Nuomonės Apibrėžimas ir Jos Svarba Šiuolaikinėje Visuomenėje

Pastaraisiais metais ir dešimtmečiais žmonių nuosavos nuomonės ribos pastebimai trinasi. Žmonės vis labiau linkę sekti paskui minią, užuot savarankiškai priėmus sprendimus. O patirdami sociumo spaudimą, jie apskritai atsisako įsiklausyti į savo pačių „Aš”.

Kas yra nuosava nuomonė?

Tai ne kas kita, kaip jūsų mintys, idėjos, pažiūros. Kai viso to atsisakote, jūs nusigręžiate nuo pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis.

Ką daryti?

• Pradžiai pradėkite klausytis savęs ir savo minčių.
• Neužkibkite ant svetimų įsitikinimų kabliuko vien dėl to, kad kažkas primygtinai tuos įsitikinimus jums bruka.
• Nebijokite nepritarti, tame nėra nieko blogo.
• Esate asmenybė ir dėl to turite individualią nuomonę.
• Tiesiog nesidrovėdami sakykite tai, ką iš tikrųjų galvojate.

Manipuliavimo pavojus

Jeigu žmogus neturi savo nuomonės, jis tampa puikia manipuliacijų auka. Tai visiškai natūralus procesas. Dar daugiau - auka netgi nepastebi, kokiu būtent būdu ja manipuliuojama, kokiu būdu į jos galvą įdiegiamos mintys ir kaip nurodoma, kaip ji turėtų pasielgti.

Kaip atpažinti manipuliavimą?

Manipuliavimas - labai subtilus, etapais vystantis procesas, dėl to jums reikia išmokti atsekti, iš kur visa tai dygsta. O prasideda viskas būtent nuo to, kad nesugebate pasakyti žodžio „Ne” ir visiems visur visada pritariate. Vadinasi, dabar turite daryti tik tai, ko iš tiesų patys norite ir atsisakyti tų dalykų, kurie jums nemalonūs. Ir kalba čia eina ne tik apie kokius nors poelgius, bet apie jūsų mintis, jūsų nuomonę. Nepatinka kieno nors nuomonė?

Draugystė ir nuomonė

Visiškai natūralu, kad neturėdami savo nuomonės, neturėsite ir tikrų draugų - artimų jums savo dvasia ir pasaulėžiūra. Beje, ar pasitaikydavo jums kada, kai draugai pasirodydavo jums ne tokiais ir draugais, kai imdavote nesuprasti, kas būtent juos sieja su jumis?

Ką daryti?

Greičiausiai tie žmonės nelaiko jūsų tikra asmenybe, nes niekada neturėjote savo nuomonės. Galbūt jus mėgsta tik dėl to, kad niekada jiems neprieštaraujate? Arba visiems patinkate kaip nekonfliktiškas ir atkaklumo nerodantis žmogus? Pamėginkite parodyti charakterį ar iškelti savo idėją ir pasižiūrėkite, kokia bus draugų reakcija. Jeigu jūs jiems išties brangus, jie priims jus bet kokį. Ir būtina suprasti, kad sėdėti komforto zonoje ir tylėti - tai, žinoma, labai patogus sprendimas, tačiau nepalyginamai įdomiau gyventi pilnavertį gyvenimą ir būti tuo, kuo iš tikrųjų esate. Suimkite save į rankas ir tapkite savi minčių bei savo gyvenimo šeimininku. O svarbiausia - „jūsų” žmonės visada liks su jumis.

Priklausomybė nuo aplinkinių nuomonės

Turbūt tam tikrą gyvenimo akimirką suprasdavote, kad priklausote nuo aplinkinių nuomonės. Daliai žmonių pasiseka laikui bėgant iškovoti psichologinę nepriklausomybę, tačiau kitiems - ne. Kaip aplinkinių nuomonė trūkdo gyventi ir kaip nustoti klausytis kitų patarimų? Kaip užauginti savyje asmenybę? Šiais laikais priklausomybė nuo aplinkinių nuomonės ganėtinai dažnas reiškinys. Ir visiškai būti nepriklausomam yra beveik neįmanoma.

Kas yra priklausomybė nuo nuomonės?

