Džiovinami skalbiniai ant krosnies: gaisro priežastis ir prevencija

Atvėsus orams, nemažai individualiuose namuose gyvenančių žmonių būstus šildosi kūrendami krosnis. Tačiau prieš pradedant šildymo sezoną, Priešgaisrinės apsaugos specialistai įspėja, kad reikia tinkamai sutvarkyti krosnis ir dūmtraukius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien per sausio mėnesį, dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų šalyje kilo 168 gaisrai. Pernai dėl šių priežasčių gyvenamosios paskirties pastatuose iš viso buvo gesinta 1 080 gaisrų. Tai reiškia, kad krosnys ir dūmtraukiai gali kelti didelį gaisro pavojų, ypač jei jie yra netvarkingi arba netinkamai naudojami.

Pagrindinės gaisrų priežastys

Dažniausiai užsiliepsnoja senos statybos pastatai, medinių namų patalpos. Jų šeimininkai stokoja pinigų pasenusioms krosnims ir susidėvėjusiems dūmtraukiams rekonstruoti. Vis dėlto, viena pagrindinių gaisrų priežasčių - netinkama kietojo kuro krosnies eksploatacija. Gyventojai kietąjį kurą laiko ant arba prie pačios krosnies, o turėtų būti išlaikomas bent 1 m atstumas. Virš krosnies džiovinami skalbiniai, kitos degios medžiagos. Besikūrenančios kietojo kuro krosnys paliekamos be priežiūros.

Dažnai dėl netinkamai įrengtų krosnių ir pažeidžiamų jų eksploatavimo taisyklių nukenčia sodų bendrijų nameliai, lauko virtuvės. Šiuose pastatuose žmonės pradėjo gyventi nuolat, jų patalpas rekonstruoja nepasikonsultavę su priešgaisrinės saugos pareigūnais, tai daro pažeisdami priešgaisrinės saugos taisykles, statybines technines normas, statybų techninius reglamentus.

Krosnys įrengiamos savarankiškai arba pasikvietus „specialistus“ kaimynus, pažįstamus. Pasak priešgaisrinės apsaugos specialistų, atsižvelgti į priešgaisrinius reikalavimus būtina jau statant krosnį ir įrengiant dūmtraukį, nes vėliau sunku ištaisyti padarytas klaidas, tai brangiai atsieina. Šiuos darbus geriau patikėti specialistams, tačiau nepasiturimai gyvenantys žmonės dažniausiai pasikliauja kaimynų sugebėjimais arba užsiima saviveikla.

Netinkamai sumūryta krosnis ir dūmtraukis gali apsunkinti šeimininko gyvenimą - patalpose gali kauptis dūmai, oras kambaryje greitai atšalti. Tai gali tapti ir gaisro priežastimi.

Priešgaisrinės saugos reikalavimai

Siekiant išvengti gaisro, būtina laikytis šių priešgaisrinės saugos reikalavimų:

• Labai svarbu, kad šildymo įrenginiai ir dūmtraukiai būtų techniškai tvarkingi.
• Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose mūriniai dūmtraukiai turi būti išbalinti. Ypač pavojingi sienelėse atsiradę įtrūkimai ir plyšiai, nes pro juos gali išlėkti kibirkštys ir sukelti gaisrą.
• Iš dūmtraukių ir krosnių privalu išvalyti suodžius. Kūrenant kietuoju kuru, kaminas turi būti valomas kas tris mėnesius.
• Smilkstančias anglis ar pelenus galima pilti tik į metalinius indus ir iškratyti juos ne arčiau kaip 15 metrų nuo pastatų.
• Gyventojai kietąjį kurą laiko ant arba prie pačios krosnies, o turėtų būti išlaikomas bent 1 m atstumas.

Reikalavimai statant krosnį ir įrengiant dūmtraukį

• Kamino sienelė turi būti bent 12 cm storio. Jeigu ji bus storesnė, galimybė liepsnai persimesti ant medinių namo konstrukcijos detalių tik sumažės. Dabar dūmtraukiai statomi ir iš modernių, karščiui itin atsparių medžiagų. Tokiu atveju sienelė gali būti ir plonesnė.
• Gyvenamuosiuose namuose draudžiama statyti metalinius kaminus. Ugniagesiams jau ne kartą teko gesinti pastatus, kurie užsiliepsnojo tik todėl, kad buvo įrengti metaliniai kaminai.
• Kaminas virš stogo turėtų iškilti bent 50 centimetrų. Jeigu jis aukštesnis, namo estetinis vaizdas gali ir nukentėti, tačiau dūmų trauka tik pagerės.
• Nuo krosnies dagties iki kamino viršaus turėtų būti ne mažiau kaip 5 metrai aukščio. Dūmtraukio viduje būtinai turi būti įdėklas, pagamintas iš plieninės skardos. Jo jungtys tarpusavyje jungiamos tik plieninėmis kniedėmis. Apkalti skarda reikėtų ir kamino viršų, nes karščio, šalčio ir kritulių veikiama plytų rišamoji medžiaga sutrūkinėja, nutrupa tinkas, atsiranda plyšių.
• Iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu - ne rečiau kaip kartą per ketvirtį būtina valyti suodžius.

