Planuojant blokinio buto perplanavimą, svarbu atsižvelgti į daugybę aspektų - nuo laikančiųjų sienų iki interjero dizaino subtilybių. Šiame straipsnyje aptarsime esminius dalykus, kuriuos reikia žinoti prieš pradedant darbus, dažniausiai pasitaikančias klaidas ir patarimus, kaip sukurti patogią ir funkcionalią erdvę.
Laikančiosios Sienos: Ką Reikia Žinoti?
Pirmas ir svarbiausias žingsnis - išsiaiškinti, ar planuojama griauti siena yra laikanti. Vyriausias miesto architektas teisingai sako, blokiniame name visos sienos yra laikančios. Nustatyti, ar siena yra laikanti, gali konstruktorius, atvykęs į konkretų butą, arba pagal pateiktą buto planą.
Bendru atveju, laikančios yra visos išorinės, tarpbutinės sienos. Bute laikančios yra sienos tarp kambarių, tačiau nebūtinai visos. Tai priklauso nuo namo tipo. Nelaikančios yra vonios k., wc, virtuvės ir koridoriaus pertvaros.
Architektas L. iš "Namų projektavimas" teigia, kad nelaikančiomis pertvaromis blokinių daugiabučių butuose paprastai būna atitverti tik sanitariniai mazgai, o visos kitos (kambarių) sienos dirba kaip laikančiosios konstrukcijos. Su sienomis blokiniame sovietiniame daugiabutyje reikėtų elgtis ypač atsakingai.
Tokios konstrukcijos namas- lyg kortų namelis: sienos ir perdangos čia surinktos iš stambių gelžbetonio plokščių („kortų“), kurių dydis lygus visai kambario sienai ar viso kambario plotui.
Visada yra didelė tikimybė, kad dėl kokių nors priežasčių laikančiųjų sienų griovimas bute bus pastebėtas ir užfiksuotas kaip administracinis pažeidimas. Baudos neišvengsite, o kartu gausite privalomą nurodymą per konkretų terminą parengti projektą, pristatyti krūvą dokumentų arba atkurti pirminę padėtį bute.
Nemaloni pasekmė- nesutarimai su kaimynais ir priežastis rašyti skundus „grioviko“ adresu, jei dėl statybų sugadintumėte bendrą turtą arba atsirastų koks įtrūkimas gretimo buto sienoje su prabangia apdaila. Prireikus parduoti butą, tikrai susidursite su gaišatimi ir išlaidomis.
Kvalifikuoti projektuotojai negali prisiimti atsakomybės už butų savininkų padarytus pakeitimus, jei pastatyta pažeidžiant konstrukcijų stabilumą (kad ir teoriškai). Kvalifikuoti statybininkai laikančiąsias konstrukcijas imsis griauti tik turėdami projektą.
Kai kuriuose miestuose laikančių konstrukcijų ardymai (angų kirtimai, sienų demontavimas ir pan.) 9 aukštų blokiniuose namuose apskritai nėra leidžiamas.
Projektas ir Leidimai
Jei siena yra laikanti, jums reikės 50%+1 kaimynų sutikimo ir atlikti kapitalinio remonto projektą. Jei namo plotas virš 2000kv.m. (ypatingas statinys), reikės ir atestuoto konstruktoriaus ir projekto ekspertizės.
Jei planuojate griauti laikančiąją sieną, jums reikės:
- Kapitalinio remonto projekto.
- Daugiau kaip 50% namo gyventojų pritarimo.
- Teigiamos ekspertizės išvados projektui.
Architektas buto perplanavimui padės jums sukurti tinkamo dydžio angas, teisingoje vietoje, be reikalo neišlaidausite statybinėms medžiagoms (metalas sąramoms kainuoja!). Kartu su projektu, galėsite užsisakyti medžiagą, t. y. I etapas.
