Cheminių medžiagų sandėlių reikalavimai Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvoje kilę net keli dideli pramoniniai gaisrai parodė, kaip svarbu žmonėms, gyvenantiems tokių objektų kaimynystėje, žinoti, kaip elgtis nelaimės atveju.

Gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje 2019 m.

Pavojingų objektų sąrašas ir reikalavimai

Pavojingųjų objektų Lietuvoje sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius - Lietuvos pavojingųjų objektų, kuriuose pavojingųjų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytiesiems kvalifikaciniams kiekiams taikant žemesniojo ir aukštesniojo lygių reikalavimus ar juos viršija, planinių patikrinimų grafiką.

Paprastai sakant, pavojingaisiais laikomus objektus priešgaisrinės apsaugos tarnyba tikrina iš anksto, pagal nustatytą planą, t. y. nelaukiama, kol įvyks nelaimė.

Pavojingųjų objektų sąraše - iš viso 48 įmonės. Daliai objektų taikomi žemesniojo lygio reikalavimai (tokių Lietuvoje yra 28), daliai - aukštesniojo (jų yra 20). Visą pavojingųjų objektų sąrašą galima rasti Lietuvos Vyriausybės portale.

Tarp objektų, kuriems taikomi žemesniojo lygio reikalavimai, - sprogmenų sandėlis, trąšų sandėliai, naftos produktų terminalai, Vilniaus termofikacinė elektrinė, dujų terminalai, porolono gamykla, „Toksika“ - pavojingųjų atliekų tvarkymu užsiimanti bendrovė, o tarp objektų, kuriems taikomi aukštesniojo lygio reikalavimai, - naftos ir skystųjų energijos produktų terminalai, ginkluotės gamykla ir kt.

Įdomu tai, kad sąraše nurodyta, kada pavojingieji objektai buvo tikrinti, o prie kiekvieno objekto skelbiama visuomenei svarbi informacija: parašyta, kuo įmonė užsiima, kokie saugos reikalavimai taikomi ir - svarbiausia - kokios pavojingosios medžiagos ten laikomos bei kaip elgtis įvykus nelaimei. Taigi kiekvienas gali pasižiūrėti, koks pavojingasis objektas yra įsikūręs jo kaimynystėje, kokios medžiagos gali pasklisti ir t. t.

Cheminių medžiagų valdymas

Cheminių medžiagų paplitimas ir jo valdymas - svarbi vienos iš labiausiai patyrusių nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų Baltijos aplinkos forumo tema.

Tiriamos įvairioms terpėms ir individams (vandeniui, orui, paukščiams ir kt.) pavojingos cheminės medžiagos, apie tai informuojama visuomenė, įmonėms rengiami seminarai apie cheminių medžiagų tvarkymą, populiarinamos gamtai palankesnės medžiagos.

Vienas iš vykdytų projektų - supažindinimas su Europos Sąjungos cheminių medžiagų politika, vadinamuoju REACH reglamentu (REACH - Registration, Evaluation, Authorisation and Restriction of Chemicals (liet. cheminių medžiagų registravimas, įvertinimas, patvirtinimas ir apribojimas) santrumpa).

Cheminių medžiagų gamintojai ar importuotojai, į Europos ekonominę erdvę įvežantys toną ar daugiau cheminių medžiagų per metus, turi tai užregistruoti atitinkamoje duomenų bazėje. REACH reglamentas taikomas visoms cheminėms medžiagoms - ir toms, kurių reikia pramoniniams procesams, ir naudojamoms kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, dažuose, valymo produktuose, drabužiuose, balduose, elektros prietaisuose. Todėl jis turi įtakos daugumai Europos ekonominės erdvės įmonių.

Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius pabrėžia, kad cheminė tarša - labai plati tema. „Taip, įmonės teršia, ir tai - jokia paslaptis, tačiau nemažai susirūpinimą keliančių medžiagų galima aptikti ir mūsų aplinkoje, pavyzdžiui, būstuose, buitinės chemijos spintelėse“, - teigia ekspertas ir priduria, kad tokių medžiagų sąrašas nuolat pildomas.

Be to, žmones veikia ne viena kuri nors cheminė medžiaga, o vadinamasis toksiškas kokteilis. Pavyzdžiui, valymo priemonėse būna chloro ir amoniako, oro gaivikliuose - naftos produktų, formaldehido, degant smilkalams į aplinką išsiskiria benzeno, policiklinių aromatinių angliavandenilių. Pastarieji yra vienas dažniausių oro teršalų, susidarančių deginant dujas, dyzeliną ir kt.

