Pienas vienas ia vertingiausis maisto produkts. iamas maisto produktas vaikams, seniems ~monms ir ligoniams. Jis yra lengvai virakinamas ir pasisavinamas. Piene yra /vairis med~iags, reikalings ~mogaus organizmui. Dar senovje pastebta, kad daugel/ ligs galima pagydyti vartojant /vairis gyvulis pien (Stankknien, Tacas, 2004). Pien ir ia jo pagamintus pieno produktus ~mons vartojo nuo seno, kai prisijaukino ~induolius gyvulius. Pienas, kaip pirmasis ir maistingiausias produktas, daugelyje aalis yra vaisingumo, taip pat proto peno ir nemirtingumo simbolis.
Norint ialaikyti pieno kkis konkurencingum, bktina didinti karvis produktyvum, gerinti gyvulis laikymo ir prie~ikros slygas, laikytis pieno gamybos technologijos reikalavims. Naujos pieno gamybos technologijos ir nauja automatizuota ir da~nai jau kompiuterizuota technika pieno fermose kelia didelius reikalavimus ~ems kkio specialistams. Efektyviai pieno gamybai aiuo metu reikalingi darbuotojai, gerai iamanantys gyvulio fiziologij, mel~imo technik ir technologij, pieno tvarkym, gyvulis reprodukcij, tinkam prieauglio auginim ir bandos formavim, paaars ruoaim ir arimo organizavim.
Kokybiakus pieno produktus galima pagaminti tik ia geros kokybs pieno. Kokybiak pien galima gauti tik ia sveiks, gerai pri~ikrims, aeriams maistingais paaarais karvis ir laikantis higienos reikalavims (Staniakien ir kt. Pieno produkts sunaudojimas ir toliau didja visame pasaulyje (Ruegg, 2001). iai vystosi pieno kkiai stambja, pagaminama daugiau produkcijos. Vartotojai vis labiau reikalauja aukatesns kokybs ir saugis maisto produkts. didelis dmesys yra skiriamas pieno produkts kokybei bei js saugai. Pieno produkts kokybs ir saugos reikalavims u~tikrinimas tiesiogiai susijs su pieno produkts rinkos pltra tiek mkss aalyje, tiek ir u~sienyje.
Pieno sudėtis ir komponentai
Pienas tai daugiakomponent nepastovios sudties ir sudtinga sistema, kurios dispersinje terpje, t.y. iusi dispersin faz, t.y. sausosios pieno med~iagos. Pieno saussjs med~iags svarbiausieji komponentai yra: lipidai, baltymai, angliavandeniai, mineralins med~iagos ir biologiakai aktyvios med~iagos (vitaminai, fermentai, hormonai, imunins med~iagos ir kt.) (Gudonis, 2006). ias did~ij dal/ jo kiekio (baltymai, riebalai, angliavandeniai ir vanduo), gretutines, piene aptinkamas nedideliais kiekiais (fermentai, mineralins med~iagos, vitaminai ir kt.) ir paaalines. Paaalinms med~iagoms priklauso /vairiais kombinacijos bkdais / pien patekusios med~iagos (pvz., per or, nuo paaars, veterinarinis bei sanitarinis manipuliacijs ar pieno perdirbimo metu) (`ernien, Sekmokien, 2006).
Vanduo piene su kitomis sudedamosiomis dalimis esti /vairiai suriatas. Skiriamas laisvas, suriatas (adsorbcinis), brinkimo ir kristalizacinis vanduo. Tai natkralus pieno vanduo, kurio kiekis /vairiuose aaltiniuose nurodomas skirtingai ir gerokai svyruoja (83- 89 %) (Gudonis, 2007). Laisvasis pieno vanduo yra nesusijs su pieno sudedamosiomis dalimis. Tai pieno organinis ir neorganinis junginis tirpiklis. Laisvasis vanduo dalyvauja visuose pieno produkts gamybos technologiniuose procesuose. is pieno sudedamsjs dalis (baltyms, fosfolipids, polisacharids) paviraiuje. Suriatas vanduo sudaro 2,0-3,5 % bendrojo pieno vandens. Brinkimo vanduo pieno koloidinis micelis vanduo. Kristalizacinis vanduo sujungtas su pieno sudedamsjs dalis kristalais. Did~iausi jo dal/ sudaro laktozs kristalizacinis vanduo. Jis paaalinamas kaitinant pien 125-135ºC temperatkroje (Gudonis, 2007).