Projekto ekspertizės užsakymas ir ekspertų paslaugų apmokėjimas yra įstatymais numatyta statytojo prievolė planuojant konstrukcijų demontavimą butuose.
Pasitelkę architektą buto perplanavimui, iš anksto žinosite, kad kertamos angos numatytos tinkamo dydžio, teisingoje vietoje, be reikalo neišlaidausite statybinėms medžiagoms (metalas sąramoms kainuoja!), dar projektavimo stadijoje įsitikinsite, kad visi svarbūs daiktai ir prietaisai bute sutilps, nes gausite naujų buto erdvių planą su baldais.
Šiame etape žmonės nustemba, koks patogus ir talpus gali tapti jų butas, kai jį planuoja specialistas.
Laikančiųjų sienų pertvarkymas daugiabučiame name nekeičiant pastato išorės matmenų yra priskiriamas statinio kapitalinio remonto darbams. Ruošiantis šiems darbams būtina turėti statinio kapitalinio remonto projektą.
Taip pat būtina pasirūpinti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų protokoliniu sprendimu dėl kapitalinio remonto projekto įgyvendinimo (bendrojo naudojimo objektų pertvarkymo). Daugiabučio namo kapitalinis remontas yra užbaigiamas statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
Jei SLD buvo neprivalomas, tuomet deklaracijos nereikia tvirtinti Statybos inspekcijoje.
Paslaugų Kainos
Minimalaus paslaugų paketo kaina- 1180 eur (atnaujinta 23.01.02.). Už tai gaunate reikalingos ekspertizei ir statybai apimties buto kapitalinio remonto projektą bei būtiniausias papildomas paslaugas.
Projektas su galimų išplanavimo variantų paieška- 20-30 proc. brangesnis. Papildomai galite užsisakyti buto 3D modelį, kad aiškiau įsivaizduotumėte, ar erdvė Jums tinka.
Interjero Dizaino Patarimai
Prieš pradedant bet kokius remonto darbus, verta apgalvoti būsimą interjerą. Visų pirma, naujame bute vertėtų šiek tiek pagyventi. Tuomet Jums bus aiškiau, kur turi stovėti kokie baldai, ką dar reikėtų padaryti norint jaustis komfortabiliai.
Išmatuokime kiekvieną kambarį, o paskui paimkime languotą popieriaus lapą ir nupieškime kambarį (vaizdas iš viršaus) kartu su durimis ir langais. Tada išmatuokime baldus, ir tokiu pat masteliu nupieškime ant kito popieriaus lapo. Ant jų užrašykime žodžius: spinta, lova, stalas ir t.t. Stumdydami baldus ant popieriaus lapo, aiškiau įsivaizduojame būsimą kambarį.
Toliau reikia apsispręsti dėl dizaino. Tai jau susiję su kiekvieno šeimininko skoniu, o tuomet reikia nuspręsti, ką jūs norite padaryti ir už kokią sumą.
Galima pradėti nuo elektros įrengimo. Nustatyti, kur reikia įmontuoti papildomus kištukinius lizdus, nutiesti jiems laidus, tačiau pačių kištukinių lizdų kol kas montuoti ir jungti prie skydelio nereikia. Virtuvėje pageidautina įmontuoti daugiau kištukinių lizdų (televizorius, radijo imtuvas, virtuvės kombainas, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas, dujinė viryklė, garų surinktuvas, skalbimo mašina...). (Skalbimo mašina pajungiama trijų gyslų laidu).
Visa ši instaliacija turi būti montuojama storesniu laidu, priklausomai nuo apkrovimo, ir prijungiama papildomu laidu prie elektros skydelio. Vis dar daugelyje butų elektros instaliacija iš aliuminio kabelių.
Jeigu Jūs keisite šildymo radiatorius, reikia parinkti tokio pat galingumo radiatorius. Už radiotarių reikėtų įrengti šiltinimą arba bent izoliacinę atspindinčią plėvelę.
