Kraujas išmatose, mediciniškai vadinamas rektalinis kraujavimas - simptomas, kuris verčia nedelsiant susirūpinti savo sveikatos būkle. Tuštinimasis krauju ar išmatos su krauju yra nerimą keliantis simptomas, galintis rodyti įvairius virškinimo sistemos sutrikimus ar ligas. Kraujas išmatose yra svarbus simptomas, rodantis, kad virškinamajame trakte vyksta kraujavimas, dažniausiai iš apatinės virškinimo trakto dalies - storosios žarnos, tiesiosios žarnos ar išangės.
Šiame straipsnyje aptarsime galimas kraujo atsiradimo išmatose priežastis, simptomus ir diagnostikos metodus.
Kraujo požymiai ir spalva
Kraujas išmatose gali pasižymėti skirtingomis savybėmis. Kraujas išmatose gali būti raudonas, tamsiai raudonas arba juodas, ir tai gali priklausyti nuo kraujavimo vietos virškinimo trakte. Pats kraujas taip pat gali būti skirtingos spalvos. Jis gali būti ryškiai raudonos arba tamsiai raudonos spalvos. Kartais kraujo spalva padeda nustatyti kraujavimo atsiradimo priežastis. Taip pat gali skirtis į išmatas patenkančio kraujo kiekis.
- Ryškiai raudonas kraujas: Paprastai rodo kraujavimą iš apatinio virškinimo trakto, pvz., tiesiosios žarnos ar išangės, ir gali būti matomas ant tualetinio popieriaus, unitazo arba ant išmatų paviršiaus.
- Tamsios arba deguto spalvos išmatos: Gali rodyti kraujavimą iš aukštesnės virškinamojo trakto dalies, pvz., skrandžio ar plonosios žarnos.
Tačiau kai kurie maisto produktai, įskaitant kraujines dešras, mėlynes ir juodąjį saldymedį, taip pat gali sukelti tamsias išmatas. Tačiau dėl tam tikrų maisto produktų, tokių kaip burokėliai, pomidorai arba maisto produktai su raudonais maisto dažais, išmatos taip pat gali pasidaryti rausvos. Kartais paraudusios išmatos nereiškia nieko blogo. Išmatų spalvos pakitimus gali lemti dažančių maisto produktų vartojimas. Todėl pastebėjus išmatų spalvos pokyčius, visų pirma reikia racionaliai įvertinti, ar tai tikrai yra kraujas.
Esant kraujavimui iš apatinio virškinimo trakto dalies gali būti stebimos šviesaus ar tamsesnio kraujo padengtos išmatos ar su išmatomis susimaišęs kraujas, krešuliai ir kt.
Jeigu išmatų konsistencijoje iš tikrųjų atsiranda kraujas, dažniausiai tai nėra geras ženklas. Todėl pastebėjus šį požymį reikėtų nedelsti ir kuo skubiau savo sveikatos būklę aptarti su gydytoju.
Dažniausios kraujo atsiradimo išmatose priežastys
Kraujas išmatose gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys, dėl kurių dažniausiai atsiranda šis sveikatos sutrikimas yra:
- Hemorojus
- Išangės įplėšos
- Uždegiminės žarnyno ligos
- Infekcinės žarnyno ligos
- Žarnų kraujotakos sutrikimai
- Žarnyno navikai
- Storosios žarnos divertikuliozė
- Angiodisplazija (žarnyno kraujagyslių patologija, pasižyminti pralaidžiomis kraujagyslių sienelėmis)
Hemorojus
Hemorojus yra išsiplėtusios kraujagyslės, kurios gali išsivystyti tiek išorėje (aplink išangę), tiek viduje (apatinėje tiesiosios žarnos dalyje). Tai yra dažniausia vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių kraujavimo iš tiesiosios žarnos priežastis. Hemorojų gali sukelti tokie veiksniai kaip lėtinis vidurių užkietėjimas, įtempimas tuštinimosi metu, nėštumas ir ilgalaikis sėdėjimas tualete.
Išangės įtrūkimai
Išangės įtrūkimai yra maži išangės kanalo odos plyšimai, dažnai atsirandantys dėl vidurių užkietėjimo ir įtempimo tuštintis. Įtrūkimai taip pat gali atsirasti dėl viduriavimo, gimdymo per makštį ar infekcijų.
Divertikuliozė
Divertikuliozė atsiranda, kai dėl silpnų vidinės gaubtinės žarnos sienelės dėmių susidaro maži maišeliai. Laikui bėgant, kraujagyslės šiuose maišeliuose gali tapti trapios ir linkusios plyšti, o tai gali sukelti kraujavimą.
