Šilumos perdavimo koeficientas yra atvirkščias dydis šiluminei varžai, todėl pastatų atitvarų reikalavimus patogu išreikšti šilumine varža, kv. m K/W. Taigi šiluminė varža stogams - 6,25, sienoms - 5,00, perdangoms - 4,00. Šiluminė varža apskaičiuojama atitvaros sluoksnio storį dalijant iš to sluoksnio projektinio šilumos laidumo koeficiento.
Pastatų Atitvarų Šiluminė Technika
Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai pateikti statybos techniniame reglamente STR 2.05.01: 2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika”. Atitvarų drėgminės būklės skaičiavimai dažniausiai atliekami pagal minėto statybos techninio reglamento 2 priedo nurodymus. Drėgminės būklės įvertinimas būtinas nustatant, kokia turi būti atitvaros vidaus paviršiaus temperatūra, kad būtų išvengta pavojingo paviršiaus įdrėkimo, įskaitant pelėsių susidarymo galimybę. Skaičiavimais taip pat įvertinamas per metus atitvarų viduje susikaupiantis ir išgaruojantis drėgmės kiekis.Garų Varža ir Kondensato Susidarymas
Apšiltinant pastatus iš vidaus didžiausią poveikį daro medžiagos garinė varža. Jeigu medžiaga blogai praleidžia vandens garus, vidiniame atitvaros paviršiuje labai greitai susidaro kondensatas, kuris vizualiai dažnai nepastebimas, bet jo pasekmė - po kurio laiko ant atitvaros paviršiaus atsiradęs pelėsis. Kadangi skaičiavimai pakankamai sudėtingi, jų palengvinimui galima naudoti kompiuterines programas.Termoizoliacinių Medžiagų Mechaninės Savybės
Vis plačiau naudojant termoizoliacines medžiagas įvairiose laikančiosiose konstrukcijose, labai svarbu žinoti šių gaminių atsparumą gniuždymui ir deformacines savybes. Mechanines termoizoliacinių medžiagų savybės kartu su šilumos izoliacinėmis ir garsą izoliuojančiomis savybėmis yra svarbiausios charakteristikos, lemiančios jų naudojimą statybų praktikoje. Dėl tam tikrų termoizoliacinių medžiagų mechaninių ypatybių sunku parinkti optimalius jų stiprumo ir deformuojamumo kriterijus. Daugumai medžiagų tiksliai nustatyti galima tik tempimo, lenkimo, šlijimo stiprį, kai prarandamos jų laikomosios savybės.Šiuo metu plačiai paplito ir normatyviniuose dokumentuose nurodomas labai paprastai nustatomas termoizoliacinių medžiagų sąlyginis įtempis , atitinkantis 10-ies procentų gaminio deformaciją pagal storį. Tačiau gniuždymo įtempis, kai gaminys deformuojamas iki 10 proc., nėra projektinė vertė. Šis rodiklis gali būti panaudotas kiekybiniam įvertinimui ir gamybos technologinių parametrų optimizavimui. Tuo tarpu šių gaminių sėkmingas naudojimas laikančiosiose konstrukcijose (pavyzdžiui, grindims, kurios yra veikiamos didelių apkrovų, eksploatuojamiems plokštiesiems stogams ir t. t.) dažnai priklauso ne nuo jų stiprumo rodiklių, bet nuo deformuojamumo ir tamprumo savybių. Norint sėkmingai naudoti termoizoliacinius gaminius kaip termoizoliacinę-konstrukcinę medžiagą, kuriuos veikia ilgalaikės gniuždomosios apkrovos, nepakanka žinoti jų stiprumo ir deformacijų rodiklius, nustatytus veikiant trumpalaikėms apkrovoms.Šiltinimo Ekonominė Nauda
Šiltinimas yra ne toks brangus, kaip dauguma žmonių galvoja. Daugeliu atvejų jūs susigrąžinsite tai, ką išleisite šiltinimui, vien tik apšiltinus perdangą - jau per du metus sumažinsite energijos sąnaudas. Kuo didesnė bus šiluminė varža, tuo labiau sumažės šilumos nuostoliai. Tinkamai atlikti šiltinimo darbai - geriausia ir efektyviausia priemonė sutaupyti lėšas, skiriamas namo šildymui.Kaip išsirinkti geriausią izoliaciją savo namams | „Pasidaryk pats“ namo renovacija
Šiltinimo Sluoksnio Storis ir Reikalavimai
Norminiuose dokumentuose yra nurodoma, koks reikalingas šiluminės energijos kiekis pastatų šildymui, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius. Tačiau neturi būti didesnis nei reikiamas, turi atitikti higienos normų pastatams bei pastato patalpų paskirties reikalavimus. Įstatymuose yra nustatyti reikalavimai sienų šiluminei varžai, nes didelė dalis šildymui naudojamos energijos prarandama per pastato atitvaras. Remiantis šiais reikalavimais parenkamas šiltinimo sluoksnio storis.Nuo 2016 metų sienų šiluminė varža turi būti 0,12 m2K/W, bei stogo 0,10 m2K/W, o jau nuo 2018 metų sienų 0,11 m2K/W, bei stogo 0,09 m2K/W, kad tenkintų Europos Sąjungos šalims keliamus reikalavimus naujų pastatų ir jų dalių statybai. Skirtingos šiltinimo medžiagos turi skirtingą šilumos laidumo koeficientą (λ). Kuo mažesnis šilumos laidumo koeficientas, tuo pati šiltinimo medžiaga efektyvesnė, geresnės izoliacinės savybės. Tokios šiltinimo medžiagos šiltinimo sluoksnio reikės mažesnio.Šiltinimo Medžiagų Pavyzdžiai
Tarkim, A+ energinės klasės pastatams sienas šiltinti reikėtų uždarų porų poliuretanu (λ=0,021) apie 23,1 cm storiu, o jau mineraline vata (λ=0,039) sienas šiltinti reikėtų 42,9 cm storiu.Sandarumas Ar Šiluminė Varža?