Visada apsvarstykite išorinių buto sienų apšiltinimą iš vidaus. 25 - 50 mm šiltininamosios medžiagos padidins buto temperatūrą 2- 4 laipsniais. Būtina apšiltinti langokraščius, apšiltinimo plokštės priklijuojamos specialiais klijais. Ant šiltinimo galima užklijuoti gipso plokštes. Ant plokščių reikės minimaliai glaistyti, praktiškai tik sujungimus.
Sienų ir grindų kampą reikia pasistengti gerai išlyginti. Nuo to priklausys, kaip priglus grindjuostės, kitaip susidarys plyšiai.
Pradžioje dažomos lubos. Išdžiuvus luboms pereinama perimetru mažu voleliu ir teptuku. Vėliau dažoma dideliu voleliu. Populiariausios grindys iš laminato arba vinilo .
Klijuojame tapetus. Klijuodami tapetus, išjungiame elektrą laiptinės skydelyje, nuimame dangtelius nuo rozečių ir jungiklių. Iškerpame tapetus pagal rozečių ir jungiklių angas, tada prisukame dangtelius ir įjungiame elektrą.
Viršuje, po lubomis, galima nubrėžti liniją, pagal kurią bus klijuojami tapetai. Žemiau šios linijos esantį baliklį reikia nuplauti, kitaip šioje vietoje tapetai neprisiklijuos.
Tvirtiname grindjuostes ir apkalus, tuo pačiu uždengiame tapetų galus. Grindjuostes prisukame prie sienos sraigtais. Iš pradžių jas reikia priderinti, paskui atsukti, padengti beicu ir laku (jei tai būtina), ir tik tada prisukti. Jei padengsite laku jau prisukę, galite ištepti tapetus.
Vonią ir tualetą reikia tvarkyti pirmiausia. Sumontuoti perdaryti ar pakeisti santechniką. Plyteles ant sienų galima klijuoti tik po to, kai bus atlikti suvirinimo darbai.
Balkoną galima remontuoti paskutinį, nes ten galima saugoti likusias medžiagas, pastatyti darbastalį ir spaustuvus.
Dažniausios Klaidos ir Patarimai
Noriu skaitytojams patarti, kad nedarytų interjero „gabalais“. Perdarydami visą butą iš karto, sutaupysite pinigų ir laiko, kurį geriau galite skirti savo veiklai, taip pat nereikės meistrų kviestis po kelis kartus (smulkiems darbams sunku išsikviesti gerą specialistą už adekvačią kainą).
Užsakovė pati savo iniciatyva anksčiau įrenginėjo du kambarius, nusprendė pasikeisti grindis į laminuotas, nupirko ir įstatė duris. „Senos-naujos“ durys pagal savo stilistiką buvo netinkamos prie naujai sugalvotos interjero koncepcijos, teko pirkti duris iš naujo.
Koridoriuje-virtuvėje grindys buvo išlupamos ir iš naujo lyginamos (virtuvės zonoje po jomis nutiesti vamzdžiai karštam ir šaltam vandeniui), klijuojamos plytelės, dėl to tarp koridoriaus ir kambarių gavosi grindų perkritimas.
Pabaigus įrengti koridorių, vonią, virtuvę, atsirado ryškus erdvių skirtumas dizaino prasme.
Interjero projektavimo klaidos | Interviu su Deimante Uleckyte
Daugiabučių Tipai ir Jų Ypatybės
Lietuvoje per ilgus metus daugiabučių statybos technologijos keitėsi - medinius keitė blokiniai ir monolitiniai, o ne taip seniai kone populiariausiais tapo daugiabučiai iš blokelių. Blokinis, mūrinis ar monolitinis - štai kur klausimas.
Ką apie daugiabučius turėtų žinoti norintieji pirkti butą? Šįkart Delfi domisi, kokių senos statybos daugiabučių Lietuvoje yra daugiausia, kokie yra esminiai daugiabučių statybos skirtumai ir su kokiomis problemomis susiduria skirtingų daugiabučių gyventojai.