Pieno natkralum tiksliausiai apibkdina jo u~aalimo temperatkra. Ji priklauso nuo pieno osmosinio slgio, kur/ sudaro laktoz (pieno cukrus). Pieno u~aalimo temperatkrai /takos neturi lipidai, o baltyms /taka yra nedidel. ia natkralaus pieno u~aalimo temperatkr (Gudonis, 2007). Viename litre pieno yra apie 60-80 ml dujs. Dujos / pien patenka jo sekrecijos metu ia kraujo difuzijos bkdu arba ia oro, pien mel~iant, transportuojant vamzd~iais, maiaant, laikant ir kitaip apdorojant. Pienas lengvai absorbuoja dujas ia aplinkos. is dujs (ia sugedusis paaars, naftos produkts, kvapisjs vaistinis ir kits med~iags), tai pienas /gyja savit, da~niausiai nemalons kvap, pablogja jo juslins savybs (Gudonis, 2006).
Pieno riebalai yra labiausiai kintanti pieno sudtin dalis. Jos kiekis svyruoja tarp 3,2% ir 6,0%. `ie svyravimai priklauso nuo gyvulis veisls, arimo, laikymo, prie~ikros ir sveikatos bkkls. Pieno riebalai tai heterogeninis sudtingos struktkros lipids kompleksas. is savybis. is kiekio priklauso pieno riebals lydymosi temperatkra ir konsistencija. Veikiami /vairis veiksnis riebalai gali gesti hidrolizuotis arba oksiduotis (`ernien, Sekmokien. 2006). Pieno riebalus ~mogaus organizmas gerai pasisavina (97 99 %).
Pieno baltymus sudaro kazeinai, iarkgs baltymai, protezo peptonai. Pieno baltyms kiekis glaud~iai susijs su gyvulio arimu ir svyruoja tarp 3,0-3,6%. Baltyms kiekis piene labai svarbus skris gamybai. Laktozs piene yra nuo 4,5 iki 5,2 proc. (vidutiniakai 4,7 proc.). is angliavandenis. Laktoz turi itin didel praktin reikam.
Piene yra apie 100 /vairis ferments (Bagnato, 2003). Karvs piene yra daugiau kaip 60 viss aeais klasis ferments. Js patenka / pien su paaaru, gaminasi pieno liaukose arba juos iaskiria piene esantys mikroorganizmai. Pieno ferments optimali vystimosi temperatkra yra 30-40 ºC. Aukatesnje temperatkroje (70 80 ºC) did~ioji dalis ferments suardomi ir praranda akyvum (Gudonis.
Vitaminai tai biologiakai aktyvks pieno komponentai, kuris ma~i kiekiai turi svarbi reikam ~mogaus organizmui (Bagnato, 2003).Vitaminais vadinamos da~niausiai nedidels molekulins mass organins med~iagos, bktinos normaliai organizms gyvybinei veiklai palaikyti. ius lipiduose ( A, D, E, F, K ). iau jie labai svarbks med~iags apykaitai ir gyvybinms funkcijoms, js pakeisti negali jokie kiti junginiai. Vitaminai savo specifines funkcijas gali atlikti tada, kai js apykaita organizme yra normali, kai jie /siurbiami / ~arnyn ir, patek / audinius ir organus, tampa aktyviais. Kai maiste vitamins trkksta arba sutrinka js apykaita organizme, atsiranda hipovitaminoz, vitamins nepakankamumas - avitaminoz. Kai kuris vitamins perteklius organizme sukelia liguistin bkkl hipervitaminoz (Gudonis.2006).
Jei piene mineralinių medžiagų koncentracija didel, jie vadinami makroelementais, jei ma~a mikroelementais. Makro ir mikro elementai labai svarbks ~mogaus ir gyvulio organizmui. Jie yra sudtin fermentins sistemos dalis, svarbks dirginimo ir laidumo sistemai, energijos perdavimui, kauls susidarymui, kraujo kreajimui, stresinis situacijs slopinimui. Didels technologins reikams turi kalcis, dalyvaujantis baltyms sutraukinime. Citratai svarbks sviesto aromatizacijai (`ernien, Sekmokien, 2006).
Pieno juslinės savybės ir švarumas
Pieno savybs, kurias galima nustatyti jutimo organais (skonio, uosls, regjimo), vadinamos juslinmis.Tai pieno spalva, skonis, kvapas, konsistencija ir iavaizda. Normalaus pieno (sveiks karvis) pieno spalva balta. kazeino. Gelsv atspalv/ pienui suteikia karotinas. Pieno juslins savybs priklauso ne tik nuo mints veiksnis, bet ir nuo karvs sveikatingumo, arimo ir laikymo slygs. Tiriant juslines pieno savybes laikomasi nuoseklumo. Pirmiausia nustatoma pieno iavaizda, spalva, kvapas, konsistencija ir skonis. Iavaizda, spalva ir konsistencija tiriama vizualiai, kvapas uostant, skonis ragaujant. Kilus /tarimui dl pieno skonio ir kvapo atliekamas specialus tyrimas.