Priklausomybė nuo aplinkinių nuomonės tai psichologinė būklė, kuomet žmogus ignoruoja “aš” dėl kitų žmonių propoguojamų idėjų, kurių tikslas yra tų žmonių asmeniniai interesai ir tikslai. Dažniausiai, tėvai, griežtai auginantį vaiką vadovaujasi principu “kaip aš sakiau, taip ir bus”, ir tai yra didelė problema. Nesuteikdami vaikui pasirinkimo laisvės ir atimdami iš jo teisę išsakyti savo nuomonę, tėvai atima ir galimybę savarankiškai priiminėti sprendimus gyvenime, auklėdami silpną asmenybę. Tokie žmonės dažniausiai bijo priiminėti rimtus sprendimus ir spręsti sudėtingus klausimus, todėl lengviausia jiems išvengti atsakomybės. Jie dažnai meluoja ir atsakomybės vengimas neretai kelia klausimo dėl galimybės tam žmogui sėkmingai egzistuoti visuomenėje. Šis bruožas irgi formuojasi vaikystėje. Visos anksčiau aprašytos situacijos priveda prie to, kad žmogus nebegyvena savo gyvenimo. Už jį gyvena kiti.

Kaip tapti savarankišku?

• Visų pirmą, būtina save stebėti.
• Reikia atidžiai stebėti kiekvieną savo emociją, kiekvieną mintį, kiekvieną poelgį ir viską analizuoti.
• Turite nustoti bijoti vienatvės ir pasistengti nors kartais likti tik su savimi. Taip ugdomas savarankiškumas.
• Savo jausmų rodymas (pavyzdžiui, agresijos) yra tikrojo “savęs” skelbimas. Ir jeigu jums kažkas nepatinka- neturite laikyti tai savyje.

Kartais, kovoti su priklausomybe yra labai sudetinga, ypač jeigu ji formuojasi ilgai ir pasiekia savo piką.

Nuomonės formuotojai ir teisinis reguliavimas

Šiandien, kai socialinių tinklų platformos neabejotinai tapusios vienu pagrindinių informacijos sklaidos kanalų, nuomonės formuotojų įtaka vartotojams ir prekių ženklams nepaliaujamai auga. Į tai reaguodamos nacionalinės vartotojus ginančios institucijos vis aktyviau įsitraukia į nuomonės formuotojų veiklos stebėseną socialinių tinklų platformose. Tokio stebėjimo tikslas - užtikrinti, kad nuomonės formuotojų veikla bei skelbiamas turinys būtų suderintas su vartotojų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.

Visgi atlikti tyrimai rodo, kad vis dar susiduriama su nuomonės formuotojų aplaidžiu požiūriu į tinkamai atskleistos reklamos ir kitus reikalavimus, kylančius iš įvairių teisės aktų. Taip gali būti todėl, kad iki pat dabar Europos vartotojų teisė neturi aiškios teisinės apibrėžties nei nuomonės formuotojams, nei tuo labiau nuomonės formuotojų rinkodarai. Tačiau Europos Komisija svarsto galimybę aiškiau apibrėžti įstatymus, taikomus konkrečioms komercinėms praktikoms, kas, neabejojama, turėtų įtakos ir nuomonės formuotojų veiklai.

Visgi šiandien pripažinta, jog Europos Sąjungos direktyvos, tokios kaip Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva (2005/29), Vartotojų apsaugos direktyva (2011/83/EU) bei Tarybos direktyva dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (93/13/EEC), yra visapusiškai taikomos ir nuomonės formuotojų veiklai. Be minėtų direktyvų, nuomonės formuotojų veiklai tam tikrais atvejais paraleliai taikomi ir tokie teisės aktai kaip Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (EU) 2018/1808, Elektroninės komercijos direktyva 2000/31/EC, Skaitmeninių paslaugų aktas (EU) 2022/2065 ir kiti. Taigi tai reiškia, kad į valstybių narių nacionalinę teisę (įstatymus) perkeltos direktyvų nuostatos galioja ir nuomonės formuotojų veiklai.

Kalbant apie teisinius reikalavimus, kylančius nuomonės formuotojams, reikia paminėti, jog ne tik reklamos fakto atskleidimas ir tinkamas jos žymėjimas teisine prasme yra aktualus nuomonės formuotojų veikloje. Kaip nurodoma Influencers Legal Hub, nesvarbu, ar nuomonės formuotojas reguliariai užsiima tik reklamos paslaugomis, ar parduoda prekes pats, ar atlieka abi funkcijas socialiniuose tinkluose, - pagal Europos Sąjungos teisę visais minėtais atvejais jis pripažįstamas komercinės veiklos subjektu.

