Kaip apšiltinti sienas nuo pelėsio: išsamus vadovas

Pelėsis - dažnas senų daugiabučių palydovas, kiek rečiau jo pasitaiko renovuotuose namuose. Jis ne tik nemalonus estetiškai, tačiau ir kenksmingas. Pelėsis dauginasi ten, kur yra palanki jam terpė. O pelėsiui palanki terpė - drėgnos ar sudrėkusios sienos. Kad išnaikintume pelėsį, visų pirma reikia panaikinti jam palankias gyvenimo sąlygas.

Per didelė drėgmė ir žema temperatūra - dėl šių dviejų priežasčių ir jų kombinacijos ant sienų pradeda atsirasti pelėsis. Dažnai manoma, kad pastatų sienos šaltuoju periodu drėksta dėl lauke esančios drėgmės, kuri skverbiasi per duris, langus ir sienas. Tačiau iš tiesų sienos drėgmės gauna tik tiek, kiek leidžia statybinių medžiagų fizikinės savybės. Pelėsio susidarymą lemia patalpose vykstantys procesai.

Drėgmės šaltiniai patalpose

Normaliomis sąlygomis šiltas, bet ne per daug drėgnas kambario oras, kyla aukštyn ir didžioji jo dalis pasišalina per namo konstrukcijoje esančius plyšius, ventiliacines angas bei vėdinant patalpas. Oras atsinaujina per langus ar duris iš lauko į patalpas besiveržiant šaltam ir sausam orui. Tačiau blogai veikiant ventiliacinei sistemai ar blogai vėdinant kambarius, drėgmės prisodrintas oras kaupiasi viduje ir patalpose susidaro didesnė vandens garų koncentracija nei lauke.

Skaičiuojama, kad per parą šeima vidutiniškai išgarina apie vieną kibirą vandens: dušas, vonia, virtuvė, augalai - tai papildomi drėgmės šaltiniai. Kad ne viskas gerai, pirmiausia pradeda signalizuoti ant langų vidinio stiklo susidariusi rasa. Tai rodo, kad oras nesugeba sugerti visos drėgmės ir ji yra gerokai didesnė, nei rekomenduojama - 40-60 proc. Jei turite drėgmės matuoklį, galite pamatuoti orą - drėgmė bus didesnė nei optimali.

Langai pradeda pirmiausiai rasoti, nes čia šalčiausia namų vieta. Tai reiškia, kad procesas jau įsibėgėjo ir namo sienos drėksta - tik ši drėgmė pastebima vėliau, o jos labiausiai matomas palydovas - pelėsis. Jei patalpų santykinė oro drėgmė bus didesnė nei 80 proc., tuomet pelėsis gali pradėti augti ir be rasojimo.

Drėgmė patalpose kaupiasi dėl neteisingo šildymo sistemos išdėstymo ir nepakankamo vėdinimo. Žinoma, vėdinimas lemia šilumos praradimus, tačiau tai yra neišvengiama. Jei pastebėjote, kad ant langų kondensuojasi rasa, tuomet tai signalas, kad su vėdinimo sistema ne viskas gerai. Greičiausiai sprendimas tokioje situacijoje - reguliarus patalpų vėdinimas, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas.

Dažniausiai dėl pelėsio problemų kyla senų daugiabučių gyventojams - kartą atsiradus, jį sunku išnaikinti, tačiau ir renovuotuose daugiabučiuose ant sienų randasi namo negalavimą signalizuojančio simptomų.

Klaidos apšiltinant sienas

Atnaujinant namus stengiamasi kuo kruopščiau apšiltinti sienas, užsandarinant visus plyšius prie langų ir durų. Kartais pažeidžiama ir ventiliacinė sistema, taip padarant „meškos paslaugą“: nevyksta normali oro cirkuliacija, nes jis neranda kelio į lauką ir patalpose pradeda kauptis drėgmė.

Besikaupianti drėgmė gadina pastato sienas, todėl atsiradus požymiams, kad ne viskas gerai, reikėtų ieškoti išeičių ir stengtis patalpose palaikyti optimalią drėgmę, kuri yra nuo 40 iki 60 proc.

Šiltinant išorines sienas patalpoje, jų laikantysis sluoksnis pasilieka išorėje. Dėl to išorės laikančiajame sluoksnyje vyksta gerokai didesni neigiami reiškiniai, nei sluoksnyje, esančiame pastato viduje ir apšiltintame iš išorės. Taigi, pastatai turi būti apšildyti iš išorės, o apšiltinimas iš vidaus gali būti rekomenduotinas tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės jų išorines sienas apšiltinti iš išorės, kai būtina mažinti šilumos nuostolius ar pastatuose netenkinami higienos normos reikalavimai.

Jei individualių namų savininkai, įvertindami pastato būklę, gali lengviau priimti sprendimus, tai daugiabučių namų gyventojai turi labai atsakingai priimti sprendimą apsišildyti savo butą iš vidaus. Vienas, pagerindamas savo gyvenimo sąlygas, gali pakenkti kitiems.

Rasos taško susidarymas

Žinant bent apytikrę senų sienų šiluminę varžą, nesudėtinga nustatyti, kokio storio termoizoliacija tinka konkrečiai sienai. Rasos taško susidarymo taškas uždaroje sienos konstrukcijoje priklauso nuo sienos šiluminių savybių, kiekvieno sluoksnio storio ir medžiagų bei jų padėties.

