Rietavas - miestas Lietuvos šiaurės vakaruose, į pietus nuo Plungės, prie Jūros aukštupio. Per Rietavą eina Kryžkalnio-Vėžaičių, Plungės-Tauragės plentai. Aplink miestą yra Rietavo miškai, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo išteka Jūra. 2023 m. duomenimis, mieste gyvena 3253 gyventojai, o gyventojų tankis siekia 667 žm./km2.
Rietavas garsėja ne tik savo geografine padėtimi ir gamta, bet ir turtinga istorija, kurios svarbi dalis - Rietavo dvaro sodyba. Ši sodyba, ypač klestėjusi XIX amžiuje, yra svarbus Lietuvos kultūros paveldo objektas.
Oginskių Epocha Rietave
Rietavo kunigaikščių Oginskių šeimos dvaras suklestėjo XIX a. viduryje, puoselėjamas Irenėjaus ir Bogdano Oginskių. Tuo laiku Rietavas Lietuvoje buvo svarbus kultūros centras. Oginskių rūpesčiu XIX a. iš Rietavo po Žemaitiją ir visą Lietuvą pasklido švietimo, kultūros, mokslo, technikos naujovių ir socialinių pertvarkymų šviesa.
Deja, I pasaulinio karo sukelta ūkinė suirutė, kultūrinis, intelektualinis nuosmukis turėjo pragaištingas pasekmes šio dvarų kultūros židinio likimui.
Infrastruktūros ir Naujovių Diegimas
Būtent čia 1892 m. prasidėjo elektrifikacijos istorija Lietuvoje. Rietave buvo įvestas ir pirmasis telefonas, iš čia jo linijos nutiestos į pajūryje buvusias grafų Tiškevičių valdas. Rietave Oginskių laikais vyko pirmosios Lietuvoje žemės ūkio parodos, daug žmonių susirinkdavo į simfoninės muzikos ir pučiamųjų instrumentų koncertus.
1938 m. Tik prasidėjus Lietuvos Atgimimui, įgyvendinant pirmosios viešos elektrinės Lietuvoje 100-mečio programą, buvo atstatyta portiko kolonada, puošnūs parterio žibintai, atlikti daliniai pamatų konservavimo darbai. 2015 m., švenčiant Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias metines, priešais kolonadą iškilo skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas paminklas su bendra dedikacija „Šviesiam kunigaikščių Oginskių giminės atminimui“.
Rietavo Parkas
Iki XIX a. pabaigos, kol nebuvo sukurti Palangos ir Žagarės parkai, Rietavo parkas buvo didžiausias peizažinis parkas Lietuvoje. Jis suformuotas 1848-1855 m. natūraliame išretintame miške. Parkas rekonstruotas 1904-1905 m. Oginskių laikais 2 metrų aukščio tvora juosė visą 60 ha dydžio parko teritoriją.
Jo kompoziciją, augalus rinkosi pats Irenėjus Oginskis, kuris jaunystėje, gyvendamas tėvo Mykolo Oginskio pamėgtame Zaliesės dvare su puikiu parku, apkeliavęs daug Europos parkų, neblogai buvo susipažinęs su dvarų parkų kūrimo principais, turėjo gerą skonį. Formuojant parką Rietave dirbo architektai Kristupas Ferdinandas Gypeldas, saksonietis Fridrichas Brounas, vengras Augustas Ulrichas.
Parkas mišraus suplanavimo. Centrinėje dalyje ryškūs geometrinio parko bruožai, pakraščiai, kur išplėtota vandenų sistema, daugiau primena peizažinius parkus. Dvaro rūmus ir miesto centre esančią bažnyčią jung ė iki šiol išlikusi liepomis apsodinta alėja. Kitos parko alėjos buvo suformuotos iš eglių, liepų, uosių. Didžiąją parko augalų dalį sudarė vietiniai medžiai ir krūmai, tačiau čia augo ir nemažai svetimžemių. Iš jų mūsų dienų sulaukė daug europinių maumedžių, didžialapių liepų, paprastųjų kaštanų, svyruoklinių uosių, šermukšnialapių lanksvūnių, gluosnialapių lanksvų.
