Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia - tai įspūdinga istorizmo stiliaus šventovė, kurios pagrindiniai bruožai atspindi neoromaninės architektūros elementus. Stovinti Kruojos upės dešiniajame krante, ši bažnyčia jau seniai yra svarbi Pakruojo miestelio dalis.
Istorija
Pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta dar XVII amžiuje, nors tikslūs metai nėra aiškūs - kai kurie šaltiniai mini 1613 m., kiti 1630 m. Tačiau žinoma, kad 1750 m. dabartinę vietą pažymėjo nauja medinė bažnyčia, kurią Pakruojo dvaro savininkas Jonas Zabiela pastatė po ankstesnio statinio sudegimo. Ši bažnyčia buvo kryžminio plano su dviem koplyčiomis ir net šešiais altoriais. J. Zabiela, būdamas dosnus savo parapijai, skyrė bažnyčiai 3000 lenkiškų auksinų iš savo turto.
XIX amžiuje parapijoje veikė mokykla, o vietiniai gyventojai ilgą laiką siekė leidimo statyti naują bažnyčią, kurį gavo tik 1885 m. Klebono St. Tomkevičiaus iniciatyva 1887 m. iškilo dabartinė mūrinė bažnyčia, kuriai statybinės medžiagos suteikė dvaro savininkai Ropai. Bažnyčią 1890 metais konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis.
Architektūra ir interjeras
Bažnyčios vidus yra trijų navų, dekoruotas trimis neobarokiniais altoriais. Ypatingo dėmesio nusipelno vargonai, pastatyti XX a. pradžioje garsaus Kauno vargonų meistro Jono Garalevičiaus. Šie vargonai turi 14 registrų ir neoromaninį prospektą. Ant aukšto skydinio cokolio susitelkę trys beveik vienodo dydžio bokšteliai, kurių vidurinis puošiasi trikampiu frontonu. Pusapskritės arkos formos langeliai ir dekoratyvios nišos suteikia šiai konstrukcijai unikalumo.
Bažnyčios fasadas taip pat įspūdingas: dvibokštis, su trikampiu frontonu ir apskritu langeliu. Mūrinių stulpų ir geležinių grotelių tvora apjuosia šventorių, kur palaidota keletas reikšmingų asmenybių, tarp jų ir rašytojas bei ilgametis klebonas Mikalojus Šeižys-Dagilėlis.
Štai keletas kitų bažnyčių, koplyčių ir sinagogų Pakruojo rajone:
| Pavadinimas | Tipas | Vieta | Medžiaga |
|---|---|---|---|
| Klovainių Švč. Trejybės bažnyčia | Bažnyčia | Klovainiai | Medinė |
| Lauksodžio Šv. Aloyzo bažnyčia | Bažnyčia | Lauksodis | Medinė |
| Linkuvos kapinių koplyčia | Koplyčia | Linkuva | Medinė |
| Linkuvos sinagoga | Sinagoga | Linkuva | Mūrinė |
| Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia | Bažnyčia | Linkuva | Mūrinė |
| Lygumų kapinių koplyčia | Koplyčia | Lygumai | Akmeninė |
| Lygumų Švč. Trejybės bažnyčia | Bažnyčia | Lygumai | Mūrinė |
| Pakruojo sinagoga | Sinagoga | Pakruojis | Medinė |
| Pamūšio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia | Bažnyčia | Pamūšis | Mūrinė |
| Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčia | Bažnyčia | Pašvitinys | Mūrinė |
| Rozalimo kapinių koplyčia | Koplyčia | Rozalimas | - |
Kelionių metu galima atrasti vietų, kurios pavergia širdį. Taip nutiko ir Pakruojyje, kuriame galima aplankyti du išskirtinius ir didelę istorinę vertę turinčius objektus: vienintelę Lietuvoje gaisrinės stoginę ir sinagogą.
Pakruojis: ugniagesių ir pramogų vieta
Šis iš pirmo žvilgsnio buvusią bažnyčią primenantis pastatas toks išskirtinis, kad jį net į savo miestelį nusikopijavo Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse. Bet nuo šio rudens jau nebereikia grožėtis tik kopija - galima aplankyti ir restauruotą originalią šimtametę gaisrinės stoginę, tiesa, atstatytą. Ji - vienintelė tokia Lietuvoje. Pastatas yra išskirtinis, bet per ilgus apleidimo metus buvo ir apleistas, ir perstatytas. Restauracija pareikalavo daug darbo ir pokalbių su kultūros paveldo specialistais, sulaukė nemažai kritikos, bet rezultatas miestiečius džiugina.
„Senieji pakruojiečiai sako, kad stoginė buvo viso miestelio dominantė. Stovėjo aukštai iškilęs bokštas, aikštė, čia buvo traukos centras. Tikimės, ir vėl toks bus“, - sakė R.Budrienė, Pakruojo Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja. Tą sufleruoja ir lankytojų susidomėjimas - atverta vos kelis mėnesius, ji jau sulaukia nemažai smalsuolių. Naujai atgimusioje gaisrinėje dabar dera duoklė šio pastato istorijai, Pakruojui ir jo menininkams bei naujos kultūrinės veiklos.
Pakruojis prieš šimtą metų buvo nedidelis medinis miestelis, dažnai kentėjęs nuo gaisrų. Kaip pasakojo R.Budrienė, 1928 m. miestelio bendruomenė susivienijo ir pastatė ugniagesių draugijos stoginę. Medinis aukštesnis bokštelis buvo skirtas gaisrininkų „rankovių“ džiovinimui, kitose patalpose buvo laikomas likęs inventorius. Dirbo pasamdytas budintis ugniagesys-sargas, o kiti gaisrininkai anuomet buvo savanoriai. Stoginė tapo ir įvairių susirinkimų, pasilinksminimų vieta. Pilietine sale pavadintoje erdvėje vykdavo pobūviai, šokiai, koncertai, vaidinimai, veikė bufetas, buvo rodomi kino filmai. Tiesa, vieną kartą filmo seanso metu užsidegė juosta, tad nuo to laiko atsirado ir budintis ugniagesys.