Be to, naujasis Skaitmeninių paslaugų aktas prekiautojams, kurie sudaro sutartis (t. y. parduoda prekes ar paslaugas) su vartotojais per skaitmenines platformas (t. y. nuotoliniu būdu), nustatė ir papildomas pareigas. Pavyzdžiui, jei nuomonės formuotojas prekiauja savo prekėmis socialinėse platformose, platformai, per kurią teikia paslaugas kaip prekiautojas, papildomai turi pateikti Skaitmeninių paslaugų akto 30 straipsnyje nurodytus duomenis: a) prekiautojo vardą ir pavardę (pavadinimą), adresą, telefono numerį ir e. pašto adresą; b) prekiautojo tapatybės nustatymo dokumento kopiją ar bet kokį kitą elektroninės atpažinties, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.

Nors Europos Sąjungoje dar vis tebetrūksta aiškumo nuomonės formuotojų teisiniame reguliavime, vis dėlto vartotojus ginančios institucijos gali ir turi imtis atitinkamų priemonių prieš nuomonės formuotojus, kurie nesilaiko įstatymuose numatytų reikalavimų bei rekomendacijų, nurodytų leidžiamose gairėse. Pavyzdžiui, remiantis Lietuvos įstatymais, tinkamai neatskleista reklama gali būti prilyginama paslėptai reklamai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, paslėpta reklama laikomi atvejai, kai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ar kitą įvaizdžio ženklą pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Paslėpta reklama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra draudžiama ir tokios reklamos skleidimas nuomonės formuotojui gali užtraukti administracinę atsakomybę ir baudą iki 560 EUR arba jei toks pažeidimas yra pakartotinis - iki 3000 EUR.

Nuomonės apie nusikaltėlius

Visuomenė apie nusikaltėlius turi teisę žinoti viską! Pastaraisiais metais padaugėjo sunkių nusikaltimų (žmogžudysčių, išžaginimų, plėšimų), kuriuos įvykdo didesnių ar mažesnių psichikos sutrikimų turintys tautiečiai. Tokie asmenys visuomet tiriami psichiatrų, ir jei nustatoma, kad nusikalsdami, jie nesuprato savo veiksmų, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiami (dažniausiai tokiems skiriamas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje). Kartais tiriamiems asmenims diagnozuojama silpnaprotystė, tačiau nustatoma, kad jie - pakaltinami, taigi nelieka jokios vilties išvengti grotų.

Iš vienos pusės, skelbti duomenis apie privataus žmogaus sveikatą draudžia įstatymas, iš kitos - jei asmuo yra susijęs su nusikalstama veika, tai yra įvykdęs nusikaltimą, visuomenei turi būti suteikta galimybė sužinoti, kokia tai asmenybė, kokios aplinkybės jį pastūmėjo taip pasielgti, kokia šio piliečio psichikos būklė.

Nuomonės apklausa

Dana Gružienė, Ukmergės rajono Antakalnio kaimo gyventoja, namų šeimininkė:

- Mano nuomone, visuomenė apie nusikaltėlius turi žinoti viską - pradedant biografija ir baigiant jo įvykdyto nusikaltimo detalėmis. Nes tik iš faktų ir duomenų visumos galima spręsti, koks tai žmogus, ko iš tokio galima tikėtis. O kodėl draudžiama skelbti informaciją apie nusikaltusio asmens sveikatą, protinį atsilikimą? Juk tai, mano galva, tiesiogiai susiję su įvykdytu nusikaltimu! Be to, nusikaltėlis, mano įsitikinimu, jau ne privatus asmuo, o visuomenei pavojingas padaras, kurį kuo skubiau reikia izoliuoti. Žinote, kartais net pyktis suima - kai šiaip po kaimą ar miestą tąsytis, žmones užkabinėti ar apiplėšinėti - gudrus, o kai tik sugauna policija - pradeda rėkti esąs nesveikas, kadaise, gal dar motinos įsčiose gulėdamas, galvos traumą patyręs... Vieną kartą reikėtų baigti su tais "pakaltinamais - nepakaltinamais". Jei nesveikas - gydykis, vartok vaistus, atsisakyk alkoholio - jis dar niekam proto nepridėjo... Nesigydei, girtuokliavai - tavo bėdos. Prisidirbai - nesitikėk likti nepastebėtas. Jei to labai nenori - galvok, kol laikas.

