojų tikslų - pelno, t. y. investicinio atsiperkamumo, siekimas. Pasak jo, siūlomos NT mokesčio korekcijos neabejotinai paveiks ir būsto nuomos kainas. Visgi nuomos kaina gali didėti ne tik dėl NT mokesčio, bet ir dėl kylančio darbo užmokesčio.

Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka juridiniams asmenims

Dr. E. Stankevičius taip pat sako, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp būsto vertės ir nuomos kainos. Dėl to per kelerius metus NT mokesčio našta iš savininkų gali būti perkelta nuomininkams. Taigi, jo vertinimu, nuomos kainos gali didėti, tačiau tik nežymiai - maždaug 3-8 proc. - todėl tai neturėtų reikšmingai paveikti gyventojų. Visgi jis abejoja, ar naujos mokestinės priemonės gyventojams sukels ženklią finansinę naštą.

Bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka mano, kad NT mokesčio siūloma korekcija nėra esminis faktorius, kuris darytų didžiausią įtaką nuomos kainoms. Taip pat įtaką daro ir demografinės aplinkybės, bendra ekonominė situacija ir t.t. Visgi NT mokesčio bazės praplėtimas ir atitinkami tarifai, iš esmės priklausantys nuo turto vertės, iš tikrųjų daro labai rimtas prielaidas NT nuomos kainų augimui.

Siūlomi NT mokesčio tarifai nuo 2026 m.

Nuo 2026 m. siūloma apmokestinti gyventojų turimą nekomercinį NT (gyvenamąjį, poilsio, sodų, garažų ir kt.) nuo 40 tūkst. eurų vertės. Jeigu žmogus turi skirtingo turto, skirtingos vertės būtų sudedamos ir tik viršijus minėtą sumą būtų apmokestinamos.

Finansų ministerija siūlo taikyti tokius mokesčio tarifus NT vertei:

  • nuo 0 iki 40 tūkst. eurų - 0 proc.;
  • virš 40 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų - 0,1 proc.;
  • virš 200 tūkst. eurų iki 400 tūkst. eurų - 0,2 proc.;
  • virš 400 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų - 0,5 proc.;
  • virš 600 tūkst. eurų - 1 proc.

Už būstą, kuriame savininkas deklaruoja gyvenamąją vietą, bus taikoma 50 proc. lengvata, bet ne didesnei negu 450 tūkst. eurų vertei.

Finansų ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad tris ir daugiau vaikų turintiems ar neįgalius vaikus auginantiems asmenims numatoma lengvata sieks 75 proc. Gyventojas, kuris turi teisę į būsto šildymo kompensaciją, nuo mokesčio būtų atleidžiamas (visai būsto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, vertei).

Be kita ko, pataisomis siūloma mokestinę NT vertę perskaičiuoti ne kas 5 metus, kaip yra dabar, bet kas 3 metus. Tai reiškia, kad turtui brangstant už jį mokėtina mokesčio suma augs dažniau.

Kaip apskaičiuoti nuomos kainą?

Daugeliui nuomotojų svarbiausia yra padengti mokesčius. Pavyzdžiui, šildymo sezono metu visi mokesčiai kartu gali siekti 1,000 litų. Tačiau taip pat norisi nors ir simboliškai truputį pinigų atsidėti. Jei buto stovis geras, paprastas ir tvarkingas remontas, du kambariai, geras rajonas, bet minusas - seni baldai ir technika, kaip teisingai apskaičiuoti nuomos kainą?

Ar skaičiuoti pagal plotą, pagal rajono vidurkį, šiaip susigalvoti? Ar tikslinga būtų sutartyje nurodyti, kad nuoma x litų per mėnesį, bet šildymo sezono metu ji sumažėja 50 proc? Reikia atsižvelgti į tai, kiek kainuoja nuoma tokio tipo butų jūsų rajone. Taip pat reikia įvertinti, ar į nuomos kainą įskaičiuoti komunaliniai mokesčiai, ar nuomininkai juos moka atskirai.

Butų nuomos kainos Vilniuje. Šaltinis: ntzemelapis.lt

Sutartis ir mokesčių paskirstymas

Sutartyje būtina aiškiai apibrėžti, kas mokės už internetą ir kabelinę televiziją. Vieniems nuomininkams reikia vieno, kitiems kito, tretiems nieko. Jei reikia, tai ir tariatės, kas mokės įvedimo mokestį ir panašiai. Nieko jūs neprivalote, viskas susitarimo reikalas. Jei pats nuomotojas apmoka visas sąskaitas, nematau problemų sutartis rašytis ant nuomotojo.

Taip pat svarbu aptarti užstato grąžinimo sąlygas nutraukiant sutartį. Dažniausiai numatoma, kad užstatas gražinamas, jei nėra padarytos žalos, už kurią reikėtų atskaičiuoti atitinkamą dalį iš tos sumos. Tačiau juk nuomininkas gali "atgyventi" tuos pinigus.

Dėl senų baldų ir buitinės technikos - kritiniu atveju gi galima imti ir nupirkti padėvėtą naujesnį šaldytuvą ar skalbyklę, kurie atrodytų padoriau ir negąsdintų žmonių.

Pavyzdys, kaip formuluoti užstato gražinimo sąlygas sutartyje:

"Kartu su pirmuoju Nuomos mokesčio mokėjimu Nuomininkas sumoka Nuomotojui x mėnesių Nuomos mokesčio dydžio užstatą, kaip savo įsipareigojimų pagal šią Sutartį užtikrinimą."

Būsto draudimas

Draudimui, gyvenant nuomininkams, taikomi kiti tarifai (kažkiek pabrangsta), reiktų kalbėti su draudimo įmonėmis. Iš kitos pusės, jei neturite daugiau savo vardu apdraustų kitų būstų, tai kas sugaudys, kas ten gyvena?

Išvados

Nuomojant ar nuomojantis būstą, svarbu žinoti apie mokesčius, kurie gali turėti įtakos nuomos kainai. Žemės mokestis ir NT mokestis yra du pagrindiniai mokesčiai, kurie gali būti perkelti ant nuomininkų pečių. Svarbu aiškiai apibrėžti mokesčių paskirstymą sutartyje ir susitarti dėl užstato grąžinimo sąlygų.

tags: #moketi #uz #nuoma #svetimiems