Parko teritorijoje gerai prigijo ir vėliau čia Rietavo miškininkų pasodintos balkaninės ir sibirinės pušys, pilkieji riešutmedžiai, raudonieji ąžuolai, nemažai įvairių krūmų rūšių. Iš anų laikų išliko keletas medžių alėjų, tvoros fragmentai, Baltieji ir Raudonieji vartai, sargo namelis prie jų. Prie Baltųjų vartų - kunigaikščių Oginskių kapinaitės ir pagal architektės Živilės Mačionienės projektą restauruota koplyčia-mauzoliejus.
Parke sudėtinga vandens telkinių sistema. Yra keletas tvenkinių, Jūros upės kilpa, senvagių apjuosta sala. Nuo seno Rietavo tvenkiniuose veisdavosi gulbės. Dvare augindavo fazanus. Oginskių laikais rūmuose, salose, kitose vaizdingose parko vietose koncertuodavo dvaro orkestro muzikantai. Lygus parko reljefas keliose vietose, kaip ir minėtoje saloje, paįvairintas dirbtinai supiltais kalneliais.
Oginskių laikais Rietavo dvaro žiemos sodas garsėjo augalų įvairove. Buvo auginamos palmės, kamelijos, fikusai, araukarijos, orchidėjos, paparčiai, daug kitų egzotinių augalų. Gaivinant parką daug nusipelnė iš Rietavo kilęs restauratorius A. Jocys, dabartinis muziejaus direktorius V. Rutkauskas.
Parko Išsaugojimo Iššūkiai
Parko erdvinė struktūra, sovietmečiu č ia pastač ius keletą parko teritorijai architekt ūriniu požiūriu nepritaikytų pastatų, buvo stipriai sugadinta. Ilgą laiką parkas, ypač į miško parką pereinanti jo dalis, beveik nebuvo tvarkoma. Planų, brėžinių neišliko, todėl pastaraisiais metais, atnaujinant šias parko teritorijas, dabartiniai šeimininkai kartu su parkų specialistais dažnai priversti ieškoti naujų sprendimų. Darbai atliekami pagal 1981 m. Paminklų konservavimo instituto parengtą projektą.
Dvaro Sodybos Kompleksas
Architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę turintis dvaro sodybos kompleksas į Lietuvos nekilnojamų kultūros vertybių registrą įrašytas 2003 m. kovo 5 d.
Jam priklauso:
- Parkas
- Oficina
- Tvoros fragmentai
- Baltieji ir Raudonieji vartai (visi XIX a. vid.)
- Arklidė (XIX a. II p.)
- Muzikos mokykla (XIX a. 8 deš.)
- Muzikantų bendrabutis (XIX a. 9 dešimtmetyje)
- Alaus darykla-skalbykla (XIX a. vid., XIX a. antroje pusėje.)
- Koplyčia-mauzoliejus {XIX a. II p., spėjamas architektas - Leonas Bukno (Leon Boucneau)}
- Sargo namas (XIX a. pab.)
- Du namai, iš kurių vienas vadinamas kryžiauna (XIX a. II p.)
Rietavo dvaro rūmų vieta paženklinta balta kolonada. Netoli nuo jos - keletas Oginskių laikus menančių pastatų, kuriuose dabar veikia švietimo, medicinos, kultūros įstaigos. Atstatytoje buvusioje dvaro muzikos mokykloje prieš keletą metų įsikūrė Rietavo kunigaikščių Oginskių kultūros istorijos muziejus, kuriam pavesta rūpintis ir tolesniu parko tvarkymu bei priežiūra.
Rietavas: Miesto Istorijos Faktai
Pirmą kartą paminėtas 1253. 15 a. pirmoje pusėje ėmė plėstis gyvenvietė. Nuo 1527 minimas tijūno valdytas Rietavo valsčius. Iki 1529 pastatyta bažnyčia, tais metais paminėtas miestas. 16 a. pirmoje pusėje įkurta evangelikų reformatų parapija. Apie 1588 Rietavą ėmė valdyti L. Sapiega. Manoma, 16 a. pabaigoje veikė evangelikų reformatų mokykla, buvo spaustuvė.
1569 įsteigta parapinė mokykla (po 1863-1864 sukilimo uždaryta). 1642-43 Rietavas vadinamas miesteliu, manoma, 1642 jam suteikta savivalda. 1662 miestelyje leista kurtis žydams. 1718 Rietave buvo apie 33 dūmai. Nuo 1763 Rietavą valdė Oginskiai. 1765 gyveno 160 žydų. 1775 miestelyje surašyti 67 dūmai.
