Turtingiausi Lietuvos Verslininkai: Apžvalga ir Tendencijos

„Ekonomika.lt“ pirmą kartą Lietuvos istorijoje publikuoja turtingiausių šalies verslininkų šimtuką. Priešingai, nei daugelyje kitų valstybių, informacija apie turtingiausius Lietuvos žmones kol kas slypi po devyniais užraktais. Vieni baiminasi dėl savo saugumo, kitus trikdo dėmesys, treti nenori turėti reikalų su Mokesčių inspekcija ir kitomis valdiškomis įstaigomis. Todėl informaciją apie jų valdomą turtą reikia rankioti po kruopelytę. Tačiau padėtis pamažu keičiasi.

Pagal naująją nuo šių metų kovo įsigaliojusią Akcinių bendrovių įstatymo redakciją visos įmonės iki spalio privalėjo Juridinių asmenų registrui pateikti duomenis apie kiekvieną iš savo akcininkų. Tačiau dalis verslininkų ir čia sugebėjo rasti spragų ir išvengti šios prievolės. Registrų centras dar neturi visų duomenų, arba ne vienos uždarosios akcinės bendrovės pateikta informacija nėra tiksli. Todėl sudarant turtingiausiųjų reitingą teko remtis ne tik registrų centro turima informacija, bet ir kitais dalykais - įmonių buhalterine, jeigu pasiseka - rinkos verte, apskaičiuoti paskutinių sandorių, kuriuos atliko vienas ar kitas verslininkas, vertę. Verslininkai reitinguoti ir skaičiuojant akcijų dalį nuo visos įmonės turto vertės pagal 2009 m. konsoliduotus ir nekonsoliduotus finansinius duomenis.

Į šį sąrašą nepateko keletas turtingiausių Lietuvos piliečių, kurie būtų atsidūrę šio sąrašo viršūnėje. Apie Šveicarijoje gyvenančio ir naftos verslu užsiimančio Sauliaus Karoso turtą galima tik spėti. Lietuvoje jis valdo ne vieną bendrovę („Aurelą“, Medicinos banką ir kt.), tačiau pagrindinis jo verslas koncentruotas užsienyje. Tą patį galima pasakyti ir apie Raimondą Tumėną, kuris su kolega Igoriu Bezzubu 2007 metais už 1,5 mlrd. litų kompanijai „PepsiCo“ pardavė savo sukurtą sulčių gamybos bendrovę „Sandora“.

Vėliau jie įkūrė bendrovę „BT Invest“, kuri investuoja į nekilnojamojo turto projektus. Sąraše nėra ir turtingiausiu išeivijos lietuviu laikomo Juozo Kazicko.

Turtingiausiųjų sąrašas

Naujienų portalas „DELFI“ ir žurnalas „Reitingai“ pristato Lietuvos turtingiausiųjų asmenų sąrašą. Tarp 329 turtingiausiųjų asmenų daugiausia matomos verslininkų pavardės. Daugiau nei pusę metų duomenis rinko ir analizavo finansininkų ir auditorių komanda. Kaip pasakoja tyrimo kuratorė Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė, pirmiausia vadovaujantis Registrų centro duomenimis buvo sudarytas 500 pelningiausių Lietuvos įmonių sąrašas. Papildomai buvo peržvelgiami ir kiti šaltiniai, tikrinant, ar tikrai pateko visos didžiosios įmonės.

Vėliau nagrinėtos šių įmonių 2018 m. Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos. Jei iki šių metų liepos 25 dienos jos buvo nepateiktos, tuomet vadovautasi 2017 m. finansinėmis ataskaitomis. Pabrėžiama, kad vadovautasi konsoliduotomis įmonių ataskaitomis. Vertinant įmonės vertę atsižvelgta į tris pagrindinius faktorius: pelną, paskolas ir turimą investicinį turtą bei grynuosius pinigus. Taip pat atsižvelgta į įmonės dydį, pasaulines tendencijas bei sektorių, kuriam priklauso įmonė. Pavyzdžiui, žemės ūkio sektorius buvo vertinamas kaip rizikingesnis, dėl paskutiniais metais ne tokių palankių klimato sąlygų. Tad, tarkime, gamybos sektoriuje įmonė turėtų būti daugiau pelninga, nes pats sektorius mažiau rizikingas.