Pieno avarumas vertinamas pagal mechaninis priemaias kiek/, nustatyt pien filtruojant. . pien ia aplinkos gali patekti /vairios mechanins priemaiaos (paaaro, pakrats, fekalijs dalelis, ~ems, smlio, dulkis, plauks ir kt.). Labiausiai pien u~teraia priea mel~iant blogai paruoatas karvs teamuo. Taip pat pieno mechaninio u~teraimo aaltinis gali bkti neavarks pieno indai, mel~imo /renginiai, aparatai. Mechaninis u~teratumas glaud~iai susijs su bakteriniu u~teratumu, nes kartu su mechaninmis priemaiaomis patenka /vairis mikroorganizms, kurie pablogina pieno kokyb. Pieno avarumo tyrimas atliekamas kilus /tarimui dl pieno iavaizdos ir spalvos. Pagal filtro u~teratum nustatoma pieno avarumo grup (I ar II). Filtro spalva po filtravimo turi atitikti pieno spalv. Superkamas tik avarus, t.y. pirmos avarumo grups, pienas (Staniakien ir kt. 2007).
Pieno tankis ir temperatūra
Pieno tankis tai atskirs jo sudtinis dalis (riebals, baltyms, pieno cukraus, mineralinis med~iags) tankis visuma. is kintant sudtinis dalis kiekiui, kinta ir pieno tankis. Tankis yra kkno mass ir tkrio santykis (kg/m3, g/cm3, g/l, kg/l ir kt.), matuojamas specialiu prietaisu areometru (laktodensimetru). Pieno tankis svyruoja tarp 1,027 kg/l ir 1,035 kg/l. Didjant riebals kiekiui pieno tankis ma~ja, o daugjant baltyms, laktozs ir drusks didja. Tankio technologin reikam gana svarbi. iuoti sausosioms, sausosioms neriebalinms med~iagoms (Staniakien ir kt.
Pamel~to pieno temperatkra yra 37 ºC. `vie~iai pamel~tame piene yra nedidelis kiekis bakterijs, todl labai svarbu sustabdyti js daugin...
„Iki kaulų smegenų“: ką smegenims daro becukris režimas – aktyvuoja ar žudo?
Oro tarša gyvulininkystės patalpose ir jos mažinimo būdai
Intensifikuojant žemės ūkį, ženkliai didėja išlakų problema, jos pasireiškia neigiama įtaka žmogui, gamtai, dalyvauja „šiltnamio“ efekto susidaryme. Pagrindinės išlakos yra amoniakas, sieros vandenilis, anglies dioksidas ir metanas. Visos jos daro poveikį klimato kaitai. Lietuvoje gyvulininkystėje amoniako išsiskyrimas į aplinką sudaro 90% bendros amoniako emisijos. Daugiausia amoniako išsiskiria į aplinką laikant galvijus apie 50%, kiaules, paukščius ir kitus gyvūnus - 32%. Amoniako koncentracija tvartuose priklauso nuo ventiliacijos efektyvumo, sanitarinės būklės, gyvulių skaičiaus. Panaši padėtis ir su sieros vandenilio susidarymu, nes išlakų susidarymas vyksta mikrofloros pagalba. Žemės ūkyje šis išlakų susidarymas tai ne tik klimato kaita, tai problema ir gyvulių sveikatai, diskomfortas dirbantiems ir aplinkiniams gyventojams.
Oro taršos poveikis žmogaus organizmui įvairus, jis priklauso nuo teršalų tipo, kiekio, nuo kitų teršalų koncentracijų ore, nuo individualaus kiekvieno žmogaus jautrumo, taip pat priklauso nuo teršalų poveikio trukmės (kaip ilgai individas būna užterštoje aplinkoje), o tai atitinkamai sukelia ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus. Oro užterštumo poveikis tiek gyvūnų, tiek žmonių sveikatai sveikatai pasireiškia plaučių funkcijų pakenkimais, respiracinėmis ligomis, imuninės sistemos silpnėjimu ir kt. Nemalonios gyvulininkystės fermos išlakos, aitrūs ir kenksmingi kvapai dažnai tampa gyventojų skundų priežastimi. Dažniausiai kvapais skundžiasi žmonės, gyvenantys prie gyvulininkystės kompleksų.
