COVID-19 pandemija pakeitė gyvenimo tempą visame pasaulyje. Lietuva karantino sąlygomis gyvena jau daugiau nei 60 dienų, o karantinas buvo įvestas kovo 16 d.
Kauniečiai miesto centre po karantino sušvelninimo / R. Tenio nuotr.
Karantino įvedimo priežastys ir tikslai
Paklaustas, ar yra kažkokių konkrečių epidemiologinių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti, ar jį galima nutraukti, S. Čaplinskas siūlė prisiminti pačią pradžią.
S. Čaplinskas priminė, kodėl karantinas įvestas:
- Karantinas buvo skirtas pasiruošti.
- Kad nebūtų staigaus infekcijų šuolio, kuriam medicina nebūtų pasirengusi.
- Medicinos įstaigoms reikia pergrupuoti savo jėgas ir ypač sustiprinti infekcijų kontrolę.
- Kuo greičiau sutvarkyti diagnostiką, nes kovos su Covid-19 pagrindas ir yra kuo greičiau diagnozuoti užsikrėtusius asmenis, kuo greičiau atsekti ir izoliuoti netgi besimptomius jų kontaktus.
- Išaiškinti visuomenei, kas tai per liga ir kokių priemonių reikia imtis, kad jos išvengtume.
Jis akcentavo, kad būtent dėl šių priežasčių - situacijos suvaldymo sveikatos sistemoje, tinkamo pasirengimo tyrimams ir visuomenės švietimo visos pasaulio šalys ir paskelbė karantiną.
Būtent dėl šių priežasčių - situacijos suvaldymo sveikatos sistemoje, tinkamo pasirengimo tyrimams ir visuomenės švietimo visos pasaulio šalys ir paskelbė karantiną.
Pasak prof. S. Čaplinsko, prisiminti karantino pradžią svarbu dėl to, kad būtų aišku, kokių pokyčių juo siekta ir būtų galima įvertinti, kada šio režimo galima atsisakyti.
Užsieniečių įdarbinimas karantino metu
Užsieniečių įdarbinimas karantino sąlygomis tampa rimtu išbandymu Lietuvos verslui: darbdavys faktiškai turi vykdyti Pasienio tarnybos funkcijas (tikrinti, ar užsienietis atvyko legaliai ar nelegaliai), puikiai išmanyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, žinoti, kaip taisyklingai įstatymus taikyti skirtingu periodu, skaičiuoti ir tikrinti užsieniečio išbūtas dienas Šengeno erdvėje, tikrinti darbuotojų kvalifikaciją ir darbo patirtį.
Lietuvos darbdaviams karantino sąlygomis rekomenduojama užsienietį įdarbinti pas konkretų Lietuvos darbdavį tik po to, kai jis gauna nacionalinę D vizą ar leidimą laikinai gyventi - nesvarbu, ar tokio užsieniečio profesija patenka į Trūkstamų profesijų sąrašą, o užsienietis atvyko į Lietuvą su biometriniu pasu ar Šengeno C viza.
Teisiniai sunkumai ir baudos
Paskutiniu metu tenka stebėti situaciją, kai Lietuvos darbdavys sąžiningai patikrina atvykusio užsieniečio kvalifikacijos dokumentus, pasą, sudaro darbo sutartį su darbuotoju, praneša Sodrai ir moka mokesčius.
Praėjus 90 dienų, užsienietis kreipiasi į Migracijos įstaigą ir prašo jam išduoti leidimą laikinai gyventi, kad jis galėtų tęsti pradėtą darbą Lietuvos įmonėje.
Migracijos departamentas iš užsieniečio dokumentų nepriima, leidimo laikinai gyventi neišduoda, grasina iškviesti Pasienio tarnybą bei praneša Valstybinei darbo inspekcijai, kuri darbdaviui (ne užsieniečiui!) skiria baudą už nelegalų darbą.
Darbdavys nesupranta, kodėl užsieniečio darbas yra nelegalus? Juk jis teisėtai vadovavosi Užsieniečių teisinės padėties įstatymu, kuriame numatyta, jog trečiųjų šalių piliečiai, kurių profesija patenka į Trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, gali dirbti Lietuvoje be leidimo laikinai gyventi, nacionalinės D vizos ir leidimo dirbti, jeigu toks darbas neviršija 90 kalendorinių dienų.
Užsienietis karantino metu gali atvykti tik tada, jeigu turi nacionalinę D vizą, leidimą gyventi ar specialų atitinkamos srities Ministro leidimą.
Darbdavys, gavęs baudą, šokiruotas: jam ir taip sunku išsilaikyti rinkoje karantino metu, tačiau baudą sumoka.
Po kelių dienų darbdavys sulaukia dar vieno „siurprizo“: paaiškėja, kad įmonė negali metus laiko įdarbinti net ir teisėtai į Lietuvą atvykusių užsieniečių, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, negali gauti valstybės subsidijų.
Tai nelegalaus darbo pasekmė, nors pati bauda už nelegalų darbą yra sumokėta. Tokios pasekmės yra ypač griežtos, net ir stambiam verslui.
Išeitis iš susidariusios situacijos
Kokia išeitis?