Ką reikia žinoti gyvenantiesiems šalia chemiškai pavojingo objekto?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Civilinės saugos planavimo ir koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Kasparas Večerskis, paklaustas, ką reikia žinoti gyvenantiesiems šalia cheminį pavojų keliančio objekto, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kilus cheminės taršos pavojui labai svarbu veikti greitai.

„Pavojingosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje negalima valgyti, gerti, rūkyti. Svarbu nepanikuoti, perspėti artimuosius, kaimynus. Jei nurodyta evakuotis iš užterštų teritorijų, tai ir būtina daryti“, - teigia civilinės saugos specialistas.

Pasak pašnekovo, pavojingosios cheminės medžiagos yra itin lakios ir stipriai dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, odą, todėl būtina saugoti šias kūno dalis.

„Kvėpavimo takams ir akims apsaugoti dėvėkite viso veido kaukę su sudėtiniu filtru arba pusės veido kaukę ir apsauginius akinius. Lauke dėvėkite respiratorių, užsiriškite sudrėkintą vatos ir marlės raištį arba pridenkite burną ir nosį drėgnu rankšluosčiu. Odai apsaugoti geriausiai tinka vandens nepraleidžiantys drabužiai ir avalynė: vandeniui nepralaidžios sintetinės striukės, lietpalčiai, polietileniniai apsiaustai, guminiai batai. Užsimaukite pirštines, kepurę, apsivyniokite kaklą šaliku, stenkitės nepalikti neapsaugotų kūno vietų. Nedelsdami pasišalinkite iš užterštos teritorijos nurodyta kryptimi vengdami žemesnių vietų. Jei kryptis - nenurodyta, judėkite statmenai vėjo krypčiai, kad vėjas pūstų į šoną, ir tik atviromis vietomis - venkite daubų, uždarų kiemų, siaurų gatvelių, krūmais tankiai apaugusių vietų. Eidami per užterštą vietovę nekelkite dulkių, nesilieskite prie pastatų sienų, tvorų, kitų daiktų, nesislėpkite rūsiuose, duobėse, grioviuose ar kitose žemose vietose, nes ten kaupiasi pavojingosios medžiagos. Pasitraukite į aukštesnes vietas, lipkite į viršutinius aukštus“, - aiškina K. Večerskis.

Civilinės saugos specialistas primena, kad, prieš išeinant iš namų ar kitų patalpų, jei tektų evakuotis, reikia išjungti vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo oru sistemas, dujas, uždaryti langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždengti vėdinimo angas.

Būtinai reikia pasiimti būtiniausius daiktus: pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę, reguliariai vartojamus vaistus, dokumentus (pasą, gimimo ir santuokos liudijimus, atestatus, diplomus, nuosavybės dokumentus), pinigus (grynuosius, korteles), vertybinius popierius, brangenybes, šeimos relikvijas, kelias nuotraukas, ilgai negendančių maisto produktų (2-3 dienoms), geriamojo vandens, reikalingų drabužių (pagal sezoną), tualetinius reikmenis, asmeninės apsaugos priemones (jei turite), nešiojamąjį radijo imtuvą ir žibintuvėlį, atsarginių elementų, žiebtuvėlį ar degtukų, mobilųjį telefoną, įkraunamą nešiojamąją bateriją.

„Neužmirškite savo kaimynų - pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Pasidomėkite, ar yra kam pasirūpinti neįgaliaisiais, vienišais seneliais ar mažamečiais vaikais, esančiais namuose be tėvų. Jei ne - padėkite jiems arba praneškite bendruoju pagalbos telefonu“, - dėsto K. Večerskis.

Išėjus iš užterštos zonos, prieš įeinant į švarias patalpas, reikia nusivilkti viršutinius drabužius, nusiauti batus, viską sudėti į polietileninį maišą ir nunešti jį toliau nuo gyvenamųjų patalpų. Tuomet reikia nusiprausti duše ir persirengti švariais drabužiais. Ką daryti su sudėtais į maišą užterštais drabužiais ir avalyne, jums patars savivaldybės civilinės saugos skyriaus specialistai.

„Jei gyventojams rekomenduojama likti namuose, kuo skubiau išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo oru sistemas, dujas, uždarykite langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas, patikrinkite, ar nėra plyšių, sandarinkite būsto langus ir duris. Pakilkite į viršutinį namo aukštą, nes, kaip minėta, daugelis pavojingųjų cheminių medžiagų kaupiasi žemose vietose“, - pabrėžia pašnekovas.