Ilgus metus pagrindinis tikslas mažinti amoniako ir sieros vandenilio išlakų koncentracijas fermose buvo ventiliacija ir išlakų išmetimas į atmosferą. Vėliau atsirado galimybės fermose valyti išmetamas išlakas (pagrinde amoniaką) cheminiais metodais, sorbciniais įrenginiais (JAV), skruberiais, biofiltrais (ES šalyse), mėšlo bei srutų laikymas hermetinėse talpose ir t.t. Tačiau besivystant biotechnologiniams procesams atsirado biotechnologiniai produktai iš esmės pakeičiantys tiek išlakų susidarymo, tiek jų šalinimo procesus. Buvo nustatyta kad amoniako, sieros vandenilio bei merkaptanų susidaryme dalyvauja sierą redukuojanti mikroflora. Japonijos mokslininkai nustatė kad šią daugeliu atveju patogeninę mikroflorą galime eliminuoti kita natūralia mikroflora - probiotikais arba jų metabolizmo produktu - enzimais.
Net pats elementariausias patalpų (tvarto) apdorojimas specialia probiotine kompozicija iš esmės keičia amoniako susidarymo mechanizmą. T.y. panaudojus vien tvarto apdorojimui-išpurškimui enzimines-probiotines kompozicijos tirpalu tvartus, galima sumažinti amoniako išsiskyrimą 5 kartus, tai vienas iš ekonomiškiausių metodų.
ES šių išlakų patekimas į atmosferą skaitomas ne tik atmosferos teršimu, bet ir ženkliu poveikiu klimato kaitai. Jau keletas dešimtmečių visame pasaulyje naudojama daugelis fizinių, cheminių, biologinių priemonių šiai problemai spręsti - tai biofiltrai, skruberiai, kvapų neutralizacijos reaktoriai. 2016 m. Įpareigoja visas ES šalis ženkliai sumažinti amoniako atmosferinę taršą gyvulininkystėje. Siekiant ES reikalavimų įvykdymo Lietuvoje buvo atlikta visa eilė tyrimų įrodančių galimybes biotechnologinių produktų panaudojime gyvulininkystėje. Prasidėjo šių produktų diegimas praktikoje.
Jei šalyje naudojamos priemonės amoniako taršai mažinti, tai joje žinoma bent viena kita techninė ar biologinė priemonė mažinanti amoniako taršą ir pagal naudojamos technologijos efektyvumą nustatomas išlakų kiekis. Lietuvos žemės ūkio ministerija net nesiruošia tai daryti, nes mes veik vieninteliai ES net neturime reikalavimų tvartų įrenginiams ar technologijoms mažinančioms amoniako taršą. Neviršyti baltymų kiekio pašaruose. Paaugusias kiaules šerti mažiau baltymingu pašaru negu paršelius. Pašarus praturtinti sintetinėmis amino rūgštimis, mažinant proteinų kiekį. Intensyviau vėdinant tvartą, amoniakas labiau garuoja.
Aplinkos ministerijos „Aplinkos projektų valdymo agentūra“ gali skirti amoniako taršos mažinimo priemonėms įdiegti 80 % finansinių išteklių iš ES ir LR šaltinių, tačiau ši priemonė tapo ūkio subjektams nežinoma nors Latvijoje 2018m ja pasinaudojo daugiau nei 30 ūkio subjektų.
ES šių išlakų patekimas į atmosferą skaitomas ne tik atmosferos teršimu, bet ir ženkliu poveikiu klimato kaitai. Jau keletas dešimtmečių visame pasaulyje naudojama daugelis fizinių, cheminių, biologinių priemonių šiai problemai spręsti - tai biofiltrai, skruberiai, kvapų neutralizacijos reaktoriai.
| Priemonė | Aprašymas | Panaudojimas |
|---|---|---|
| Ventiliacija | Išlakų pašalinimas iš patalpų | Tvartuose, fermose |
| Cheminiai metodai | Išlakų valymas cheminėmis medžiagomis | Fermose |
| Sorbciniai įrenginiai | Išlakų valymas sorbentais | JAV |
| Skruberai | Išlakų valymas skysčiais | ES šalyse |
| Biofiltrai | Išlakų valymas biologiniais filtrais | ES šalyse |
| Hermetiškos talpos | Mėšlo ir srutų laikymas sandariose talpose | Visur |
| Probiotikai ir enzimai | Mikrofloros reguliavimas, išlakų mažinimas | Tvartuose |
tags: #kokios #bendros #sanitarines #priemones #vykdymos #gyvulininkyste