Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi labdaros organizacija „Oxfam“ atkreipia dėmesį į didėjančią nelygybę pasaulyje. Ataskaitoje, publikuotoje prieš prasidedant Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) metiniam susitikimui Davose, teigiama, kad vyriausybės „ženkliai nepakankamai apmokestina“ turtingus asmenis ir korporacijas ir nepakankamai finansuoja viešąsias paslaugas.
Organizacijos pranešime, paskelbtame pirmadienį Davose prasidedant Pasaulio ekonomikos forumui, sakoma, kad jų turtas padidėjo nuo 405 mlrd. JAV dolerių 2020 m. iki 869 mlrd. dolerių pernai. Tačiau nuo 2020 m. beveik penki milijardai žmonių visame pasaulyje nuskurdo, teigia „Oxfam“.
Pagrindiniai faktai apie turtinę nelygybę
- 2024 m. balandžio mėnesį visame pasaulyje buvo 2 682 milijardieriai - maždaug 50 proc. daugiau, nei 2015 m. kovą.
- Per šį laikotarpį bendras jų turtas padidėjo 121 proc., iki 14 trln. JAV dolerių (apie 13,3 trln. eurų).
- Šiandien milijardieriai yra 3,3 trln. dolerių turtingesni nei 2020 m., nepaisant daugybės krizių, nuo šio dešimtmečio pradžios niokojančių pasaulio ekonomiką, įskaitant COVID pandemiją.
„Oxfam“ ataskaitoje „Time to Care“ taip pat pabrėžiami lytimi pagrįsti ekonominiai skirtumai; tvirtinama, kad moterims ir mergaitėms užkraunama neproporcingai didelė atsakomybė už kitų asmenų priežiūrą ir kad joms tenka mažesnės ekonominės galimybės.
Pasak tyrimo autorių, prasčiausiai gyvena neturtingos moterys ir mergaitės, nes jos „kasdien po 12,5 mlrd. valandų dirba neapmokamą darbą“, kuris yra vertinamas mažiausiai 10,8 trln.
„Ekonominė nelygybė nebekontroliuojama“, tvirtina ataskaitos autoriai, pateikdami pavyzdį: 2019 metais 2153 milijardieriai turėjo turto daugiau nei 4,6 mlrd. žmonių. „Oxfam“ surinkti duomenys rodo, kad 2 153 pasaulio milijardieriai turi daugiau turto nei 4,6 mlrd.
„Mūsų sugedusi ekonomika pildo milijardierių ir stambaus verslo kišenes paprastų vyrų ir moterų sąskaita, - teigė „Oxfam India“ direktorius Amitabhas Beharas. - Nieko keista, kad žmonėms kyla klausimas, ar milijardieriai apskritai turėtų egzistuoti“.
A. Beharas pažymėjo prieš metinį Pasaulio ekonomikos forumą Davose, kur jis atstovaus „Oxfam“, kad „Atotrūkio tarp turtingųjų ir neturtingųjų problemos negalima išspręsti be sąmoningos nelygybės naikinimo politikos“.
Organizacijos teigimu, penkių turtingiausių žmonių turtas nuo 2020 metų, kai pasaulis išgyveno pandemiją, realiai išaugo 114 procentų. Apskaičiuodama turtingiausių milijardierių penketuką, „Oxfam“ rėmėsi „Forbes“ 2023-iųjų lapkričio duomenimis.
Tada jų bendras turtas siekė 869 mlrd. JAV dolerių (apie 794 mlrd. eurų) - nuo 2020-ųjų kovo, kai siekė 340 mlrd. dolerių (apie 311 mlrd. eurų), nominaliai padidėjo 155 procentais.
Organizacija jau daugelį metų metinėse ataskaitose praneša apie didėjančią nelygybę tarp turtingiausiųjų ir likusio pasaulio, tačiau dabar ši nelygybė tapo dar akivaizdesnė.
Pasaulio milijardierių skaičius per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo, jie dabar yra turtingesni už 60 proc.
Labdaros organizacija pareiškė susirūpinimą dėl pasaulyje didėjančios nelygybės ir dėl to, kad turtingiausi asmenys ir įmonės dėl kylančių akcijų kainų ne tik sukaupė didesnį turtą, bet ir žymiai daugiau galios.
„Įmonių galia naudojama nelygybei skatinti: spaudžiant darbuotojus ir praturtinant turtingus akcininkus, vengiant mokėti mokesčius ir privatizuojant valstybę“, - teigia „Oxfam“.
Pasak „Oxfam“, valstybės perduoda valdžią monopolijoms, leidžia korporacijoms daryti įtaką žmonėms mokamiems atlyginimams, maisto kainoms ir sprendžiant, kokius vaistus gali gauti asmenys.
Dėl intensyvaus lobizmo formuojant mokesčių politiką korporacijos gali mokėti mažesnius pelno mokesčius, taip atimdamos iš vyriausybių pinigus, kuriuos būtų galima panaudoti finansiškai paremiant skurdžiausius visuomenės narius.
„Oxfam“ duomenimis, įmonių mokesčiai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose šalyse reikšmingai sumažėjo nuo 48 proc. 1980 m. iki 23,1 proc. 2022-aisiais.
Siūlomi sprendimai
„Oxfam“ paragino įvesti pasaulio milijonieriams ir milijardieriams turto mokestį, kuris, anot jos, kasmet galėtų atnešti 1,8 trln. dolerių. Labdaros organizacija taip pat paragino apriboti generalinių direktorių atlyginimus ir suskaidyti privačias monopolijas.
Jei pasaulio turtingiausias 1 proc. gyventojų 10 metų mokėtų 0,5 proc. dydžio turto mokestį, tai būtų lygu investicijoms, reikalingoms sukurti 117 mln.
Organizacija taip pat nustatė, kad turtingi žmonės, turintys didžiausių pasaulio maisto ir energetikos korporacijų akcijų, 2022 m. gavo didžiulį pelną. Kadangi šios bendrovės fiksavo didžiulę grąžą ir tais metais padvigubino savo pelną, jos taip pat išmokėjo dideles sumas dividendų.
Pasak „Oxfam“, nelygybės mažinimo darbotvarkėje reikėtų apsvarstyti tokias priemones kaip nuolatinis turtingiausiųjų apmokestinimas kiekvienoje šalyje, veiksmingesnis didelių korporacijų apmokestinimas ir impulsas kovai su mokesčių vengimu.
„Oxfam“ teigimu, norint efektyviau kovoti su turtine nelygybe būtina griežčiau apmokestinti turtuolius ir pradėti rinkti didesnius mokesčius iš didžiųjų korporacijų.
„Oxfam“ jau anksčiau nustatė, kad vienas svarbiausių veiksnių, dar labiau didinančių nelygybės atotrūkį, buvo tai, kad nėra progresinio apmokestinimo naujai sukuriamam turtui.
Organizacijos teigimu, sąrašo apačioje atsidūrė skurstančios moterys ir mergaitės, „kiekvieną dieną suteikiančios 12,5 mlrd. neapmokamų kitų asmenų priežiūros paslaugų“ - šio darbo vertė yra mažiausiai 10,8 trln. JAV dolerių per metus.
tags: #turtingiausias #lapdaros #organizacija