Vilnius Technikos Universiteto mokslininkų atliktas temperatūros laukų modeliavimas su įvairiais iš vidaus apšiltintų išorės sienų variantais parodė, kad, norint pritaikyti šiltinimo iš vidaus būdą, išorinių sienų šiluminė varža turi būti apie 1,2 kv. m·K/W, Eksperimentiškai nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apytikriai apie 4 cm. Didinant šiltinimo medžiagos storį būtinai reikalinga vandens garų izoliacija.

Pasirinkus mažesnį, iki 5 cm, termoizoliacijos storį, galima mažiau pakenkti pastato išorinėms konstrukcijoms, išvengti rasos taško neigiamų pasekmių, tačiau ir apšiltinimo efektas bus mažesnis.

Ir čia svarbus kitas momentas - suvaldyti vandens kondensatą kambaryje. Uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikalinga saugotis jo neigiamų pasekmių ir užtikrinti gera kambarių mikroklimatą. Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius.

Nežiūrint į tai, kad darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to.

Jei sienos iš vidaus apšiltinamos akmens vatos teromoizoliaciniu sluoksniu, nederėtų jo daryti storesnio nei 5 centrimetrai.

Medžiagos ir technologijos

Akmens vata garus išleidžia,tačiau neturi savybių ją greit išgarinti. Yra rizika,kad garų perteklius vatoje leis pelėsiui plisti. Geriausi variantai panaikinti pelėsį ir jo prevencija - nuvalyt glaistą, po to tinkuot termo ir drėgmę reguliuojančiu tinku Bauwer. Jis iš perlito. Dar geras variantas - termo dažai Thermoshield Thermo Vital. Tai antipelesiniai dažai.

Pradžiai reiktų pašalinti stipriai apniktus pelėsiu sluoksnius, tapetai, dažai, glaistas. Po to paviršių apdoroti priešpelėsine priemone, pvz. Knauf Schimmelvernichter. Vėliau rekomenduočiau naudoti specialią sistemą skirtą šiltinimui iš vidaus, pvz., Knauf TecTem. Tokia sistema yra saugi, nes padeda išvengti kondensato susidarymui bei yra pilnai mineralinė, t.y. sudėtyje nėra jokios organikos.

Šiltinant namą iš vidaus svarbiausias ir būtinas dalykas užpildyti tarpsienius izoliacine medžiaga. Nemažiau svarbu ir kaip klijuojamos plokštės.

Darbų eiga

1. Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius.
2. Jei sienoje yra langų bei durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačią.
3. Klijuojamas polistireninio putplasčio plokštes labai svarbu gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikro micetams veistis.
4. Ant šiltinamos sienos šiltinimo plokštės išdėstomos taip, kad plokščių horizontalių eilių vertikalios siūlės nebūtų vienoje vertikalėje.
5. Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.

Svarbu! Paplitęs mitas, kad apšiltinti erdvę iš vidaus yra paprasčiau nei iš lauko. Neva nereikia pastolių, darbus galima vykdyti bet kokiu metų laiku ir pan. Tačiau tai nėra tiesa. Maža to, retkarčiais tenka nuardyti ir dalį grindų apdailos sluoksnio, jei yra - pakabinamų lubų ar lubų dekoracijų.

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių argumentų, kodėl nepatariama šiltinti pastato iš vidaus - gerokai sumažėjantis bendras būsto plotas. Visgi, pasak šiltinimo eksperto Roberto Karvausko, tai dar nėra pati opiausia problema.

Iš vidaus apšiltinta siena tampa gana „jautri“ lauke vykstančioms oro permainoms, nes naujai įrengtas šilumos izoliacijos sluoksnis kliudo į sienos konstrukciją patekti ankstesniam šilumos kiekiui. Tačiau siena jungiasi su gretimomis konstrukcijomis, tokiomis kaip sienos, grindys ir lubos, ir pradeda jas vėsinti. Būtent tuomet pradeda kauptis vandens garų kondensatas.

Apšiltinus sienas iš vidaus, šiluma neįleidžiama į sienas, todėl į giluminius laikančių sienų sluoksnius įsiskverbia šaltis, perkeldamas ten ir rasos tašką, tai yra temperatūrą, prie kurios iš oro pradeda kondensuotis drėgmė. Dėl šios priežasties rudenį drėksta ne tik išorinė sienos dalis, bet ir giluminiai jos sluoksniai. Be to, rimtai pridrėkusios sienos neišdžiūna net vasarą, todėl pamažu kiekvienais metais sienos šiluminė izoliacija prastėja.

Specialistas pastebi, kad paprastai pelėsis susidaro ne dėl vienos ar kitos medžiagos savybių, bet netinkamo jų naudojimo. Pirmiausia, apie ką derėtų pagalvoti šiltinant sieną iš vidaus yra oro tarpai.

Liaudiškos priemonės nuo pelėsio

• Pelėsio naikinimas actu
• Valgomąja soda
• Ūkiniu muilu
• Eteriniu arbatmedžio aliejumi
• Vandenilio peroksidu

Naudokite drėgmės surinkėjus - tiek elektrinius oro sausintuvus, tiek adsorbcines priemones (specialias druskas, granules ar silikagelį). Minėtos priemonės gali būti veiksmingos, jei pelėsis rūsyje pastebėtas anksti, o pažeistas plotas nedidelis. Tačiau jei pelėsio yra daug (pvz., daugiau nei 1 kv. metras), verta kreiptis į specialistus.

Svarbu suprasti, kad net ir sėkmingas pelėsio pašalinimas neduos ilgalaikio rezultato, jei nebus pašalinta jį sukėlusi priežastis (dažniausiai tai perteklinė drėgmė rūsyje).

tags: #butu #sienu #siltinimas #nuo #pelesio