Storosios žarnos polipai
Storosios žarnos polipai yra išaugos, atsirandančios storojoje žarnoje (taip pat vadinamoje storąja žarna). Jie yra gana dažni - nuo 15% iki 40% suaugusiųjų gali turėti polipų. Dauguma polipų yra gerybiniai, tačiau kai kurie laikui bėgant gali išsivystyti į vėžį. Dauguma žmonių, sergančių storosios žarnos polipais, nejaučia simptomų.
Virškinimo trakto infekcijos
Tam tikros virškinimo trakto infekcijos gali sukelti uždegimą ir dirginimą bet kurioje virškinamojo trakto vietoje. Helicobacter pylori yra bakterijų perteklius skrandyje, dėl kurio gali atsirasti kraujavimo opų ir juodų išmatų.
Uždegiminė žarnyno liga (IBD)
Uždegiminė žarnyno liga (IBD), tokia kaip opinis kolitas arba Krono liga, atsiranda dėl nenormalios organizmo imuninės sistemos reakcijos.
Kolorektalinis vėžys
Kolorektalinis vėžys yra vėžio rūšis, kuri prasideda gaubtinės arba tiesiosios žarnos audiniuose. Kai vėžys atsiranda storojoje žarnoje, jis vadinamas gaubtinės žarnos vėžiu. Atranka dėl gaubtinės žarnos vėžio gelbsti gyvybes. Kolonoskopija laikoma aukso standarto atrankos testu, nes procedūros metu nustatyti polipai gali būti pašalinti prieš jiems tampant vėžiu. Kolonoskopija taip pat gali aptikti ankstyvą vėžį, kurį galima išgydyti chirurginiu būdu.
Storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje kasmet daugėja. Pastaraisiais metais per metus jų Lietuvoje užregistruojama apie 1500 kasmet. Dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės.
Vienas iš pirmųjų labai svarbių simptomų - tai tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas, ypač trunkantis ilgiau kaip 4 savaites (netikėtai atsiradęs viduriavimas ar vidurių užkietėjimas). Kartais išmatose atsiranda kraujo ar gleivių. Kartais kraujavimą pastebi pats ligonis, neretai tiriant dėl mažakraujystės nustatomas slaptas kraujavimas. Įtariant storosios žarnos vėžį, dažniausiai atliekama kolonoskopija. Nustačius storosios žarnos vėžį, ligonis konsultuojamas chirurgo. Dažnai gydymas būna kompleksinis.
Kraujavimas iš virškinamojo trakto
Kraujavimas iš virškinamojo trakto - tai ūmus, gausus, dažnai lėtinis ir nepastebimas arba ,,slaptas“ kraujavimas iš viršutinės virškinimo kanalo dalies (stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna) ar apatinės virškinimo kanalo dalies (tuščioji, klubinė, storoji ir tiesioji žarna). Iš visų kraujavimo iš virškinamojo kanalo atvejų apie 80-90 % yra kraujavimas iš viršutinio trakto, ir tik apie 10-20 % - kraujavimas iš apatinio virškinimo kanalo dalies.
Dažniausios priežastys galinčios sukelti kraujavimą iš viršutinio virškinamojo trakto dalies yra skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijos, dvylikapirštės žarnos opa, varikoziniai stemplės ar skrandžio dugno mazgai, skrandžio opa. Kraujuojančios skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos ir erozijos dažniausiai sąlygojamos Helicobacter pylori infekcijos ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo.
Dažniausios kraujavimo priežastys iš apatinio virškinimo kanalo dalies yra divertikuliozė, angiodisplazija, uždegiminės žarnų ligos (Krono liga, opinis kolitas), žarnyno onkologiniai susirgimai ir išangės bei tiesiosios žarnos pažeidimai (išangės įplėšos, hemorojus).
Kraujavimo iš virškinomojo trakto požymius ir simptomus lemia trys pagrindiniai faktoriai: kraujavimo greitis, prarasto kraujo kiekis ir gretutinės ligos. Simptomatika gali pasireikšti ūminiu ar lėtiniu mažakraujystės sindromu.
Požymiai, kuriuos patys galime pastebėti kraujuojant iš viršutinio virškinimo trakto dalies yra vėmimas šviesiu ar tamsiu ,,kavos tirščių” krauju, kuris atsiranda dėl kraujo hemoglobino sąveikos su druskos rūgštimi, taip pat gali būti stebimos juodos, nemalonaus kvapo, lipnios išmatos.
