Šildymo būdo (kuro rūšies) pasirinkimą nulemia investicijos kaina, ir po to galimi eksploatacinių išlaidų sutaupymai. Klausimas, ar eksploatacinių išlaidų sutaupymai per protingą laiko tarpą (5-10 metų) atpirks investicinių lėšų padidėjimą.
Paprastai būna taip, kad kuo brangesnė investicija, tuo daugiau sutaupoma eksploatacinių išlaidų. Taigi, pigiausia investicija yra dujinis šildymas. Po to brangesnė yra šilumos siurblys oras-vanduo. Pati brangiausia investicija - geoterminis šildymas, nes gręžiniai labai iškelia kainą. 1 m gręžinio gali kainuoti apie +-30 Eur. Šilumos siurblio galia priklauso nuo namo energetinės klasės. nuo to priklauso ir gręžinių gylis.
Daugiausiai eksploatacinių išlaidų bus naudojant dujas. Mažesnės jos bus su šilumos siurbliu oras-vanduo, o pačios mažiausios - su geoterminiu šildymu. Tačiau nereikia apsigauti, kad eksploatacinių išlaidų skirtumai bus labai dideli. Jų skirtumai yra tokie nedideli, kad praktiškai neatperka didesnės investicijų sumos. Čia pradeda žaisti dar kiti kriterijai.
Šilumos siurblys oras-vanduo yra labai priklausomas nuo neigiamų lauko oro temperatūrų. Per didžiausius šalčius ne tik kad labai sumažėja COP, bet ir sumažėja tokio šilumos siurblio galia, kurios gali neužtekti. Todėl tokiu atveju būtinas rezervinis šilumos šaltinis. Jis gali būti į šilumos siurblį įmontuoti elektriniai šildymo elementai arba atskiras dujinis ar kieto kuro (granulinis) katilas arba tiesiog krosnelė (židinys).
Geoterminio šilumos siurblio atveju COP yra didžiausias ir jis nepriklauso nuo žemų lauko oro temperatūrų, nes žemės gilumoje temperatūra yra pastovi. Taigi, tokiu atveju nebereikia rezervinio šilumos šaltinio.
Iš praktinės pusės dabartiniais klimato kaitos laikais yra svarbu, kad vasarą būtų galima vėsinti patalpas. Su minėtais šilumos siurbliais vėsintis vėsinamomis grindimis nėra labai praktiška, veiksminga ir patogu. Geriausiai tai padarytų šilumos siurbliai oras-oras (kitaip tariant, taip vadinamieji kondicionieriai). Tai, jeigu juos reikės susimontuoti bet kokiu atveju, tai gal verta įsirengti patį pigiausią investicijų požiūriu dujinį šildymą su oro kondicionieriais.
Dabartiniai oras-oras šilumos siurbliai (kondicionieriai) yra reversiniai, t. y. jie gali ir šildyti ir vėsinti. Taigi, iki kokių -5 ar 0 laipsnių lauko temperatūros būrų galima šildytis kondicionieriais, o žemiau - dujiniu katilu. Dujinis katilas gali šildyti foniu režimu, o kondicionieriais galima pasikelti norimų patalpų temperatūrą iki norimos. Taip būtų galima mažiausiomis tiek investicinėmis, tiek eksploatacinėmis sąnaudomis turėti komfortišką ir patikimą šildymą bei vėsinimą.
Šiuo metu ekonomiškiausiai butą šildyti galima būtų su šilumos siurbliu oras-vanduo arba su dujiniu kondensaciniu katilu. Aišku, pageidautinas grindinis šildymas arba gana dideli radiatoriai dėl kaip įmanoma žemesnės šildomo vandens temperatūros.
Pagal reikalavimus atsinaujinančios energijos A, A+ ir A++ energetinės klasės namams naudojimui labai abejotina, kad galima naudoti elektros energiją tiesiogiai šildymui. Jos sąnaudos būtų 3-4 kartus didesnės už šildymui naudojamų šilumos siurblių sistemas. Aišku, >A klasių namų šildymui pakanka gana nedaug energijos, todėl, atrodo, kad kaina už elektrą šildymui būtų priimtina. Tačiau, kaip minėjau dėl reikalavimų atsinaujinančiai energijai tai nelabai įmanoma. Tokiu atveju namas neatitiktų >A klasių reikalavimams.