Pavojingiausios medžiagos

Dažniausiai inhaliacinį apsinuodijimą (pro kvėpavimo takus) sukelia amoniakas ir chloras.

Amoniakas - aštraus kvapo dujos, lengvesnės už orą. Avarijos metu išsiliejęs amoniakas išgaruoja ore per 10-15 min., o jo mišinys su oru gali sprogti net nuo kibirkšties, užsidega nuo atviros ugnies. Apsinuodijimo amoniaku požymiai - akių peršėjimas, ašarojimas, kosulio priepuoliai, galvos svaigimas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas. Apsinuodijęs asmuo būna neramus, blaškosi, prarandama sąmonė, prasideda traukuliai.

Chloras - gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,5 karto už orą sunkesnės dujos. Jis kaupiasi žemose vietose, tuneliuose, šuliniuose ir ten gali laikytis keletą dienų. Žmogui pavojingas įkvėpus ar jo patekus ant odos ir akių gleivinės. Ši medžiaga dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, sukelia sausą kosulį, dusulį, skausmą krūtinės ląstoje, akių peršėjimą, ašarojimą. Nuo jos žmogų pykina, sutrinka judesiai. Patekęs ant odos chloras ją nudegina. Esant didesnei koncentracijai, žmogus pradeda dusti ir miršta.

Pirmoji pagalba apsinuodijus šiomis medžiagomis - laukiant greitosios medicinos pagalbos, išnešti ar išvesti nukentėjusįjį iš užterštos patalpos, atsegti apykaklę, kad patektų gryno oro. Jei nukentėjusysis - nesąmoningas, reikia jį paguldyti ant šono, kad neužspringtų (jei vemia). Sustojus kvėpavimui, širdies veiklai, būtina gaivinti.

Kai amoniako garų patenka į akis, ne trumpiau kaip 5-10 min. reikia jas kuo skubiau plauti nestipria vandens ar fiziologinio tirpalo srove. Burną ir gerklę taip pat būtina skalauti vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.

Didžiausios ekologinės nelaimės Lietuvoje

Lietuvoje yra įvykę keletas didelių ekologinių nelaimių, kurios dažniausiai kildavo dėl avarijų arba neatsakingumo.

Štai keletas pavyzdžių:

• 1989 m. Trąšų gamykloje „Achema“ ištikusi nelaimė, kai išsiliejęs amoniakas pakenkė didžiuliams miškų plotams ir tūkstančių žmonių sveikatai. Kilus gaisrui, žuvo 7 žmonės, 50 buvo sužeista.
• 2000 m. Vaidotų geležinkelio stotyje nuo bėgių nuriedėjus kelioms cisternoms su dyzeliniais degalais, į aplinką ištekėjo apie 200 tonų naftos produktų. Aplinkai padaryta žala siekė 1,7 mln. eurų.
• 2001 m. Avarija Būtingės naftos terminale, kai trūko povandeninė transportavimo žarna ir išsiliejo apie 59 tonas naftos, užteršdama 4,7 tūkst. kvadratinių metrų Baltijos jūros paviršiaus. Žala siekė 724 tūkst. eurų.
• 2002 m. Gaisras padangų saugojimo aikštelėje Trakų rajone, kur sudegė apie 3 tūkst. senų padangų. Gamtai padaryta žala siekė 5,8 mln. eurų.
• 2009 m. „Orlen Lietuva“ paleido į aplinką dyzelino po to, kai bebras pragraužė nelegalią dyzelino vagių įrengtą žarną. Žala įvertinta 2 mln. eurų.
• 2016 m. Trūkus dviem kanalizacijos vamzdžiams, nevalytos nuotekos subėgo į Nerį. Žala - 630 tūkst. eurų.
• 2017 m. Buvo nustatyta, kad „Kauno vandenys“ leido nevalytas nuotekas į Nemuną. Žala aplinkai siekė 4,6 mln. eurų.
• 2019 m. Kilęs gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje. Gamtai buvo padaryta 5,3 mln. eurų žala.
• 2020 m. Viena didžiausių ekologinių nelaimių įvyko, kai „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias. Aplinkai buvo padaryta 60 mln. eurų žala.

Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimai

Valstybinė augalininkystės tarnyba informuoja, kad pernai patikrinta per tūkstantį ūkio subjektų. Tręšiant leidžiama naudoti tik tuos tręšiamuosius produktus, kurie įtraukti į Identifikavimo sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro.