Labai svarbu išmokti ir laiku atpažinti geležies stokos ir besivystančios, ar jau esančios geležies stokos mažakraujystės požymius, kuri labai būdinga esant užsitęsusiam lėtiniam ,,slaptam” kraujavimui iš žarnyno. Reikia atminti, kad geležies stokos, vien iš bendro kraujo tyrimo, ypač pradinėse stadijose, tiksliai įvertinti negalima - reikia remtis tikslesniais tyrimais: feritinu, serumo geležies koncentracija, transferinu, transferino saturacija ir kt.
Jeigu jaučiate geležies stokai ar geležies stokos mažakraujystei būdingus požymius, tokius kaip: plonėjanti, sausa oda ir gleivinės, įtrūkimai odoje ar gleivinėje, slenkantys, lūžinėjantys plaukai, skonio ar kvapo jutimo pakitimai, emocinis nestabilumas, sunkumas susikaupti, nuovargis, o didėjant geležies stokai ir besivystant mažakraujystei gali atsirasti ir bendras silpnumas, širdies plakimas, oro trūkumas, alpimai ir kt.
Kraujavimo iš virškinamojo trakto rizikai, diagnozei, komplikacijoms bei dėl jų atsirandančioms gretutinėms būklėms nustatyti būtina įvertinti klinikinius simptomus ir požymius, atlikti laboratorinius ir instrumentinius (endoskopinius) tyrimus.
Vienas iš reikšmingiausių ir svarbiausių rizikos veiksnių, sukeliančių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijas bei opaligę, ir dėl to atsiradusį kraujavimą, yra Helicobacter pylori infekcija. Ar asmuo buvo užsikrėtęs H. pylori infekcija ir/ar šiuo metu yra užsikrėtęs, parodo serologinis kraujo tyrimas - Helicobacter pylori IgG antikūnai. Jeigu pacientui buvo taikytas gydymas antibiotikais, siekiant išnaikinti šią bakteriją, gydymo (eradikacijos) efektyvumui ne anksčiau kaip 4 savaitės po gydymo gali būti atliktas Helicobacter pylori antigeno išmatose tyrimas.
Siekiant įvertinti kitas galimas kraujavimo priežastis rekomenduojama atlikti kraujo krešėjimo tyrimus, skrandžio (72-4), kasos (Ca 19-9), karcinoembriogeninį antigeną (CEA) ir kitus vėžio žymenis.
Raudonasis kraujas išmatose – priežastys ir kada kreiptis į gydytoją
Slapto kraujavimo testas
Slapto kraujavimo testas išmatose (IFOBT testas) padeda įvertinti galimas mažakraujystės priežastis ir nustatyti kraujavimą iš apatinės ar viršutinės virškinimo kanalo dalies.
Slapto kraujavimo testas yra tyrimas, kuris padeda nustatyti, ar paciento išmatose nėra plika akimi nematomo, slapto kraujo. Jis atliekamas su išmatų mėginiais. Dažniausiai šis tyrimas atliekamas storosios žarnos vėžio diagnostikos tikslams. Šio tyrimo pagalba galima nustatyti ankstyvoje stadijoje esančius vėžinius susirgimus ir laiku jiems užkirsti kelią.
Slapto kraujavimo tyrimas padeda nustatyti ir kito pobūdžio ligas, sakykim, Krono ligą, salmoneliozę ar gastritą. Neigiami tyrimo rezultatai patvirtina, kad tiriamuoju laikotarpiu slaptas kraujavimas iš išmatų pacientui nebuvo pasireiškęs.
Tačiau gavus neigiamus tyrimo rezultatus, visiškai atmesti kraujavimo iš virškinamojo trakto tikimybės, negalima. Jeigu testas yra teigiamas, pacientui dažniausiai atliekamas kitas tyrimas - kolonoskopija. Šis tyrimas gydytojui padeda nustatyti tikslią kraujavimo priežastį ir parinkti optimalų tolimesnio gydymo metodą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kraujas išmatose yra pavojaus signalas, kuris dažniausiai įspėja apie prasidėjusį apatinės virškinamojo trakto dalies kraujavimą. Kraujavimas iš virškinamojo trakto yra simptomas, į kurį reikia žvelgti labai rimtai ir atsakingai, nes jį lydi pakankamai nemaža mirštamumo rizika.
