Mažosios Renovacijos Įstatymas: Kaip Jis Veikia ir Kokią Naudą Teikia?

Jau beveik pusantro dešimtmečio Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir privačiomis lėšomis vykdoma daugiabučių renovacija yra lėtas ir brangus procesas: per metus atnaujinama nuo 500 iki 1.000 daugiabučių namų. Tačiau, siekiant paspartinti šį procesą ir padėti gyventojams efektyviau tvarkyti savo būstus, buvo priimtas Mažosios renovacijos įstatymas.

Ketvirtadienį Seimas vienbalsiai, visiems 99-iems posėdyje dalyvavusiems parlamentarams balsavus už, patvirtino dar prieš metus parengtas ir pateiktas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas. Numatyta, kad valstybė padengtų 30% investicijų į mažąją renovaciją. Skaičiuojama, kad tai valstybei kainuos 31,5 mln. Eur, bet prognozuotini energijos sutaupymai gali siekti iki 8 mln. Eur.

Mažosios Renovacijos Esmė ir Tikslai

Mažoji renovacija - tai daugiabučio pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas. Paprastai vykdant mažąją renovaciją seni elevatoriniai šilumos punktai pakeičiami naujais, automatizuotais, subalansuojamos šildymo sistemos įrengiami automatiniai balansavimo ventiliai. Vien įdiegus šias priemones, šildymo specialistai tvirtina, kad yra sutaupoma 15-25 proc.

Tad mažosios renovacijos tikslas atnaujinti šilumos punktų įrenginius, subalansuoti išderintas šildymo sistemas, įrengiant termostatinius ventilius, jei įmanoma - ir individualūs šilumos apskaitos prietaisus ar daliklius. Taip pat, butų šilumos energijos, karšto vandens skaitikliai, termoreguliatoriai ir šilumos dalikliai gali būti prijungiami prie duomenų surinkimo sistemų.

Pagrindiniai Mažosios Renovacijos Elementai:

• Bendrosios nuosavybės teise arba nuosavybės teise valdomo elevatorinio šilumos punkto keitimas į naują automatizuotą šilumos punktą.
• Seno susidėvėjusio automatizuoto šilumos punkto, negalinčio tinkamai reguliuoti šilumos suvartojimo pastate priklausomai nuo lauko oro ir pastato šildomų patalpų temperatūrų pokyčio, atnaujinimas.
• Atskiro šilumos punkto daugiabučiame name įrengimas, įskaitant balansinių ventilių ant šildymo ir karšto vandens stovų įrengimą.
• Kitoks pastato šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas siekiant užtikrinti jų atitiktį Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams.

Svarbu žinoti, kad namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos turi atitikti nustatytus privalomuosius reikalavimus (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau - Įstatymas) 23 straipsnio 1 d.). Jais užtikrinama, kad namas būtų šildomas tinkamai, o karštas vanduo tiekiamas saugiai ir efektyviai.

Jei nustatoma, kad daugiabučio šildymo ar karšto vandens sistema neatitinka šių reikalavimų, šilumos tiekėjas ir (arba) daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) privalo apie tai raštu informuoti namo savininkus, bendrojo naudojimo objektų valdytoją (dažniausiai tai - namo bendrija arba administruojanti įmonė) ir Tarybą.

Mažosios Renovacijos Privalumai

Mažoji renovacija atliekama greičiau ir pigiau, negu kompleksinė daugiabučio renovacija, bet ji gali sumažina sąskaitas už šilumą ir padidina komfortą. Projekto iniciatorius, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys tvirtino: „Tokia renovacija gyventojų sąskaitas už šildymą galėtų sumažinti trečdaliu. Sutvarkius inžinerines sistemas, gyventojams pageidaujant, ateityje būtų galima pasinaudoti valstybės parama sienoms apšiltinti.