Lietuvos darbdaviams karantino sąlygomis rekomenduojama užsienietį įdarbinti pas konkretų Lietuvos darbdavį tik po to, kai jis gauna nacionalinę D vizą ar leidimą laikinai gyventi - nesvarbu, ar tokio užsieniečio profesija patenka į Trūkstamų profesijų sąrašą, o užsienietis atvyko į Lietuvą su biometriniu pasu ar Šengeno C viza.
Karantino nutraukimo galimybės ir perspektyvos
Premjeras Saulius Skvernelis antradienį neatmetė galimybės, kad prasidėjus birželiui karantinas gali būti nutrauktas, jei bus nutarta, kad ir be šio režimo galima užtikrinti žmonių saugumą.
Apie karantino nutraukimą antradienį prakalbo ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis tikino, kad šiuo metu konsultuojamasi su teisininkais, kokių ribojimų nebebūtų galima taikyti atsisakius karantino.
Tačiau trečiadienį, Vyriausybei nusprendus dar labiau karantino sąlygų nešvelninti, Ministras pirmininkas kalbėjo jau kitaip. S. Skvernelio teigimu, tikėtina, kad karantinas tęsis ir vasarą.
Saulius Skvernelis / DELFI nuotr.
Tiesa, lieka tiksliai neaišku, kokie kriterijai rodytų, jog karantiną galima nutraukti ir užtikrinti S. Skvernelio minėtą žmonių saugumą.
Specialistų nuomonės šiuo klausimu kol kas gana drastiškai išsiskiria.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas mano, kad per daugiau nei du mėnesius trunkantį karantiną pamokas jau išmokome, naujų susirgimų skaičius kardinaliai nesikeičia, taigi ir karantinas esą nebetenka prasmės.
Kad karantino metu nuveikta daug, sutinka ir medicinos mokslų daktaras, profesorius Vytautas Usonis. Tačiau, jo teigimu, Lietuva, kaip ir kitos šalys, šiuo metu neturi jokio kito pasirinkimo, kaip tik tęsti karantiną, nes vakcina nėra išrasta.
Karantino nutraukimo kriterijai pagal S. Čaplinską
Pasak prof. S. Čaplinsko, prisiminti karantino pradžią svarbu dėl to, kad būtų aišku, kokių pokyčių juo siekta ir būtų galima įvertinti, kada šio režimo galima atsisakyti.
Anot jo, visi ženklai rodo, kad kovą su virusu galima sėkmingai tęsti ir atšaukus karantiną - tiek sveikatos įstaigos, tiek didžioji dalis lietuvių pamokas išmoko.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad yra ir tam tikri objektyvūs epidemiologiniai kriterijai, kuriais galima remtis tokį sprendimą priimant. Tam esą reikėtų lyginti paskutinės savaitės ar dviejų užsikrėtimų koronavirusu duomenis.
Epidemiologiniai kriterijai:
- Per dieną diagnozuotų atvejų nuo visų nustatytų infekuotų asmenų neturi būti daugiau negu 3 proc.
- Reikia tirti plačiai ir tirti ten, kur reikia - kontaktinius asmenis ir taip toliau.
- Jeigu tirsime visus, kurie jaučia simptomus, kurie buvo kontakte ir kontaktinius asmenis, tai neturi būti pozityvių atsakymų daugiau negu 3 proc.
Pasitikslinus, ar tai reiškia, kad Lietuva jau ir dabar yra pasirengusi karantiną nutraukti, pašnekovas atsakė: „Mano asmenine nuomone, taip. Karantinas neturi būti tikslas. Jeigu dabar kai kam karantinas jau tapo tikslu, tai yra labai blogai. Dar kartelį kartoju, karantinas - tai laikina priemonė, kad mes visi mes perjungtume kitą bėgį. Nesakau, kad didesnį, bet kitokį, kad gyventume kitaip.“
Karantino tęstinumo argumentai pagal V. Usonį
Kad per karantiną nuveikta daug darbų vardan to, kad būtų suvaldyta infekcija, sutiko ir prof. V. Usonis.
Vis dėlto, jo teigimu, kalbėti apie karantino atšaukimą dar gerokai per anksti.
Visiškas karantino atšaukimas būtų tada, jeigu mes turėtume efektyvias priemones infekcijos valdymui. Tokia priemonė yra vakcina.
Epidemiologai yra paskaičiavę, kad visuomenės imunitetas turėtų pasiekti 60-70 proc. lygį tam, kad Covid-19 infekcija nebeplistų.
Vytautas Usonis / DELFI nuotr.
Profesorius priminė, kad visuomenės imunitetas susiformuoti gali tik dviem keliais. Pirmasis jų - natūrali liga, kai per tam tikrą metų skaičių perserga didžioji dalis populiacijos. V. Usonio teigimu, taip būdavo prieš 200 metų, kai vakcinų apskritai nebuvo.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad karantinas gali būti tęsiamas net dvejus metus, V. Usonis atsakė:
„O kaip kitaip? Epidemiologijos klasika yra šventa trejybė: infekcijos šaltinis, plitimo keliai, vakcina.
Karantino priemonės:
- Kaukės
- Dezinfektantai
- Kontaktų ribojimas
- Kitos karantininės priemonės
Virusas yra - vakcinos nėra. Lieka vidurinė grandis - plitimo keliai. Ką mes galime padaryti, kad tuos plitimo kelius kiek įmanoma apribotume? Ir čia tada yra visa tai, ką šiandien turime - kaukės, dezinfektantai, kontaktų ribojimas, kitos karantininės priemonės.