Taip pat leidžiama naudoti EB trąšas, kurios įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą (pažymėtas „EB TRĄŠOS“ arba EC/CE žymeniu). Ekologinėje gamyboje leidžiama naudoti tas trąšas ir dirvožemio gerinimo priemones, kurios patvirtintos kaip leistinos naudoti ekologiniuose ūkiuose ir paskelbtos Augalininkystės tarnybos internetiniame tinklalapyje.

Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintame Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše (toliau - Aprašas) įtvirtintos nuostatos taikomos žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau, o tręšiantiems gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais - 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų.

Siekiant, kad augalai gautų pakankamai augti reikalingų medžiagų, bet nebūtų pertręšiami, tręšiamųjų produktų perteklius nepatektų į gruntinius ir paviršinius vandenis, o augalinis maistas būtų saugus, augalai turi būti tręšiami naudojant optimalias, aplinką tausojančias tręšiamųjų produktų normas pagal gamintojų nurodytas rekomendacijas arba pagal sudarytą tręšimo planą.

Ūkininkai, naudojantys mineralines (neorganines) trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą, vadovaudamiesi Aprašo nuostatomis pagal jo 2 priede nustatytą formą. Trąšų naudojimo apskaitos žurnalą galima pildyti popieriuje arba elektroninėje formoje, o duomenys turi būti surašomi einamaisiais metais ne rečiau kaip du kartus: iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 31 d.

Žurnalas saugomas veiklą vykdančio žemės ūkio veiklos subjekto buveinėje arba gyvenamojoje vietoje, kad pareikalavus Augalininkystės tarnybos specialistams, vykdantiemstręšiamųjų produktų naudojimo priežiūrą, būtų pateiktas patikrinimo metu.

Ūkininkai, naudojantys gyvūninės kilmės pelenus, turi laikytis pelenų naudojimo plano, kuris turi būti pateiktas susipažinti Augalininkystės tarnybai, likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki planuojamos pelenų naudojimo pradžios.

Atkreipiame dėmesį, kad dirvos paviršiuje paskleisti pelenai turi būti iš karto įterpiami į žemę užariant ir draudžiama juos skleisti ant įšalusios ar įmirkusios žemės. Draudžiama naudoti pelenus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Taip pat draudžiama naudoti pelenus dirbamuose laukuose, jeigu pavojingų cheminių medžiagų kiekis dirvožemyje viršija 70 proc. ribinės vertės, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 60:2015 pavojingų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje, pavirtintais Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-114 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“ patvirtinimo“ reikalavimais.

Tręšiamieji produktai privalo būti laikomi sandėliuose ant padėklų arba lauke ant padėklų, apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir atmosferos kritulių taip, kad pakuotės nestovėtų vandenyje ir ant jų nesikauptų vanduo.

Palaidas mineralines trąšas privaloma laikyti tik sandėlyje. Skirtingų rūšių palaidos mineralinės trąšos sandėlyje turi būti laikomos atskirtos pertvaromis arba atskirose talpyklose. Didelį azoto kiekį (N>28 %) turinčias amonio nitrato trąšas privaloma laikyti tik supakuotas. Pakuotos mineralinės (neorganinės) trąšos gali būti laikomos sandėliuose tiesiog ant grindų ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo įsigijimo.

Sandėliai (patalpos), kuriuose laikomos mineralinės (neorganinės) trąšos, turi būti pastatyti iš nedegių medžiagų, uždari, sausi ir vėdinami. Grindys turi būti aukščiau žemės paviršiaus, medinės sandėlio konstrukcijos padengtos ugniai atspariais mišiniais.

Tuščios tręšiamųjų produktų pakuotės ir jų likučiai, kurie pagal Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą priskiriami atliekoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis tręšiamųjų produktų etiketėse, techniniuose dokumentuose nurodytais ar atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

Svarbu teisingai tvarkyti organines trąšas ir laikytis aplinkosaugos reikalavimų, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakyme Nr. D1-755/3D-844 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr.

Mokymai ir konsultacijos

Countline Law ir UAB „Biosistema“ organizuoja seminarus ir mokymus, skirtus saugiam darbui su cheminėmis medžiagomis ir mišiniais, atliekų tvarkymui ir aplinkosaugos reikalavimų laikymuisi.

Mokymai skirti tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui ir apima temas nuo cheminių medžiagų apskaitos iki pasiruošimo aplinkosauginiams patikrinimams.