Štai keletas pagrindinių privalumų:

• Efektyvus šilumos panaudojimas: Patenkanti šiluma būtų panaudota kuo efektyviau.
• Šilumos suvartojimo sumažinimas: Atlikus mažąją renovaciją, šilumos suvartojimą pastate galima sumažinti iki 25 proc.
• Vienoda temperatūra: Automatinis karšto vandens temperatūros reguliavimas ir palaikymas stovuose garantuoja, jog į visus butus bus tiekiamas vienodos temperatūros vanduo.
• Energinis efektyvumas: Padidėja namo energinis pastato efektyvumas.
• Sąnaudų sumažinimas: Degazavimo stotelės investicija, kuri taupo nuo 5 iki 10 procentų energijos sąnaudų, užtikrina ilgesnį įrangos tarnavimo laiką ir mažesnes remonto išlaidas.
• Komfortas: Užtikrina vienodą šildymą, pašalina triukšmą.

Be to, mažoji renovacija aktuali gyventojams, kurie negali investuoti į kompleksinę daugiabučio renovaciją arba jų namo negalima renovuoti dėl paveldosaugos ar kitų reikalavimų.

Finansavimas ir Parama

Už sistemos sutvarkymą atsakingi šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) bei bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris užtikrina, kad likusieji darbai būtų atlikti ne vėliau kaip per ketverius metus nuo pranešimo gavimo. Visi darbai finansuojami daugiabučio namo gyventojų - butų ir kitų patalpų savininkų (Įstatymo 23 straipsnio 2 d.).

Gyventojai gali gauti valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, kuri padeda padengti dalį atnaujinimo kaštų. Šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui (mažoji renovacija) 2024 m. liepos 24 d. yra paskelbusi kvietimą. Subsidijos dydis - iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Svarbu: Šiais metais paramos dydis siekia nuo 45 iki 80 proc. Paraiškas paramai gauti galima teikti iki 2023 liepos 27 d. per APVA informacinę sistemą APVIS. Paramą inicijavo Aplinkos ministerija kartu su Energetikos ministerija.

Valstybė remia finansiškai mažosios renovacijos alternatyvą tiems gyventojams, kurie neturi sukaupę pakankamai bendrų lėšų pilnai renovacijai.

Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (toliau - Taryba) pateikė sąrašą 1043 daugiabučių namų, esančių Kauno miesto savivaldybėje, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai ir kurių šildymo bei karšto vandens sistemos neatitinka privalomųjų reikalavimų.

Planuojami Pakeitimai ir Ateities Vizija

Tačiau, anot S. Gentvilo, valstybės parama renovacijos programoms turės mažėti, tačiau spaudimas modernizuoti energetiškai neefektyvius daugiabučius augs.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gruodžio 12 d. skelbs naują kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti. Šiam kvietimui skirta 100 mln. eurų suma statybos rangos darbų pastato energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonėms.

Nuo šiol valstybės parama bus skiriama tik projektams, pasiekusiems B ar aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę.

Paraiškų teikimo terminai: Kvietimo pabaiga - 2023 m. balandžio 14 d.

Kas gali teikti paraiškas:

• Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai
• Daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratoriai
• Savivaldybės bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai

Visos paraiškos bus teikiamos per Agentūros APVIS sistemą.

Asociacija siūlo apsvarstyti galimybę taikyti naują statybos darbų pirkimo tvarką renovacijoje, t.y. kad statybos darbus perkantis ir finansavimą gaunantis subjektas galėtų statybos rangovą pasirinkti laisvai pagal įprastą rinkoje komercinę praktiką.

Todėl statybos darbus perkantis subjektas galėtų savo nuožiūra pasirinkti patyrusį, patikimą, bet brangesnį rangovą, t.y. mokėti už statybos darbus brangesnę kainą.

Patarimas: Mažajai renovacijai galima ruoštis ir vasarą. Geriausia - pavasarį, vos šildymo sezonui pasibaigus. Taip būsite tikri, kad visi darbai bus atlikti laiku.

tags: #mazosios #renovacijos #istatymas