Šiuolaikinė oras-oras sistema teoriškai gali būti naudojama viso namo šildymui, tačiau reikėtų išspręsti oro sausinimo problemas ir tokiems vidaus įrenginiams santykinai dažną oro valymo filtrų plovimo bei keitimo problemas. Jeigu pastatas yra skirtas nenuolatiniam gyvenimui, tai būtų dar priimtina.
Nauji šiuolaikiniai šildymo būdai. Kuo toliau, tuo labiau turima galvoje, kaip panaudoti kuo didesnę dalį atsinaujinančios energijos. Ir, pageidautina, kuo pigiau. O tas nelabai išeina. Kol kas atsinaujinančios energijos panaudojimas kainuoja gana brangiai. Pradedant saulės fotoelementais, gaminančiais elektrą, baigiant vėjo ir žemės energija.
Problema ta, kad tos energijos kiekis paros ir metų bėgyje svyruoja gana smarkiai, todėl aktualus jos kaupimas. T. y. akumuliatoriai. Galima kaupti elektrą tiesiogiai, galima kaupti šilumą. Kai kalba pasisuka apie sezoninius šilumos akumuliatorius, tai jie gaunasi labai dideli ir kainuoja gana brangiai. Na, o kaip atiduoti šilumą į patalpas, tai kol kas geriausias būdas yra paviršinis šildymas - ar tai būtų grindinis, sieninis, ar lubinis šildymas.
Pats ekonomiškiausias karšto vandens ruošimo būdas yra su momentiniu pratekančio vandens šildymu. Tačiau jo trūkumas, kad jis gali paruošti k. vandens tik vienam čiaupui vienu metu. tai reiškia, kad kol vienas prausiasi po dušu, kitas turi palaukti ir tuo metu virtuvėje neplauti indų. Nes tada k. vandens temperatūra nukris.
Dar vienas trūkumas, kad vasarą, kada šildymas neveikia ir katilas stovi šaltas, tik atsukus karšto vandens čiaupą užtruks šiek tiek laiko, kol katilas prasipūs degimo kamerą, užsikurs ir pradės šildyti. O tuo metu iš čiaupo bėgs šaltas vanduo. Yra žmonių, kurie to tiesiog negali pakęsti. Tačiau dviem žmonėms susitarti nesunku. Reikia pažymėti, kad tokio tipo katilai yra ir pigiausi.
Kitas variantas, su didesniu komfortu yra su įmontuotais kompaktiniais tūriniais vandens šildytuvais. Paprasto tipo tūriniai šildytuvai viduje turi spiralinį šilumokaitį ir būna 45-60 l talpos. Yra ir gamintojų, kurie turi 8 arba 20 l talpos tūrinius karšto vandens šildytuvus, ir jie visiškai nepralošia anksčiau minėtiems didesniems šildytuvams dėl to pačio karšto vandens kiekio.
Reikalas tame, kad jie naudoja dviejų nuosekliai vienas paskui kitą sujungtų šilumokaičių sistemą. Antrasis karšto vandens šilumokaitis būna įmontuotas pagrindiniame katilo šilumokaityje. Tokiu būdu gerokai padidinamas šilumos mainų plotas ir karštas vanduo ruošiamas efektyviau. Pakanka gerokai žemesnės katilo vandens temperatūros, norint paruošti tą patį tokios pačios temperatūros karšto vandens kiekį.
Tokiu būdu tokie katilai dirba kondensaciniu režimu ruošiant karštą vandenį (ko negalima pasakyti apie katilus su didesnio tūrio vandens šildytuvais, minėtais aukščiau), taip taupomos dujos. Be to, reikia žymiai mažiau šilumos nuostoliams nuo karšto vandens šildytuvo paviršiaus padengti, nes pats šildytuvas yra gerokai mažesnis. Išleidus karštą vandenį, pakanka mažiau dujų, norint sušildyti naują karšto vandens porciją. Vietoj 45 l, užtenka 8 l, vietoj 60 l užtenka 20 l. Tokiuose katiluose esančiuose tūriniuose karšto vandens šildytuvuose yra palaikoma nustatytos temperatūros k. vanduo, todėl ir vasarą, atsukus čiaupą, iš karto gaunamas karštas vanduo.