Laikui bėgant, salė virto garažu. Pastačius naują priešgaisrinio departamento pastatą, 1995 m. stoginė buvo uždaryta ir ilgainiui tapo apleista. Viltys ją sutvarkyti nerimo, bet tik prieš kelerius metus imtasi darbų. „Praėjo beveik 30 metų, kol pakruojiečių svajonė išsipildė“, - tarstelėjo R.Budrienė.
2019 m. vykdant restauravimo darbus buvo kilęs nemažas visuomenės pasipiktinimas - didžioji dalis į Kultūros paveldo sąrašą įtraukto objekto buvo nugriauta - teliko viena originali siena. Pastato istoriją primena ir šalia jo eksponuojama originalios sienos dalis.
Kaip buvusios istorijos liudininkas buvo paliktas salės pavadinimas - ji ir vėl vadinasi Pilietine. Čia ir vėl bus patraukli kultūrinė erdvė, kurioje eksponuojamos parodos, vyksta susitikimai, kameriniai renginiai - tokios erdvės miestui labai trūko. Įrengtas ir atminimo kambarys avangardistui, dailininkui, vitražistui, lėlininkui Stasiui Ušinskui.
Spalvomis ir piešiniais stebinanti unikali sinagoga
220 metų stovinti Pakruojo sinagoga vėl atvira lankytojams jau ketverius metus, ir tikriausiai dažnas yra matęs bent jau jos interjero nuotraukas. Bet toji magiška, stebinanti ir intensyvi mėlyna sienų spalva, intriguojantys piešiniai ant lubų ir ypatinga estetika pribloškia, kai visą šį unikalumą išvysti savo akimis. Tai vienintelė tokio puošnumo ir tokio dydžio medinė sinagoga Rytų Europoje. Šią medinę sinagogą Pakruojo žydų bendruomenė pasistatė dar 1801 m. Tuomet tai buvo jau trečioji sinagoga mieste, kuriame žydai pradėjo kurtis dar XVIII a. pirmoje pusėje ir ėmė verstis prekyba, amatais.
Tokias neįprastai, bet kartu ir šventiškai bei prabangiai atrodančias ryškias maldos namų sienas sunku būtų rasti kur nors kitur. Su gide net ir pasijuokėme, kad „sinagoga lyg ir ne tokia, kaip turėtų galbūt būti“. Kas matę tokią ryškią mėlyną spalvą maldos namuose? Interjero restauracijos darbai buvo vykdyti pagal rastas 1938 m. darytas Chackelio Lemcheno nuotraukas. Jose įamžinta akis ilgam į skliautus prirakinanti tapyba, simbolizuojanti Rojų su įvairia augalija ir realiais bei mistiniais gyvūnais.
Sinagoga išskirtinė ir dėl šių piešinių - tokie yra labai retas atvejis sinagogoje. Nuotraukose buvo matyti ir iki mūsų dienų neišlikusios detalės - puošnus drožinėtas aron kodešas, kuriame buvo saugoti Toros ritiniai, bei speciali Toros skaitymui skirta paaukština vieta - bima.
Atsakymą į spalvų mįslę pateikė atrasti stebėtinai geros kokybės 1885 m. popieriniai tapetai. Anot G.Maasienės, jie buvo rasti restauravimo metu ant sienojų, puikiai išsilaikę ir dabar eksponuojami pagrindinėje sinagogos erdvėje, susiliejantys su pagal juos sukurtais naujaisiais. Šie išlikę tapetai dabar be galo svarbūs paveldo prasme, bet net ir prieš pusantro šimto metų buvo didelė vertybė. Buvo rastos ir lentos su autentiškais - taip pat intensyvių spalvų - dažais. Iš jų buvo atkurta reikalinga 12 spalvų paletė, kad sinagoga būtų tokia graži.
Per Antrąjį pasaulinį karą išžudžius Pakruojo žydus likusi apleista, sinagoga buvo ir sporto klubu, ir kino teatru, galiausiai liko stovėti tuščia ir apleista. Jau buvusi ir taip prastos būklės, 2009 m. sulaukė dar vieno išbandymo - gaisro, kuris labai stipriai nuniokojo pastatą. Galiausiai 2017 m. ji buvo atverta visuomenei - dabar jau nebe kaip sakrali, o kultūrinė erdvė. Čia galima ne tik apsilankyti, bet ir dalyvauti įvairiuose renginiuose, edukacijose. Nuo sinagogos atidarymo joje jau apsilankė virš 38 tūkst. lankytojų. Garsas apie ją pasklidęs tikrai plačiai - lanko svečiai ir iš kitų šalių.
Įdomiausia gatvė Pakruojyje
Iš viso Lietuvoje likę vos 17 medinių sinagogų, bet tai - didžiausias jų skaičius Europoje. Žinant, kur pasivaikščioti, nustebins labai gražiai išsilaikę senieji žydiški pastatai ir gatvė, tarsi nukelianti į tarpukario Lietuvą.
Pradėję kurtis Pakruojyje, žydai netrukus čia sudarė daugumą - apie 70 proc. vietos gyventojų. Pakruojis XVIII-XIX a. buvo tikras žydų miestelis - štetlas. Iki šiol išsaugojusi daug autentiškumo ir yra pati gražiausia visame mieste. Visai šalia sinagogos stovėjo trys labai svarbūs miestui pastatai: rabino namas, košerinė štetlo mėsinė ir degtinės „Monopolis“.