Taigi, labai svarbu tinkamai prižiūrėti krosnis ir dūmtraukius, kad būtų išvengta gaisro. Jei nesate tikri, kaip tai padaryti, kreipkitės į specialistus.

Prevencinės priemonės

Siekiant užtikrinti priešgaisrinę saugą, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai atlieka operatyvinius reidus. Patikrinimo metu įvertinama pastatų konstrukcijų būklė, kaip vykdomi bendrieji priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimai. Namų savininkai perspėjami dėl rastų bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimų.

Taip pat atliekami operatyviniai priešgaisriniai techniniai patikrinimai gavus raštiškus piliečių skundus. Jei viename name gyvena kelios šeimos ir kaimynai skundžiasi prasiskverbiančiais dūmais, ugniagesiai tikrina krosnių ir dūmtraukių būklę.

Be to, rajone kasmet vykdomos prevencinės akcijos „Kūrenkime saugiai“, kurių metu priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kartu su seniūnijų darbuotojais lankosi socialiai remtinų bei socialinės rizikos šeimų būstuose. Akcijos tikslas - padėti žmonėms apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų.

Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinio priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius Rolandas Pavalkis pastebėjo, kad prasidėjus šildymo sezonui itin daug gaisrų kyla dėl pačių gyventojų kaltės. Kiekvienas rajono gyventojas turi žinoti ir griežtai laikytis svarbiausių priešgaisrinių saugos taisyklių.

Taigi, norint, kad kaminai mažiau užsineštų suodžiais, reikėtų retkarčiais ant žarijų užmesti bulvių lupenų. Tai puiki prevencinė priemonė kaminų valymui, nes gana brangiai kainuojančiuose specialiuose milteliuose pagrindinė sudėtinė dalis taip pat yra krakmolas. Inspektorius priminė, kad užsidegus kaminui, ant degančių žarijų galima pilti druskos arba po truputį iš purkštuvo purkšti vandenį. Negalima vandenį pilti į patį degantį kaminą ar uždengti kaminą, nes gali įvykti sprogimas.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ne tik aplankė socialinės rizikos šeimas, auginančias nepilnamečius vaikus, bei užfiksavo padėtį, bet ir patarė, kaip apsisaugoti nuo gaisro, nurodė problemines vietas, kur gali įsiplieksti gaisras, nemokamai įrengė autonominius dūmų detektorius.

Vykdant prevencinę akciją pastebėta, kad nemaža dalis gyventojų skiria nepakankamai dėmesio savisaugai ir neįvertina, kad neatsargiai rūkydami, netvarkydami elektros instaliacijos ar šildymo įrenginių, neatidžiai naudodami elektrinius prietaisus jie kelia grėsmę sau, savo vaikams ir aplinkiniams. Maždaug pusėje iš aplankytų būstų yra rūkoma. Neatsargus rūkymas yra viena dažniausių gaisrų priežasčių.

Patikrinimo metu paaiškėjo, kad net pusė visų lankytų individualių gyvenamųjų namų ir 36 proc. daugiabučių butų gyventojų gyvena būstuose su netvarkinga elektros instaliacija (elektros lempos kabinamos tiesiog ant elektros laidų, naudojami netvarkingi kibirkščiuojantys elektros kištukai, kištukiniai lizdai bei jungikliai, laidai su pažeista izoliacija, šalia kurių laikomos degios medžiagos, keli prietaisai jungiami į vieną netvarkingą kištuką).

Maždaug ketvirtadalis visų aplankytų gyventojų naudoja netvarkingus buitinius elektros prietaisus. Anot ugniagesių, ypač kelia nerimą tai, kad labai didelė dalis gyventojų buitinius elektros prietaisus eksploatuoja netinkamai - beveik pusė visų lankytų individualiuose namuose gyvenančių asmenų ir beveik 70 proc. daugiabučiuose gyvenančių asmenų.

Gyventojai netinkamai parenka buitinių elektros prietaisų eksploatavimo vietas - laidai liečiasi prie viryklės ar plautuvės, prispaudžiami durimis ar baldais, dėl ko jie gali būti pažeisti. Šalia kaistančių viryklių laikomi degūs namų apyvokos daiktai, virš jų kabinami skalbiniai, nešalinami nutekėję riebalai, kurie pasiekę aukštą temperatūrą gali užsidegti savaime. Įjungti elektros prietaisai paliekami be priežiūros, vienu metu įjungiama per daug prietaisų, o tai gali sukelti elektros įtampos perkrovą.

Paaiškėjo, kad beveik pusėje individualių namų ir net 70 proc. daugiabučių jie netvarkingi: įtrūkusios plytos, suskilę krosnių sujungimai, nesandarios pakuros durelės, nesandarūs suskeldėję dūmtraukiai. Dar didesnė dalis aplankytų gyventojų, nepaisydami savo ir savo artimųjų saugumo, krosnis bei šildymo įrenginius eksploatuoja netinkamai - net 86 proc. daugiabučių ir 80 proc. individualių namų gyventojų.