Iki 1950-ųjų Lietuvoje daugiausia buvo statoma medinių ir mūrinių namų. Skaičiuojama, kad nuo 1960-ųjų medinukai tampa nebepopuliarūs, o iki pat Nepriklausomybės šalyje daugiabučiai dažniausiai statomi iš gelžbetonio bloko ir monolitinio betono.
Šalia šių dviejų daugiabučių rūšių kilo ir mūriniai pastatai. Mūriniai daugiabučiai dažniausiai būdavo statomi keturių penkių aukštų, kartais - dešimties dvylikos. Blokiniai buvo statyti dar aukštesni, o monolitiniai - patys aukščiausi.
Remiantis Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausia stovi mūrinės statybos daugiabučių - jų yra apie 22 tūkst. Blokinių - apie 7,5 tūkst., medinių - apie 6 tūkst. ir beveik 2 tūkst. daugiabučių, pastatytų iš blokelių. Vis tik pačiame Vilniaus mieste daugiabučių pasiskirstymas kiek kitoks nei visoje Lietuvoje.
Sostinėje skaičiuojama daugiau blokinės (stambiaplokštės) statybos namų, nes, pasak T. S. Kvainicko, sovietmečiu tokių daugiabučių plėtra buvo didelė.
Garso Izoliacija ir Sandarumas
Pagrindinis niuansas, kurį turėtų žinoti pirkėjai, yra garso daugiabučiuose pralaidumas. Prasčiausia garso izoliacija yra blokiniuose daugiabučiuose, kadangi juose panaudotos ganėtinai plonos konstrukcijos. Dėl šios priežasties, komentuoja A. Šneideris, blokinių daugiabučių gyventojai girdi kaimynų skleidžiamus garsus.
Tiek mūriniuose, tiek monolitiniuose daugiabučiuose garso izoliacija yra geresnė, mat minėtuose pastatuose naudojamos geriau garsą sulaikančios medžiagos.
Visi senos statybos daugiabučiai, nepaisant to, iš kokios medžiagos jie pastatyti, turi sandarumo problemą. „Senuose daugiabučiuose niekada neturėsime sandarumo. O jeigu padarysim sandarumą, butai supelys, čia didžiausia problema ir buvo visuose daugiabučiuose, nesvarbu, jie mūriniai ar stambiaplokščiai“, - komentuoja A. Šneideris.
Jis papildo, kad tuo metu, kai senos statybos daugiabučiuose buvo pradėti įstatyti plastikiniai langai, gyventojai ėmė skųstis butuose atsiradusiu pelėsiu ir drėgme. Pašnekovo teigimu, kitaip ir negali būti - mat minėtuose daugiabučiuose trūksta ventiliacijos.
Remonto Darbų Eiga
Paprastuoju remontu laikomi darbai, kai nekeičiamos, nestiprinamos ir nesilpninamos bei nestatomos laikančiosios konstrukcijos, kai nekeičiamos ir neremontuojamos bendrosios inžinerinės namo sistemos, ir visi statybos darbai atliekami buto viduje, nekeičiant pastato išorės.
Statybos leidimo nereikia, kai statybos darbai, išskyrus bendrųjų pastato inžinerinių sistemų keitimą, atliekami buto viduje. Stovai, vamzdžiai, kabeliai ir kita daugiabučio namo inžinerinių sistemų įranga esanti iki buto skaitiklio. Jos išmontavimui ar perkėlimui reikalingas prižiūrinčių įstaigų (atitinkamai šilumos, vandens, dujų ir kt.
Daugiabučio laikančiosios konstrukcijos yra bendra visų savininkų nuosavybė, tai nurodyta civiliniame kodekse. Konstrukcijų visiškas ar dalinis išardymas (angų kirtimas jose) tiesiogiai atsiliepia pastato stabilumui.