Pagrindinės mokymų temos:

• Duomenų teikimas apie patvariuosius organinius teršalus.
• Saugos duomenų lapai ir jų struktūra.
• Cheminių medžiagų ir preparatų suvestinės bei ataskaitos.
• Tinkama cheminių medžiagų pakuotės apskaita GPAIS sistemoje.
• F-dujos ir OAM.
• Organinius tirpiklius naudojančių įrenginių apskaitos ataskaitos rengimo niuansai (LOJ ataskaita).
• AIVIKS sistema.
• Cheminių medžiagų naudojimo ir atliekų susidarymo ryšys.
• Pavojingųjų atliekų laikymo reikalavimai.
• Atliekų susidarymo apskaita GPAIS.
• Atsakomybės ir pasiruošimas patikrinimams.

Seminaro programa paruošta pagal naujausius teisės aktų pakeitimus.

Taip pat organizuojami vidiniai mokymai įmonėms ir organizacijoms įvairiomis temomis, konsultuojama individualiai. Mokymai gali vykti Jums patogioje vietoje ar nuotoliniu būdu. Esant poreikiui, Jūsų įmonei paruošime individualią mokymų programą.

Darbuotojai, kurių bet kokia veikla (darbas) susijusi su pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais ir biologinėmis medžiagomis, privalo būti instruktuoti ir apmokyti saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais ir biologinėmis medžiagomis.

Pavojingų krovinių sandėliavimas

Pavojingų krovinių sandėliavimas bei tinkamos pavojingų krovinių saugojimo ir sandėliavimo procedūros - nors ir labai svarbios - neturi tiksliai apibrėžto tarptautinio standarto, kokius turi pavojingų krovinių transportavimas. Tai daugiausia kyla dėl to, kad patys sandėliai beveik niekada neveiks tarp dviejų skirtingų suverenių teritorijų.

Pažeistas ar nutekėjusias pavojingas medžiagas rekomenduojama išimti ir laikyti atskiroje, saugioje patalpoje. Išsiliejus ar nutekėjus konteineriui, apie tai reikia pranešti objekto prižiūrėtojui.

Nedelsiant reikia imtis būtinų veiksmų, siekiant sulaikyti ir kontroliuoti išsiliejimą sugeriant, nukreipiant arba sulaikant bet kokį skysčio srautą, kad būtų išvengta bet kokių paviršinių kanalizacijos, dirvožemio ar vandens kelių užteršimo. Medžiagos, naudojamos pavojingų medžiagų išsiliejimui valyti, turi būti lengvai prieinamos visose sandėliavimo vietose, kuriose gali būti laikomos pavojingos medžiagos.

Apribokite išsiliejimą blokuodami. Tai atliekama naudojant sugeriančią medžiagą išsiliejimo rinkinyje. Pavojingų krovinių sandėliuose kroviniai visada turi būti pažymėti ir apskaityti. Dėžutės visada turi būti atitinkamai pažymėtos, o prireikus pavojingoms prekėms gali reikėti net ženklų ar žymėjimo, nurodančių jų vietą sandėlyje arba saugykloje.

Visi pavojingų krovinių elementai turi būti aiškiai matomi ir lengvai prieinami. Pavojingi gaminiai, kurie išskiria dūmus, laikomi degiais, ėsdinančiais, oksiduojančiais arba toksiškais, turi būti tinkamai užsandarinti ir tinkamai vėdinami.

Pavojingos medžiagos, esančios taroje, kurios turi vizualių pažeidimo, išsipūtimo ar deformacijos požymių , turi būti pašalinti, perpakuoti arba pritvirtinti tinkamu būdu.

Pavojingų krovinių sandėliavimas organizuojamas sandėliuose Klaipėdoje. Susisiekite ir užsakykite Jūsų pavojingo krovinio transportavimą, krovą ir sadėliavimą pas mus.

STR 2.02.07:2012 "Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai"

Šis statybos techninis reglamentas nustato esminius sandėliavimo, gamybos ir pramonės statinių reikalavimus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Reglamentas apibrėžia terminus, taikymo sritį, bendruosius reikalavimus, specialiuosius reikalavimus ir kitus aspektus, susijusius su sandėliavimo, gamybos ir pramonės statinių projektavimu, statyba ir naudojimu.

Pagrindiniai dokumentai, kuriais remiamasi rengiant šį reglamentą:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
• Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas
• Kiti teisės aktai, reglamentuojantys statinių saugą, aplinkos apsaugą, higieną ir kitus aspektus.

Reglamente nustatyti reikalavimai taikomi naujai statomiems, rekonstruojamiems ir remontuojamiems sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniams.

tags: #reikalavimai #cheminiu #medziagu #sandelio #patalpoms