Rasa Gudžiūnienė, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja:

- Yra apibrėžta įstatymu, kokius duomenis apie žmogaus sveikatą galima skelbti viešumoje, kokių negalima. Kitas dalykas - koks tai žmogus, kurio sveikatos būklė apibūdinama. Jei tai nusikaltėlis, kuriam iškelta baudžiamoji byla ir nagrinėjant tą bylą teisme paskelbiamos atitinkamos medikų pažymos, jomis remtis, mano nuomone, žurnalistas turi pilną teisę. Nes tai teisingas, patikimas informacijos šaltinis. Jei duomenys apie konkretaus žmogaus (tegul ir įtariamo padarius nusikaltimą) sveikatos būklę buvo gauti iš kitų asmenų, kažin ar juos galima viešinti. Juk tokiai informacijai nepasitvirtinus, rašančiajam krenta visa atsakomybė dėl aprašyto asmens garbės ir orumo įžeidimo. Taip, visuomenė turi teisę žinoti, o aprašomas asmuo - teisę į privatų gyvenimą. Abi šios teisės - lygios, tačiau paprastai aiškinamasi, kurios iš šių dviejų pusių teisė kiekvienu konkrečiu atveju buvo svarbesnė. Jei nustatoma, kad svarbesnis buvo visuomenės informavimas, jos suinteresuotumo patenkinimas, ši teisė ir apginama. Kad visuomenė domisi nusikaltusiais asmenimis ir kad turi teisę apie juos gauti informaciją - niekas nenuneigs. Nes visi nusikaltimai visuomenėje susilaukia tam tikros reakcijos. Jei per tyrimą nustatoma, kad nusikalto psichiškai nesveikas asmuo, tą, mano nuomone, visuomenė taip pat turėtų žinoti. Tiesa, kartais žurnalistai neįvardija aprašomo asmens pavardės, pareigų, tačiau žmogus tekste save atpažįsta ir kreipiasi į teismą dėl jo garbės ir orumo įžeidimo, žinių apie privatų gyvenimą paviešinimo. Tačiau visų pirma reikia įrodyti, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir kaip jos įžeidė ieškovo garbę ir orumą. Kartais net sunku suprasti, ko ieškovas nori - susidaro įspūdis, jog vaikščioti po teismus, metų metais bylinėtis - jo hobis. Tokių asmenybių žurnalistai patys turėtų vengti.

Antanas Gaižauskas, Kauno miesto VPK kriminalinės policijos vyresnysis komisaras:

- Aš kaip pareigūnas visiems patariu remtis įstatymais. Kaip piliečiui, žinoma, rūpi apie nusikaltėlį gauti kuo daugiau informacijos. Ypač jei ta informacija ne gandų lygio, paremta faktais, medikų išvadomis. Darbe teko ne kartą susidurti su įtariamais nusikaltimus įvykdžiusiais asmenimis, kurie, vos tik buvo sulaikyti, iškart pradėdavo skųstis savo psichika, tvirtindavo nieko neatsimeną, nes neva užėjęs proto užtemimas. Kad tai simuliacija - beveik akivaizdu, tačiau tokiais atvejais vis tiek tenka atlikti tyrimą, skirti papildomas ekspertizes ir pan.

Jurijus K., kaunietis, pataisos darbų kolonijoje bausmę už vagystę atliekančio sūnaus tėvas:

- Jei būtų iki paskutinio kaulelio viešai išnarstomas mano paklydėlio sūnaus gyvenimas, turėtos moterys ar persirgtos ligos, žinoma, jausčiausi nesmagiai. Tačiau mielai paskaityčiau apie kitų nusikaltėlių gyvenimą, ir apie sveikatą. Mano manymu, toks jau lietuvių charakteris - apie kitą - viską, apie save - nieko. Ir pats tokį bruožą įgijau, nors esu Lietuvos rusas. Svarbiausia, manau, kad paskleidžiamos žinios nebūtų melagingos. Tik pamanykit - apšaukia mane debilu! Tačiau jei tai teisybė - nereikėtų pykti, juo labiau apie tai turėtų žinoti kiti - kad nestabilios psichinės būsenos kaimyno ar šiaip pažįstamo lenktųsi iš tolo.

tags: #kokia #gali #buti #nuomone