Teisės aktai numato, kad prieš atlikdamas laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymą, buto savininkas privalo supažindinti kaimynus su planuojamais statybos darbais, gauti daugiau kaip 50proc. namo gyventojų pritarimą, parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti teigiamą ekspertizės išvadą projektui.
Saugumas ir Atsakomybė
Išsiaiškinkite, ar demontuojamos sienos yra laikančiosios, ar darbai vykdomi pagal projektą, kas atsakingas už griovimus. Jei virš ir po Jūsų butu kaimynai sienas demontavo legaliai ir tai įteisino, skaičiavimų metu gali paaiškėti, kad „projektuojama“ (t. y.
Daugiabučių Renovacija
Vyriausybės pažadai padidinti finansavimą daugiabučių renovacijai pažadino vilčių, kad ši opi problema sulauks sprendimo. Renovacijai reikės pakankamai didelių investicijų, todėl verta pasirūpinti, kad pinigai būtų išleisti protingai.
Nutarusiems renovuoti blokinį namą gyventojams jie tuoj pat pasiūlys, kaip viską padaryti - pakeisti stogą, langus, juos apšiltinti, tą patį padaryti su sienomis. Bet po blokinių namų fasadais iš tiesų slypi kur kas gilesnės problemos. Apšiltintos sienos čia nieko neišspręs, o gali padėtį ir dar pabloginti.
Blokinio namo išorėje yra apdailos plokštės. Jos pritvirtintos prie vidinio plokščių sluoksnio metalinėmis detalėmis. Tarp išorinio ir vidinio plokščių sluoksnio esančiame tarpe dėl įvairių priežasčių - prasto sandarumo, temperatūrų skirtumo - kaupiasi drėgmė. Metalinės tvirtinimo detalės, kurios nėra labai jau masyvios, rūdija.
Jeigu blokinio namo išorinė siena bus apšiltinta, kiekvienam kvadratiniam metrui jos ploto teks 13-17 kilogramų papildomo svorio. Visam namo fasadui to svorio teks net kelios tonos. Kurį laiką bus šiek tiek šilčiau. Bet akivaizdu, kad sienų išorinių plokščių „nuvažiavimo“ procesą tvirtinimo detalėms tenkantis papildomas svoris tik pagreitins. Be to, drėgmė tarpe tarp plokščių paprastai kaupiasi ir toliau - dėl temperatūrų skirtumo susidaro kondensatas. Išorinės apdailos plokštės ims „vaikščioti“, apdaila pradės trūkinėti, ir visos investicijos namo renovacijai nueis šuniui ant uodegos.
„Jeigu nenorite, kad po 5 metų namą reikėtų šiltinti iš naujo, kiekvienam šiltinamam blokiniam namui reikia atlikti ekspertizę“, - sako Gedvydas Valatka, Kauno UAB „AG Projektai“ vadovas. - Tokia ekspertizė reikalinga tam, kad būtų nustatyta metalinių tvirtinimo detalių būklė. Jeigu jos susidėvėjusios, išorines plokštes reikia papildomai tvirtinti prie vidinių“.
UAB „AG Projektai“ siūlo aukštos kokybės nerūdijančio plieno jungtis K2/2008 - sertifikuotas tvirtinimo detales, specialiai sukurtas sutvirtinti blokinių namų konstrukcijoms. Įmonės specialistai atlieka ir šią paslaugą. Plieno jungties konstrukciniai elementai - plieno velenas, užspaudimo varžtas, atstumo žiedas - gaminami iš nerūdijančio plieno, kai kurios dalys - cinkuojamos, todėl jungtis yra atspari korozijai.