Aišku, tas komfortas kainuoja, nes reikia kartas nuo karto pašildyti atvėstantį karšto vandens šildytuvą. Tokie katilai ir kainuoja maždaug 1,5 karto brangiau. Taigi, pasirinkimas yra pačio naudotojo, įvertinant turimas lėšas ir pageidavimus. Bet kokiu atveju katilo galingumą nulemia ne šildymo poreikis, o karšto vandens poreikis. Bet kokiu atveju pageidautina 23-25 kW katilas.
Kadangi naujausi modeliai turi gana plačias galios moduliavimo ribas (1:9 ar 1:10), tai minimali katilo galia gali siekti apie 2,5-2,9 kW. Tai reiškia, kad esant mažam šildymo poreikiui, katilas junginėsis retai. tai irgi prisideda prie taupymo. Pagal dabartines normas ir reikalavimus, galimi tik kondensaciniai katilai.
Norint įsirengti Hygro orlaides reikia, kad būtų centralizuotas oro ištraukimas bendru ventiliatoriumi. Aišku, tai nebus rekuperacijos, t. y. nebus sutaupymų, nes visą įleistą šaltą orą iš lauko reikės pašildyti, o šiltą orą ištraukti ir išmesti laukan. Manau, kad didesnių šalčių metu iš šalto lauko oro ant šiltesnių orlaidžių paviršių susikondensuos drėgmė, kuri, esant tam tikroms žemoms temperatūroms užšals į ledą.
Tai gali sutrukdyti toms orlaidėms užsidaryti, kai drėgnumas pasieks nustatytą lygį. Nesu užtikrintas, kad mūsų žiemos sąlygomis toks sprendimas, eksploatacijos patogumo požiūriu, yra tinkamas. Reikėtų kreiptis į tokias orlaides tiekiančias firmas ir ten smulkiau pabendrauti.
Grindinio Šildymo Įrengimo Kaina
Grindinio šildymo kaina 80kv.m namui, įvertinus šilumos izoliaciją, plėvelę, kompensacinę juostą, metalinį tinklą, pririšimus, daugiasluoksnį vamzdį, betoną, reguliuojamą kolektorių be srauto matuoklių su atšaka vonios gyvatuko prijungimui, spintelę kolektoriui, elektrotermines pavaras ant kolektoriaus ir patalpos termostatus, galėtų būti apie 2978 Eur arba apie 37 Eur/m2. Betonavimo darbai apie 3 Eur/m2, vamzdžių montavimas su tinklu ir kolektoriumi dar apie 5 Eur/m2. Neįvertintas elektriko darbas ir laidai, reikalingi elektroterminių pavarų ir patalpos termostatų sumontavimui. Taigi viso apie 45 Eur/m2 arba apie 3600 Eur.
Apibendrinant, šildymo sistemos pasirinkimas priklauso nuo investicinių galimybių, norimo komforto lygio ir eksploatacinių sąnaudų. Svarbu įvertinti visus aspektus ir priimti optimalų sprendimą.
Grindinio šildymo schema
Šilumos Siurblys su Integruotu Boileriu ar Atskirai Pastatomu?
Vidinis šilumos siurblio blokas su integruotu k. v. šildytuvu turi privalumų, kad užima mažiau vietos. Be to jame jau yra visi reikalingi šildytuvo sujungimai ir aprišimai: trieigis srautus nukreipiantysis vožtuvas arba siurbliai, dažniausiai išsiplėtimo indas (-ai), vamzdynai, reikalinga armatūra (uždaromieji, apsauginiai, drenažiniai vožtuvai ir pan.) ir elektriniai sujungimai. Taip pat k. v. šildytuvas ir cirkuliacinis siurblys jau iš gamyklos būna parinktas tinkamų techninių parametrų (šilumokaičio plotas), kas užtikrina tinkamą šilumos siurblio darbą.
Labai dažnai tokiame šildytuve būna sumontuotas papildomas elektrinis šildymo elementas, kas palengvina ir pagreitina (gal būt šiek tiek atpigina) karšto vandens paruošimą ir terminę dezinfekciją Gali būti, kad tai yra šiek tiek brangesnis variantas.