Reikėtų paminėti, kad verslininkų turimos akcijos užsienyje registruotų įmonių ar turimų „ofšorinių“ įmonių vertė neanalizuota, nes nėra galimybių objektyviai įvertinti jų finansines ataskaitas. Taip pat neįvertintas ir verslininkų turimas nekilnojamasis turtas, jeigu jie nėra politikai ir nėra pateikę viešos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Štai keletas pavyzdžių iš sąrašo:

1. Nerijus Numavičius, „Vilniaus prekybos“ grupė - apie 2,5 mlrd. Šis pagal 2009 metų pardavimą (9 mlrd. litų) didžiausios Lietuvos bendrovės akcininkas valdo 36,9 proc. „Vilniaus prekybos“ (VP) akcijų. Be mažmeninės prekybos tinkle „ Maxima“, jam priklauso mažmeninės prekybos centrų plėtra ir valdymu užsiimanti „ Akropolio“ grupė, vaistinių tinklas „Euroapotheca“ (2009 metų pajamos - 835 mln. litų), energetikos bendrovė „NDX Energija“.
2. Bronislovas Lubys, koncernas „Achemos grupė“ - apie 1,5 mlrd. B. Lubiui šiuo metu priklauso 62 proc. koncerno akcijų. Praėjusiais metais „Achemos grupės“ pajamos siekė 3,07 mlrd. litų (2008 metais - 5,04 mlrd. litų). Sunkmetis gerokai paplonino vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų piniginę, tačiau iš „Achemos grupės“ savininko galima mokytis, kaip įveikti krizę.
3. Ilja Laursas, getjar.com - apie 1 mlrd. Į kompaniją investavo amerikiečių „Private equity“ fondai, o pati bendrovė persikėlė į JAV, Silicio slėnį, tačiau kompanijos getjar.com kontrolinis akcijų paketas iki šiol priklauso I. Laursui. Ši kompanija užima antrą vietą pasaulyje pagal išplatintas programas mobiliesiems telefonams.
4. Žilvinas Marcinkevičius, „Vilniaus prekybos“ grupė - apie 700 mln. Ž. Marcinkevičius valdo 13,8 proc. „Vilniaus prekybos“ grupės akcijų.
5. Tautvydas Barštys, AB „Kauno grūdai“ - apie 700 mln. T. Barštys valdo 62,5 proc. AB „Kauno grūdai“ akcijų, jam taip pat priklauso 33 proc. „KG Group“ akcijų. Visa „KG Group“, kuriai taip pat priklauso Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, už parduotą produkciją pernai gavo 760 mln. Lt metinių pajamų.

Kiti turtingi verslininkai: Stanislavas Michniewičius, Jonas Garbaravičius, Vladimiras Romanovas, Visvaldas Matijošaitis, Dainius Dundulis, Audrius Jozėnas, Ramūnas Karbauskis, Arvydas Avulis, Vladas Numavičius, Ivanas Paleičikas, Saulius Butkus, Rimandas Stonys, Antanas Trumpa, Viktoras Butkus, Augustinas Rakauskas, Gvidas Drobužas, Darius Mockus, Jolanta Blažytė, Arūnas Martinkevičius, Raimondas Karpavičius, Darius Krasaitis, Darius Zubas, Gediminas Žiemelis, Dainius Kreivys.

Turtingiausiųjų trejetuke rikiuojasi vienintelis Lietuvos milijardierius, „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, „Girteka logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi, kad Lietuvos turtingiausieji skiriasi nuo pasaulio turtingųjų. Yra vengiama viešumo, garsiai kalbėti apie labdarą ar socialinę veiklą.