Per 1830-1831 sukilimą dvare veikė sukilėlių amunicijos, ginklų ir parako dirbtuvės, Rusijos imperijos kariuomenė sudegino dvaro sodybą. 1833 miestelyje buvo 107 mediniai namai, 8 parduotuvės, 18 smuklių, vieni užvažiuojamieji namai. 1833 Rietavą įgijęs I. K. Oginskis pradėjo didelius ūkinius, socialinius ir urbanistinius pertvarkymus.
1835 lažą pakeitė činšu, dvarą ėmė tvarkyti kapitalistiniais pagrindais, rūpinosi daržininkyste ir sodininkyste. Įsteigė ligoninę, senelių ir našlaičių prieglaudas, taupomąją‑skolinamąją kasą, kareivines pražygiuojantiems kareiviams. Miestelis ir dvaras iš pagrindų buvo perstatyti. Po 1848 Rusijos valdžia į miestelį atsiuntė kariuomenės dalinį. 1857 atidaryta vaistinė.
19 a. 6 dešimtmečio pabaigoje-7 dešimtmečio pradžioje veikė žirgynas, vyko naminių gyvulių ir audinių parodos, buvo plytinė ir kalkinė. 1860 veikė 4 mokyklos: parapinė, vadinamoji pradedamoji ankstesnioji, agronomijos ir mergaičių pensionas. Per 1863-1864 sukilimą per miestelį žygiavo B. Dluskio sukilėlių dalinys.
19 a. 8 dešimtmetyje Rietavą ėmus valdyti B. Oginskiui buvo įkurta Rietavo muzikos mokykla, gyvulių globos draugijos Rietavo skyrius, rengtos žemės ūkio parodos, veikė veterinarijos klinika, įsteigti 7 malūnai, 6 lentpjūvės, baldų fabrikas, geležies liejykla, 1892 dvare įrengta elektrinė (pirmoji Lietuvoje). B. Oginskiui mirus dvaro ir miestelio būklė pablogėjo. 1908 įsteigtas vartotojų kooperatyvas. 1914 atidaryta pieninė.
1903-14 Rietavas buvo Labardžių, 1914 ir 1916-48 - Rietavo valsčiaus, 1915 ir 1948-50 - apskrities centras. 1926 išparceliuotas dvaras. 1928 rinkosi turgus ir 12 prekymečių, 1931 veikė kino teatras, 12 parduotuvių, kredito draugija, žydų liaudies bankas, vartotojų bendrovė, elektros stotis, elektrinis malūnas, 2 lentpjūvės, keletas dirbtuvių.
20 a. Per 1941 Birželio sukilimą susikūrė 50 Lietuvos partizanų būrys. 1941 07-08 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Rietavo žydai. Po II pasaulinio karo miestelio apylinkėse veikė Vaidoto rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietų valdžia ištrėmė 59 Rietavo gyventojus. 1950-62 Rietavas - rajono centras. 1996 patvirtintas Rietavo herbas.
Švietimas ir Kultūra Rietave
- Lauryno Ivinskio gimnazija
- Lopšelis‑darželis
- Meno ir muzikos mokykla
- Kultūros centras
- Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka
- Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios statinių kompleksas (1853-74, pirminio projekto autorius Gonsovskis, vėliau projektą koregavo architektas F. A. Stüleris, nuo 1860 - architektas F. Steinbartas). Bažnyčia kryžminė, bazilikinė, presbiterija užbaigta 3 apsidėmis, siluetas, tūrių ir fasadų kompozicija sudėtinga, daugiaplanė. 303,54 m ilgio šventoriaus tvora su arkinėmis sąramomis, 3 vartais (1873). Bažnyčioje yra 19 a. paveikslų, marmuriniai I. Oginskio (1863, skulptorius A. Cattier) ir O. Oginskienės (20 a. pradžia) antkapiniai paminklai.
Kiti svarbūs objektai:
- Rietavo dvaro sodybos alaus darykla-skalbykla-vandentiekio bokštas (19 a.)
- Pirmosios Lietuvoje elektrinės pastatas (1892, statybai vadovavo inžinierius Ržažauskas)
- Kapinėse - 19 a. pabaigos-20 a. pradžios koplytėlės