Vidinis blokas, skirtas ir atskirai stovinčio/pakabinamo tūrinio k. v. šildytuvo prijungimui, paprastai yra kabinamas ant sienos. Kadangi tūrinis k. v. šildytuvas dėl reikalingo didelio šilumokaičio ploto ir reikalingos k. v. atsargos paprastai yra gana didelis (>180 l), tai dažniausiai jis bus pastatomas. Taigi, po pakabinamu šilumos siurblio bloku netilps ir dėl to reikės daugiau vietos. Reikės papildomai šildytuvą prijungti prie vidinio bloko. Tai čia sutaupyti kažin ar pavyks. Sutaupyti galima tik pasirenkant prastesnės kokybės k. v. šildytuvą (pvz. emaliuotą, vietoj nerūdijančio plieno ir pan.).
Aišku, ne problema pasirinkti tūrinį k. v. šildytuvą su papildomai įmontuotu el. šildymo elementu. Jeigu pats naudotojas gali prijungti k. v. reikiamus vamzdynus, armatūrą ir elektrinius sujungimus ir turi vietos, tai tik tada verta pagalvoti apie tokį variantą.
Abu variantai (teisingai parinkus techninius parametrus) užtikrina teisingą šilumos siurblio darbą ir reikiamą karšto vandens ruošimą. Taigi, gerumą arba varianto pasirinkimą nulemia atskiri niuansai arba veiksniai.
Rekuperatoriaus Montavimas Naujos Statybos Name
Kadangi paprastai šildymo sistema yra grindinė, būna ir radiatorinė, tai viskas montuojama grindyse. Vėdinimo sistema su rekuperatoriumi paprastai vedžiojama lubomis. Tokiu būdu, nėra skirtumo, kada montuoti vėdinimo sistemą su rekuperatoriumi. Aišku, reikia atkreipti dėmesį į kai kuriuos niuansus.
Iš rekuperatoriaus (ypač jeigu jis su plokšteliniu šilumokaičiu) reikia nuvesti kondensatą į nuotekų vamzdį. Tai, prieš betonuojant grindis, reikia numatyti ir padaryti nuotekų vamzdžių atšaką (su sifonu). Sifonas gali būti ir sienoje. Kitas niuansas, jeigu namas yra dviejų aukštų ir numatoma vėdinimo sistemos vamzdžius išvedžioti antro aukšto grindyse, tada, aišku svarbu montavimo eiliškumas. Tokiu atveju, vėdinimo sistemą reikėtų sumontuoti prieš šildymo sistemą. Vienu žodžiu, kiekvienu atveju reikia žiūrėti konkrečiai. Šiaip, geriausia, kad būtų projektas arba reikėtų pasitarti su projektuotoju.
Rekuperacinės sistemos schema
Grindinis Šildymas Nuo Gyvatuko: Ar Tai Legalu?
Pagal visas normas, daugiabutyje savavališkai negalima įsirengti šildomų grindų nuo gyvatuko. Tai yra neteisėta, tai yra įsikišimas į namo bendras sistemas ir jų išderinimas, dėl ko nukenčia Jūsų kaimynai. Be to, jūs sunaudojate daugiau šilumos, už kurią nemokate, už ją sumoka jūsų kaimynai.
Teoriškai gal ir būtų galima įsiteisinti tokį perdarymą, bet reikia susirinkti 50 proc. +1 visų namo gyventojų sutikimus tokiam perdarymui. Po to reikia projekto, po to dar reikia vėl susirinkti visų namo gyventojų dėl pritarimo projekto sprendiniams. Dar reikia pasirinkti atitinkamą šilumos paskirstymo metodą, kad būtų įteisintas teisingas atsiskaitymas ir t. t. ir pan. Praktiškai tai įvykdyti yra nerealu.
Todėl pigiau yra atsijungti savo grindinį šildymą, kol dar kas neįpaišė kokios baudos ir gal būt galvoti apie elektrinį grindų šildymą, kuriam nereikia jokių suderinimų ir pritarimų. Teisingai, padidės sąnaudos už elektrą, bet, įvertinus, kiek kainuotų vandeniu šildomų grindų įteisinimas ir papildomi mokesčiai.
| Šildymo Būdas | Investicijos Kaina | Eksploatacinės Išlaidos | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|---|
| Dujinis Šildymas | Pigiausia | Didžiausios | Maža pradinė investicija | Didelės eksploatacinės išlaidos |
| Šilumos Siurblys Oras-Vanduo | Brangesnė | Mažesnės | Efektyvus, galimas vėsinimas | Priklausomas nuo lauko temperatūros |
| Geoterminis Šildymas | Brangiausia | Mažiausios | Labai efektyvus, nepriklausomas nuo lauko temperatūros | Didelė pradinė investicija |