„Vilniaus prekyba“ yra vertingiausia Lietuvos įmonė, kurios vertė, pasak finansų analitikų, siekia 2,5 milijardo eurų. Per pastarąjį dešimtmetį pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius padidino savo valdomų akcijų dalį nuo 37 proc. iki 77 proc.

Verslininko Mindaugo Railos įmonė „ME investicija“, kuri valdo transporto paslaugų grupę „Girteka“, yra antroji vertingiausia Lietuvos įmonė po „Vilniaus prekybos“. Finansų analitikai ją įvertino milijardu eurų. Tad nenuostabu, kad 90 proc. šios įmonės akcijų valdantis M. Raila yra antrasis turtingiausias lietuvis.

„MG Baltic“ koncernas, kuriam 2018 metais priklausė 79 įmonės, vertinamas 400 mln. eurų. Vienintelis koncerno akcininkas yra Darius Mockus. Nors pastaraisiais metais įvesti alkoholio gamybos ir prekybos apribojimai atsiliepia D. Mockaus alkoholio verslui, išlaikyti stabilų pajamų augimą leidžia diversifikuota veikla.

Daugelį metų kartu dirbę verslininkai Augustinas Rakauskas ir jo sūnus Artūras Rakauskas šių metų gegužę pranešė, kad savo verslus vystys atskirai. Birželį Konkurencijos taryba leido verslininkams įgyvendinti tarpusavio sandorį. Po šio sandorio Augustinas Rakauskas yra pagrindinis nekilnojamojo turto įmonių „Litvalda“,„Baltic RED“ ir „Baltic Shopping Centers“, valdančių prekybos centrus „Banginis“ ir „Mega“, savininkas.

Analizuojant duomenis pastebėta, kad Lietuvoje itin išplėtotas prekybos sektorius, sparčiai pradėjo augti logistikos įmonės, tačiau ne gamybos sektorius. Anot D. Dundulio, gamybos įmonių ateityje laukia tas augimas.

Klaipėdos Politikai ir Jų Turtas

Vakar "Valstybės žinios" paskelbė politikų ir valstybės tarnautojų turto deklaracijas už 2008 metus. Jos atskleidė, kad uostamiesčio politikai krizės nejaučia - jų turtai, palyginti su ankstesniais metais, nė kiek nesumažėjo, o kai kurių net išaugo. Penkiolika iš 31 Klaipėdos miesto tarybos nario yra milijonieriai.

Turtingiausių miesto tarybos narių trejetuke pavardės nesikeičia jau kelerius metus. E.Sabataitis deklaravo turįs privalomo registruoti turto (nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai) už 8 mln. 431 tūkst. litų. Turtingiausių miesto tarybos narių trejetuke antrąją vietą užima verslininkė Eugenija Odebrecht. Ji nurodė turinti nekilnojamojo turto už 5 mln. 850 tūkst. litų. Trečias politikas miesto taryboje pagal sukauptus turtus yra Benediktas Petrauskas. Jis deklaravo turįs nekilnojamojo turto už 2 mln. 301 tūkst. litų, piniginių santaupų - 278 tūkst. litų.

Tarp tarybos narių milijonierių yra ir Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius. Jis turi nekilnojamojo turto už 538 tūkst. litų, o piniginių santaupų - 555 tūkst. litų. Į milijonierius lygiuojasi ir mero pavaduotojas Benas Šimkus. Jam priklauso nekilnojamojo turto už 460 tūkst. litų, o santaupų - 530 tūkst. litų.

Turtais pasigirti gali ir kai kurie kiti Klaipėdos politikai, ne miesto tarybos nariai. Tarp turtingiausiųjų - Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas. Jam priklauso 2 mln. 488 tūkst. litų vertės nekilnojamasis turtas, santaupų jis turi 149 tūkst. litų. Milijonieriumi vadintis gali Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Jis deklaravo turįs privalomo registruoti turto už 832 tūkst. litų, o santaupų - 113 tūkst. litų.

