Lietuvos įstatymai nustato keletą būdų, kaip paveikti nuosavybės teises: tai gali būti prievartos priemonė pagal Baudžiamojo proceso kodeksą arba baudžiamoji sankcija pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Klausimas dėl pusiausvyros tarp nuosavybės teisių apsaugos ir prievartos priemonių vis dar išlieka aktualus teismams ar prokurorams kiekvieną kartą sprendžiant klausimus dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaip prievartos priemonė yra susijęs su žmogaus teise į nuosavybės neliečiamumą. Todėl bet koks nuosavybės teisių apribojimas turėtų būti taikomas kaip ultima ratio priemonė, be kurios nebūtų įmanoma pasiekti reikiamų tikslų baudžiamajame procese.
Verta paminėti, kad prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisių apribojimas - gali būti taikoma net ikiteisminio tyrimo metu, kai nėra teismo sprendimo dėl asmens kaltės. Dėl šios priežasties tokios prievartos priemonės taikymas turėtų būti griežtai įvertintas.
Reikėtų pažymėti, kad net ir pagrindžiant prievartos priemonės taikymą siekiant reikiamų tikslų, pažeidžiama teisė į nuosavybės neliečiamumą, jei tokia priemonė taikoma per ilgai arba kai tokios priemonės taikymas yra neproporcingas.
Dėl spartaus technologijų ir skaitmeninių produktų pažangos šiuolaikiniame pasaulyje nuosavybės objektų ratas plečiasi, išplečiant nuosavybės reikšmę.
Teisės pamoka „Nepilnamečių darbas, viskas, ką reikia žinoti“ - darbuotojų kategorijos
Bylos pavyzdžiai
Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino du sostinės gyventojus kaltais dėl neteisėto praturtėjimo ir bendrai nusprendė konfiskuoti 987 tūkst. eurų valstybės naudai.
Kaip antradienį pranešė Generalinė prokuratūra, nuteistajam, gimusiam 1967 m., skirta 50 tūkst. eurų bauda, jo giminaitis, gimęs 1935 m., turės sumokėti 15 tūkst. eurų baudą. Iš nuteistųjų taip pat buvo konfiskuota 987 tūkst. eurų grynųjų pinigų valstybės naudai.
Remiantis bylos duomenimis, nuo 2010 iki 2018 metų nuteistieji turėjo didelės vertės turto, žinodami, kad jo negalima įsigyti teisėtomis pajamomis.
Įmonėje dirbęs EV turėjo 513 tūkst. eurų sumą. Už šias lėšas vyras pats arba artimų asmenų naudai įsigijo žemės sklypą, kelis butus sostinėje ir kelis automobilius, kurių įsigijimui iš dalies buvo panaudotos neteisėtos pajamos.
Tuo pačiu laikotarpiu artimas vyro giminaitis įsigijo nekilnojamojo turto už 545 tūkst. eurų. Teismas konstatavo, kad moteris patyrė išlaidų ir įsigijo turto už 474 tūkst. eurų, kurių negalėjo gauti teisėtai.
Dėl neteisėto praturtėjimo teismas nusprendė iš EV konfiskuoti 513 tūkst. eurų, iš jo giminaičio - 474 tūkst.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė, kad penki sostinės gyventojai įtariami neteisėtu praturtėjimu ir galimu nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu.
Įtariama, kad dviejų porų ir vieno kito asmens, gyvenančių itin prabangiai, turimas turtas yra neproporcingas jų pajamoms. Bendra pajamų perviršis siekia daugiau nei 886 tūkst. eurų.
Ikiteisminį tyrimą organizuojantis Vilniaus apygardos prokuroras laikinai apribojo trijų įtariamųjų nuosavybės teises, kurių bendra vertė viršija 2,08 mln. eurų.
Siekiant surinkti kuo daugiau duomenų tyrimui, FNTT pareigūnai atliko 12 kratų įtariamųjų gyvenamosiose patalpose, automobiliuose ir kitose susijusiose patalpose. Kratų metu buvo paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, elektroninė korespondencija, nešiojamieji kompiuteriai, duomenų laikmenos, materialinės vertybės (laikrodžiai, auksas), taip pat 2,8 tūkst. eurų grynųjų pinigų ir prisijungimai prie virtualios valiutos piniginių.
Kaip pranešė FNTT, ikiteisminis tyrimas nustatė, kad asmenys, kurie oficialiai nurodo, kad yra įmonių akcininkai ir už tai gauna kelis šimtus eurų atlyginimo, deklaruoja minimalias pajamas, tačiau gyvena itin prabangų gyvenimo būdą - važinėja prabangiais Mercedes-Benz automobiliais, perka brangius laikrodžius ir galimai už grynuosius pinigus įsigijo sodybą Vilniaus pakraštyje.
Atlikę asmenų turto tyrimą, FNTT pareigūnai nustatė, kad vienos poros turtas daugiau nei 205 tūkst. eurų viršija jų oficialiai gautas pajamas, o kitos poros turto vertė viršija jų pajamas daugiau nei 142 tūkst. eurų. Įtariama, kad asmenys gali gauti pajamų iš užsienio, tačiau jų nedeklaruoja Lietuvoje ir nemoka mokesčių valstybei. Panašūs įtarimai kilo ir dėl kito asmens, iš kurio pora įsigijo nekilnojamąjį turtą. Pareigūnai įtaria, kad šis asmuo taip pat valdo turtą, kurio vertė gerokai viršija jo deklaruotas pajamas.
Kiti atvejai
Buvo pranešta, kad spalio pradžioje baudžiamojoje byloje įtarimai buvo pareikšti 87 asmenims, o civiliniai ieškiniai siekė daugiau nei 92 000 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų turtui, kurio vertė 173 900 eurų, buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius.
Prie ikiteisminio tyrimo taip pat buvo pridėtas tyrimas dėl viešų raginimų smurtauti prieš Lietuvos suverenitetą, įtarimai pareikšti vienam asmeniui.
Riaušės prie parlamento pastato Vilniaus centre kilo 2021 m. rugpjūčio 10 d. vakare po mitingo prieš vyriausybės planus įvesti apribojimus tiems, kurie atsisako skiepytis ar testuotis dėl COVID-19. Pasibaigus Seimo posėdžiui, kai kurie protestuotojai užblokavo išėjimus iš parlamento ir įvažiavimą į jo vidinį kiemą. Policija panaudojo ašarines dujas prieš akmenis mėtančius riaušininkus.
tags: #laikinas #nuosavybes #teisiu #apribojimas #angliskai