„Technologija tokia: išoriniame bloke kiaurai išfrezuojama skylė, o vidiniame bloke ji frezuojama ne iki galo, - pasakoja įmonės vadovas. - Visi darbai atliekami iš lauko, butų gyventojai nepatiria jokių nepatogumų. Gręžiama deimantiniais grąžtais, nesmūginiu būdu. Anga prileidžiama specialių dervų, į ją iš pradžių įstatoma tvirtinimo detalė, skirta varžtui įsukti, o paskui - specialus maždaug 18 centimetrų ilgio varžtas. Vienai plokštei sutvirtinti paprastai reikalingi du-trys varžtai, toks sutvirtinimas visiškai išsprendžia problemą.“ Elastiniai klijai sustiprina sujungimą, leidžia geriau atlaikyti krūvius.
Ši procedūra rekomenduotina ne tik renovuojamų, bet ir visų blokinių daugiabučių išorinėms sienoms sutvirtinti. Pasak pašnekovo, tvirtinant sienas kuo pigesnėmis tvirtinimo detalėmis, jų viena plokštei gali prireikti iki dešimties. Tai pabrangina darbus, ir galų gale nieko nesutaupoma.
Renovuojant namą dažnai nešiltinamos pirmuosiuose aukštuose esančių butų grindys arba rūsių lubos. Mat tai nėra labai paprasta padaryti - rūsių lubose dažniausiai priraizgyta daug įvairiausių vamzdžių bei kabelių. Šlitinant putų polistirolu tokias lubas, darbo sąnaudos labai išauga, be to, vis tiek lieka šalčio tiltai. Tad po renovacijos pirmųjų aukštų gyventojai dažnai vis tiek šąla.
„Šią problemą irgi galima išspręsti: siūlome specialių termoizoliacinį skiedinį „Granterm“, kuris tiesiog užpurškiamas ant lubų, - pasakoja Gedvydas Valatka. - Jis prilimpa prie lubų ir užpildo visus tarpus. Daugiabučio namo rūsio lubas šia medžiaga, kuri neturi nieko bendro su sintetika, galima apšiltinti per 2-5 dienas.“
„Granterm“, į kurio sudėtį įeina specialios cemento rūšys, granuliuota mineralinė vata ir specialūs priedai, yra nedegi medžiaga. Užpurkšta ji gali būti išlyginta specialia mentele. Prieš ją purškiant, betonas padengiamas specialiu gruntu.
Europos pr. Lietuvos ilgalaikėje renovacijos strategijoje nustatyta, kad iki 2050 m. visi Lietuvos vieši ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui.
Dažnas klausia - kodėl žmonės nenori renovuotis? O, iš tikrųjų, problema slepiasi posakyje „šuo ir kariamas pripranta”. Lietuvos būsto fondas yra taip nugyventas, kad jam nebereikia renovacijos - jam reikia reanimacijos. Byrantys fasadai ir leidžiantys stogai yra Lietuvos miestų kasdienybė.
Tiesa ta, kad su statybos techniniu reglamentu „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija” (STR 1.03.01:2016) Lietuva apeina Europos Sąjungos reglamentą. Nepaisant to, kad daugiabučiai atrodo vienodi, jie tikrai nėra lygūs. Didžioji dalis daugiabučio vertės slepiasi vietoje, kurioje jis yra pastatytas.
Viena esminių problemų daugiabučių atnaujinimo procese yra ta, kad daugiabučių namų savininkai ne iki galo supranta savo pareigas ir neadekvačiai vertina savo teises. Būstas ne visada yra išsigelbėjimas - kartais būstas gali būti traktuojamas kaip „spąstai”. Tose teritorijose, kuriose nėra išvystyta socialinė infrastruktūra, kur nėra darbo vietų, kur vietos savivaldos paslaugos yra nekokybiškos arba jų apskritai nėra, būstas gali tapti žmogaus vystymąsi ribojančiu veiksniu.
Lengvatos, išlygos, nuolaidos, priemokos ir kompensacijos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris ne tai, kad neskatina renovacijos, o, iš dalies, ją ir žlugdo. Pagal sovietmečio statybos reglamentus, po 25-erių metų buvo privalu atidengti visas stambiaplokščio pastato siūles ir iš naujo pervirinti sujungimo mazgus.