Tarp Klaipėdoje išrinktų Seimo narių turtingiausia - Irena Šiaulienė. Ji deklaravo privalomo registruoti turto už 430 tūkst. litų, piniginių lėšų - 125 tūkst. litų ir tai, jog yra skolinga 111 tūkst. litų. Neturtingiausias yra Seimo narys Pranas Žeimys. Jis turi nekilnojamojo turto už 81 tūkst. litų, santaupų - vos 9 tūkst. Labiausiai prasiskolinusi jauniausia Seimo narė - Agnė Bilotaitė. Ji skolinga 600 tūkst. litų, nors turi tik 51 tūkst. litų vertės turto ir 50 tūkst. litų santaupų.

Štai keletas Klaipėdos politikų ir jų turtas (duomenys už 2008 metus):

Ši informacija atskleidžia turto pasiskirstymą tarp Klaipėdos politikų ir valstybės tarnautojų, taip pat jų finansinius įsipareigojimus.

Pastaruoju metu trumpalaikė nuoma, kuri Vilniuje buvo gausėjantis segmentas, dabar yra visiškai susitraukusi, likę gal kokie 30-40% buvusios apimties. Nemažai tam skirtų butų, ypač centre, senamiestyje, persiorientavo į ilgalaikę nuomą. M. Čiulada pastebi, kad jeigu prieš karantiną buvo nuolatinis kainų augimas, po kokius 5% per metus, tai kol kas to tikrai nėra.

„Butų pasiūlą sekame nuo kovo 17 dienos. Bendrai visoje Lietuvoje ji išaugo 32%. Vilniuje augimas yra didžiausias - 52%, Kaune - 34%, o Klaipėdoje matome visiškai atvirkščią rezultatą - pasiūla sumažėjo 27%“, - sakė Dž. Daujotaitė. Rugpjūčio pradžioje skelbimų buvo jau 25% daugiau nei pernai - žmonių aktyvumas išaugo 40%, brokerių - 23%. Liepą vidutinė buto nuomos kaina Vilniuje buvo 4% mažesnė nei prieš metus, Kaune nesikeitė, o Klaipėdoje augo 9%.

Anot Dž. Daujotaitės, kol kas dėl didelio neapibrėžtumo sunku prognozuoti rinkos situaciją. „Jei išlaikysime atviras sienas, turėsime galimybę priimti atvykstančius žmones, didelių pokyčių neturėtų būti. Faktas, kad neturime tokio srauto, kokį turėdavome anksčiau, bet trumpalaikė nuoma sėkmingai persiorientavo į ilgalaikę. Jei neužsidarysime, tai iš šios balos išlipsime pakankamai sausi ir viskas atrodys gana neblogai.

Marius Petrauskas atvirai prakalbo apie darbą mokykloje, muziką ir ateities planus. Pašnekovas džiaugėsi, kad su savo mokiniais puikiai sutaria, o tai ir labiausiai jį žavi darbe: „Gal ir keistokai nuskambės, bet per vasarą ne kartą teko sutikti savo mokinius. Nuo pat rugsėjo kardinaliai viskas pasikeitė, mes lyg viena šeima. Pasilabinam, pasikalbam. Vos ne draugais esame palikę, ne kartą teko pakalbėti rimtom temom, kad padėt vaikui. Aš jiems ne tik muzikos mokytojas, mėgstu labai pakalbėt apie paprastus dalykus, kurie mus kasdien supa, apie mažiausias smulkmenas. Noriu perduoti vaikams tikrumą. O kai akys vaikų žiba, visas sunkus darbas atsiperka jų nuoširdžia išraiška, šypsena, tai man didžiausia turbūt vertybė. Be to, jei ne gimnazijos pavaduotoja Danutė Kazlauskienė, nebūčiau išleidęs dainos „Žemaitis“. Sako padainuok tą dainą, per vieną renginuką, sakau baikit juokus, nesąmonė juk išjuoks mane. Bet pamėginau su gimnazistais, opa yra. Dainavo kone ne visa mokykla. Tai esu labai dėkingas už tokį palaikymą už nuoširdumą jai.“