Todėl susidūrus su kraujavimo iš išmatų problema, būtina kuo skubiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, kurie nustatys kraujavimo priežastis ir paskirs reikiamą gydymo metodą.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Kraujavimas kartojasi arba tęsiasi ilgiau nei kelias dienas;
- Kraujo kiekis didelis (pavyzdžiui, kraujas teka, o ne tik palieka pėdsakus ant popieriaus);
- Kraujas yra tamsus, sumaišytas su išmatomis ar gleivėmis;
- Kraujavimą lydi pilvo skausmas, pūtimas, viduriavimas ar užkietėjimas;
- Pastebite svorio kritimą, silpnumą, nuovargį ar blyškumą (galimos mažakraujystės požymiai);
- Kraujavimas pasireiškia be skausmo, ypač vyresniame amžiuje (tai gali būti žarnyno polipų ar vėžio požymis);
- Atsiranda stiprus skausmas ar patinimas išangės srityje (gali reikšti įplėšą ar trombuotą hemorojinį mazgą).
Jei pastebėjote kraują išmatose, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai ir nustatyta tiksli priežastis. Diagnostika gali apimti endoskopiją, kolonoskopiją, kraujo tyrimus ir kitus tyrimus. Laiku reaguojant ir gydant, galima išvengti rimtų komplikacijų ir užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą.
Kraujas išmatose gali būti gyvybei pavojų keliantis simptomas. Jeigu Jums pasireiškia kraujavimas iš išangės, nedelskite ir kuo skubiau pasikonsultuokite su gydytoju.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar kraujas išmatose visada reiškia rimtą ligą?
Ne visada. Gana dažnai kraujo išmatose priežastys yra hemorojus ar išangės įplėšos, kurios dažniausiai nėra pavojingos. Tačiau kraujas išmatose gali būti ir rimtesnių ligų, įskaitant uždegimines žarnų ligas ar žarnyno navikus, simptomas, todėl svarbu to neignoruoti ir ištirti priežastį.
Kokios spalvos kraujas yra pavojingesnis?
Ryškiai raudonas kraujas dažniausiai rodo kraujavimą iš apatinės žarnyno dalies (tiesiosios žarnos ar išangės). Tamsesnis, su išmatomis susimaišęs kraujas ar kraujingas viduriavimas gali rodyti kraujavimą iš aukštesnių žarnyno dalių ar rimtesnį gleivinės pažeidimą. Bet kokios spalvos kraujas reikalauja gydytojo įvertinimo.
Ar kraujas ant tualetinio popieriaus gali būti „nekaltas“?
Nedidelis ryškiai raudono kraujo kiekis ant tualetinio popieriaus dažnai susijęs su hemorojumi ar išangės įplėša. Vis dėlto, jei kraujavimas kartojasi, stiprėja ar atsiranda kitų simptomų, būtina kreiptis į gydytoją.
Ar kraujas išmatose gali būti nelydimas jokio skausmo?
Taip. Kai kurios būklės, pavyzdžiui, žarnyno navikai, divertikulų kraujavimas ar angiodisplazijos, gali sukelti kraujavimą be skausmo. Todėl kraujo atsiradimas be jokių kitų simptomų taip pat neturėtų būti ignoruojamas.
Ar kraujas išmatose gali būti susijęs su mityba ar vaistais?
Kai kurie maisto produktai (pvz., burokėliai) gali pakeisti išmatų spalvą, tačiau tai nėra kraujavimas. Tam tikri vaistai (kraują skystinantys vaistai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) gali padidinti kraujavimo riziką, bet jie nėra tiesioginė kraujo atsiradimo priežastis.
Ar kraujas išmatose gali pasireikšti vaikams?
Taip. Vaikams dažniausiai kraujas išmatose susijęs su išangės įplėšomis, infekcijomis ar maisto netoleravimu. Bet ir vaikų atveju kraujavimas visada turėtų būti įvertintas gydytojo.
Kokius tyrimus gydytojas gali paskirti?
Atsižvelgiant į simptomus, gali būti atliekami kraujo tyrimai, išmatų tyrimai, kolonoskopija, echoskopija. Šie tyrimai padeda nustatyti kraujavimo šaltinį ir parinkti tinkamiausią gydymą.
Kada būtina skubi gydytojo pagalba?
Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei kraujavimas yra gausus ar staigus, atsiranda galvos svaigimas, silpnumas, alpimas, pasireiškia juodos ar labai tamsios išmatos, kartu yra stiprus pilvo skausmas, karščiavimas.
Ar galima laukti, kol kraujas išmatose praeis savaime?
Nerekomenduojama. Net jei kraujavimas trumpalaikis ir nesukelia diskomforto, jis gali būti rimtesnės ligos požymis. Ankstyva diagnostika leidžia išvengti komplikacijų ir pradėti gydymą laiku.
Pastebėję kraują tuštinantis ar ant tualetinio popieriaus - nereikėtų laukti, kol simptomai praeis savaime. Kraujavimas iš išangės visada signalizuoja apie sutrikimą, kurį būtina išsiaiškinti.