I. Stambiaplokščiai namai Panevėžyje pradėti statyti 1966-1971 m., kuomet J. „Dabar vis labiau populiarėja individualūs skydiniai namai, nes juos galima surinkti labai greitai. Lygiai taip pat buvo ir su stambiaplokščiais daugiabučiais - juos galima buvo pastatyti greitai ir palyginti nebrangiai. Plokštės buvo gaminamos specialiuose cechuose, tad atvežus į statybvietę juos belikdavo sumontuoti, užtaisyti siūles ir nuglaistyti vidines sienas. Taip buvo galima daugiau žmonių aprūpinti gyvenamaisiais būstais“, - pasakojo J.
„Neslėpsiu, anksčiau buvo daug tokios „tept lept“ statybos. Trūko statybinių medžiagų, o darbo kokybė apgailėtina. Nors kokybės reikalavimai buvo, jų niekas nesilaikė. Reikėjo laikytis plano, mat jeigu nespėji, netenki finansavimo. P. Pasak J. Dabar sunkiai suvokiama, kad rangovas galėtų vogti užsakovo medžiagas. „Kaip manot, iš kokių medžiagų visuotinio deficito laikais žmonės pasistatė namus kolektyviniuose soduose“, - puse lūpų šypsosi J.
„Per metus Panevėžyje būdavo galima pastatyti apie tūkstantį butų. Kas metus - po naują darželį, o kas porą metų - po mokyklą. Per metus Savivaldybė skirdavo apie tris dešimtis sklypų daugiabučių statyboms, nors norinčiųjų būdavo tūkstančiai. Bet toks būdavo limitas statybinėms medžiagoms. Pasak J. „Tai kenkia viso namo stabilumui, pastatas silpninamas. P.
Kiekvienas Aukštaitijos sostinės miegamasis mikrorajonas turi savo išskirtinumų ir savitumų. Buvo planuojama, kad vakarinėje miesto dalyje atsiras keturi mikrorajonai, kuriuose gyvens apie 30 tūkst. „Ten turėjo būti tais laikais modernus daugiaaukščių namų kvartalas. Buvo suplanuota didžiulė promenada įstrižai devyniaaukščių iki pat Vakarinės gatvės. O kvartalo gale - komerciniai statiniai. Projektas tikrai buvo neblogas, bet jau nebebus įgyvendintas - dabar ten pradėta mažaaukščių namų statyba“, - pasakojo J.
Tai buvo griežta apsaugos zona, net Dembavoje buvo draudžiama gyvenamųjų namų plėtra. Sovietmečiu, prieš pat didžiųjų miesto gamyklų - Tiksliosios mechanikos ir kitų - griūtį Aukštaitijos sostinėje gyveno apie 110 tūkst. Vieni pirmųjų tokių mūrinių kvartalų - Marijonų ir Vilties, J. „Tokie namai, jeigu tinkamai prižiūrimi, gali stovėti ir šimtmečius - pasižiūrėkite, kiek metų skaičiuoja pilys, dvarai ar Vilniaus senamiesčio namai. Bet pastatai turi būti prižiūrimi. Lygiai tas pats ir dėl stambiaplokščių - juos būtina prižiūrėti, o ar tinkamai tai darome, parodys tik laikas“, - teigė J.
Lietuvoje seniausi blokiniai daugiabučiai jau skaičiuoja šeštą dešimtį, o jų gyvavimo trukmė, tinkamai prižiūrint, gali siekti net pusantro šimto metų. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto (KTU ASI) mokslininkas Mindaugas Augonis teigia, kad renovacija yra viena efektyviausių priemonių prailginti blokinių daugiabučių tarnavimo laiką. Pasak jo, papildomi išoriniai sluoksniai ne tik apsaugo pastato sienas nuo neigiamo aplinkos poveikio, bet ir pagerina jų technines savybes.
tags: #daugiabucio #blokinio #namo #pjuvis