Šalia krosnių, nesilaikant saugaus atstumo, statomi įvairūs baldai, vaikų lovelės. Prie pat nesandarių krosnių durelių laikomos medinės ar popierinės dėžės su malkomis, virš krosnių džiovinami skalbiniai, tiesiog ant krosnių džiovinami batai, drėgnos malkos.

Socialinės rizikos šeimos

PAGD duomenimis, socialinės rizikos šeimų, kurioms gali reikti pagalbos sutvarkant krosnis ar elektros instaliaciją, Lietuvoje yra apie 9 tūkstančiai. Pernai priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms bendradarbiaujant su savivaldybėmis buvo suremontuotos 105 netvarkingos krosnys ir dūmtraukiai (daugiausiai jų Telšių apskrityje - 30, Utenos - 21, Kauno - 20).

Lietuvos gyventojų būstuose pernai sumontuoti 1 552 autonominiai dūmų detektoriai (Vilniaus apskrityje - 463, Alytaus - 343, Utenos - 257, Panevėžio - 155). Šiemet iš viso planuojama sumontuoti 500 detektorių, iš jų - 300 yra nupirkti už PAGD lėšas. Gyventojams detektoriai ir jų įrengimas nekainuoja.

Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje gyvenamuosiuose pastatuose jau kilo 978 gaisrai, tai sudaro 15 proc. visų šalyje kilusių gaisrų. Ypač skaudu tai, kad juose žuvo net 45 žmonės.

Statistika rodo, kad praėjusiais metais Šakių rajone kilo beveik 200 gaisrų, žuvo 5 žmonės. Šiais metais jau įregistruoti 9 gaisrai.

Inspektorius R.Pavalkis visus gyventojus perspėjo, jog negalima malkų ar kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jos įrengti nedegų pagrindą. Jo matmenys turi būti ne mažesni kaip 500×700 mm. Priminė, kad nuo virtuvėje malkomis kūrenamos viryklės (plytos) iki patalpoje esančių degių medžiagų turi būti 1,25 metro atstumas. Dar vienas patarimas,- įsirengti kambariuose autonominius dūmų signalizatorius, kurie tikrai nėra brangūs ( vienas kainuoja apie 29 litus).

Dūmtraukių valymas

Labai dažnai pirmą kartą po vasaros užkūrus kietojo kuro katilą ar židinį, namai paskęsta dūmuose. Taip gali nutikti todėl, kad nevalytas kaminas. Kas trečias gaisras Lietuvoje kyla būtent dėl šios priežasties.

Todėl prieš pradedant šildymo sezoną krosnis būtina gerai sutvarkyti, o dūmtraukius išvalyti. Krosnimis šildomuose namuose gaisrų kyla, kai perkaista susikaupę suodžiai, kaminų ar židinių sienelėse atsiranda plyšių, pro kuriuos gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurui naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.

Pastebėta, kad susikaupę suodžiai ir dervos nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiu atveju reikia skubiai gesinti ugnį pakuroje, uždaryti katilo ar židinio dureles, kad ugnis gautų kuo mažiau oro, ir kviesti ugniagiasesius.

Per vasarą dūmtraukiuose gali apsigyventi paukščiai, dėl jų lizdo irgi gali kilti gaisras. Nuo sparnuočių saugo tinklas ar grotelės kamino viršuje.

Specialistai nepataria valyti kaminų liaudiškais būdais - drebulių malkomis ar bulvių lupenomis, geriau šį darbą patikėti profesionalams, juolab kad jie ne tik išvalo kaminą, bet ir jį apžiūri, įvertina, ar jis saugus, pažeistas vietas suremontuoja. Kamine ar įdėkle neturi būti plyšių dar ir todėl, kad susidariusios smalkės neprasiskverbtų į patalpas. Smalkės labai pavojingos, nes jomis apsinuodijama nepastebimai, ypač miegant. Ne veltui smalkės vadinamos tyliuoju žudiku.

Savo ir šeimos narių saugumu besirūpinantys gyventojai ne tik išvalo kaminus, bet ir pasirūpina, kad patalpose būtų sumontuoti dūmų bei smalkių detektoriai.

Apibendrinant, tinkama krosnių ir dūmtraukių priežiūra yra būtina sąlyga norint išvengti gaisro. Laikykitės priešgaisrinės saugos reikalavimų, reguliariai valykite dūmtraukius ir pasirūpinkite dūmų bei smalkių detektoriais, kad užtikrintumėte savo ir savo artimųjų saugumą.

Statistika

Statistiniai duomenys apie gaisrus ir jų priežastis:

Šie duomenys rodo, kad problema yra aktuali ir reikalauja nuolatinio dėmesio bei prevencinių priemonių.

tags: #dziovinami #skalbiniai #nuo #krosnies #turi #buti