Marius tikino, kad labai myli savo darbą, tačiau ir jame būna sunkumų: „Ne visiems yra įdomi muzika, tas turbūt labiausiai skaudina. Aš suprantu, nebūsim visi muzikantais, vis tą pabrėžiu, bet būk malonus, jei muzika tai dar nereiškia, kad gali manęs negerbt ar dar kaip nors trukdyti pamokai. Aš esu geros širdies žmogus, nelabai moku pykt, bet jei reikia pabūnu ir griežtam.“

M. Petrauskas šyptelėjo, kad iš mokytojo darbo turtų neprisikrausi. „Atvirai sakyt? Jei ne koncertai, tuomet tikrai nepragyvenčiau. Tiek ir turiu ten valandų aš. Manau, kad tikrai stengiuosi daugiau vien dėl vaikų, nelabai žiūrėdamas į atlyginimą. Bet vis dėl to ir katytę reik išlaikyt, o ji įnoringa“, - šyptelėjo vyras.

Tęsdamas pokalbį apie darbus, Marius atskleidė, kad kai kurių teko atsisakyti: „Nuo vasaros galima sakyt sumažinau veiklas. Visų pirma, išėjau iš bažnyčios, gal ir būčiau buvęs, jei nereikėtų repetuot ir dainuot, giedot tų eilinių giesmių. Aš atėjau su savo repertuaru. Buvo nerealu, bet viskas keičiasi, tai teko pasišalint, labai gaila. Antra, buvau atleistas iš darželio, nes sutartis buvo tik vieneriems metams, nebeskambino, o aš ir nesibeldžiau, labai gaila vaikučių man, nes visą vasarą juos sutikdavau gatvėj, nerealus jausmas.“

Pasak jo, yra keli dalykai, kurie padeda jam neperdegti. „Mano arkliukas yra darbas su vaikais. Kadangi repeticijų turim pakankamai, renginių daug, man yra palaima, kai galiu perduot vaikams tai, ką aš esu sukaupęs. Vaikai man duoda tos stiprybės. Dabar namie jau nebe vienas, o turiu katytę vardu Bela. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad ją pasiėmiau. Tai man lyg vaistas, meditacija. Nors buto šeimininkė to dar nežino, bet manau dabar jau sužinos, reiks ieškot naujos vietos, kur gyventi. Esu minėjęs, kad esu tikintis. Dažnai pasikalbu su Dievuliu, mane tai nuramina. Taip turiu draugų, kurie visada išklauso, pataria“, - pasakojo jis.

Paklaustas, kokie būtų jo ateities planai, M. Petrauskas šypteli: „Šiuo metu didžiausi trys darbai laukia, tai pasiruošimas „Muzikos talentų lyga“ su Juste startuosim jau greitai. Daug dirbam, aš pats labai ieškau kabliukų, prie ko prisikabint. Antra, tai man didžiausias turbūt iššūkis sau kurį išsikėliau - mano koncertai „Aš dar tikiu“. Tai bus turas po Žemaitijos miestus. Noriu žmonėms duot kuo šiltesnį, paprastą, be pompastikų koncertą, kuris vyks Palangoje - spalio 28 d., Kretingoje - lapkričio 9 d., Skuode - lapkričio 19 d., Telšiuose - lapkričio 23 d. ir Plungėje - sausio 17 d.“

Pasak jo, dėl šio turo jis jaudinasi, tačiau tuo pačiu ir labai laukia naujo etapo gyvenime: „Be galo jaudinuosi. Nežinau, kaip viskas bus, ar žmonių ateis, nes koncertas mokamas, labai išgyvenu. Taip pat laukia trys naujos premjeros - dainos. Yra minčių apie albumo išleidimą. Ruošiuosi ir pats dar vienam muzikiniam televizijos projektui, to dar visiškai niekas nežino ir ketinu dalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje. Turiu superinę dainą, kuriai tekstą parašė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė. Laukia labai daug darbų dar, bet aš tikiu, kad galiu.“

tags: #marius #petrauskas #nekilnojamas #turtas