Namas turi būti sandarus, kad šiluma „nepabėgtų“ iš namų. Šilto oro tankis mažesnis, todėl kildamas „išbėga“ iš patalpų pro nesandarumus, o tuo tarpu šaltas oras užpildo jo paliktą erdvę. Pasiekti kuo geresnį sandarumą, reikia idealiai sujungti bei priklijuoti vėjo ir garo plėveles, kad nebūtų plyšių sandūrose. Taip pat užsandarinti langus ir durų montavimo siūles, izoliuoti sienų, grindų, įvairių konstrukcijų sandūras, užsandarinti vamzdžių ir kabelių įvadus, aplink rozetes ir jungiklius. Suteikus puikų sandarumą, bus sumažinti šilumos nuostoliai.Kuo pastato atitvarų šiluminė varža geresnė, tuo ilgiau išsilaiko šiluma. Šiluminės varžos efektyvumas priklauso nuo medžiagos šilumos laidumo koeficiento (λ) bei šiltinamo sluoksnio storio. Kuo šilumos laidumo koeficientas mažesnis, tuo geresnės izoliacinės medžiagos savybės. Tokiu atveju reikės mažesnio šiltinimo sluoksnio. Žinoma, svarbu pačios medžiagos sandarumas bei jos pritvirtinimas, šiuo metu viena sandariausių šiltinimo medžiagų yra poliuretano putos, jos puikiai prikimba prie įvairių paviršių.Išvada, negalima išskirti kažkurio vieno esminio faktoriaus, svarbu tiek namo sandarumas, tiek efektyvus šiltinimo sluoksnis, siekiant šiltų namų ir mažesnių išlaidų šildymui.Pagrindinės Apšiltinimo Vietos
Pradėti rekomenduojama nuo perdangos apšiltinimo, nes beveik pusė šilumos energijos iškeliauja per perdangą. Jei palėpė yra negyvenama ir nešildoma, svarbiausia šiltinti perdangą, esančią virš kambario. Jei palėpė yra šildoma, svarbu apšiltinti stogą.Kai apšiltintas stogas ar perdanga, šiltas oras kaupiasi name ir sukuria slėgį į kitas konstrukcijas bei bando „išeiti“ pro plyšius. Toliau svarbu patikrinti ar name yra oro tarpas, jei yra, patariama jį izoliuoti. Apšiltinus oro tarpą galima atlikti kitus šiltinimo darbus. Jei sienos, langai, durys pakankamai sandarūs ir apšiltinti, galima sutaupyti iki 30 procentų šildymo išlaidų.Sekantis žingsnis pamatai ir grindys. Norint prarasti kuo mažiau šilumos, rekomenduojama apšiltinti grindis ir pamatus. Gan sudėtinga renovuoti grindis ar pamatus, nes tokiu atveju grindis reikėtų išardyti apšiltinimui. Jei grindų danga gerai išsilaikiusi galima šiltinti elastingomis medžiagomis, kaip termoputa (aminoplasto puta), išgręžiant skyles. Pamatų šiltinimui reikėtų atkasti gruntą.Garantijos Medžiagoms ir Darbams
Kiekviena šiltinimo įmonė privalo suteikti garantiją remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, 41 straipsnyje yra numatyta statinio projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo, rangovo, statytojo (užsakovo), statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir nekilnojamojo turto vystytojo prievolės per garantinį terminą, o garantiniai terminai numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, 6.698 straipsnyje.Aplinkos Faktorių Įtaka
Įvairios šiltinimo medžiagos pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl ir aplinkos faktoriai gali veikti skirtingai. Nors poliuretano putos pasižymi geromis hidroizoliacinėmis savybėmis, tačiau šios savybės didėja, didėjant tankiui, o esant dideliam šalčiui putų išsipūtimas lėtėja, todėl geriausia atlikti šiltinimo darbus iki + 10oС temperatūros. Atliekant šiltinimo darbus svarbu, kad šiltinamas paviršius būtų sausas, kitaip gali suprastėti sukibimas su paviršiumi. Atmosferos slėgis ar aukšta temperatūra neturi jokio poveikio poliuretano putoms. Žinoma, atliekant darbus iš vidaus, galima šiltinti ir prie žemesnės temperatūros.Nei šaltis, nei karštis neturi jokios įtakos mineralinės vatos savybėms, tačiau reikia vengti lietaus ir sniego. Šiltinant reikia naudoti vėjo izoliaciją (laidžią vandens garams), kad nepatektų oro į mineralinę vatą ir mineralinės vatos sluoksnis išliktų vientisas.Šiltinimas ekovata atliekamas dviem būdais. Sausu būdu šiltinama į karkasą už plėvelės, į ertmę pripučiama ekovatos, galima dirbti prie bet kokios oro temperatūros. Šlapiu būdu iš lauko šaltuoju periodu ar esant lietui šiltinti negalima. Šiuo būdu ekovata, sumaišyta su vandeniu ar klijais be formaldehidų, pučiama ant vertikalaus paviršiaus į karkasą. Šiltinimas šlapiuoju būdu atliekamas tik šiltuoju metų laiku, nes taip klijuojama ekovata turi išdžiūti, o išdžiūvusi tampa kaip plokštė, kurioje nėra siūlių.Šiltinimo Medžiagos Pasirinkimo Aspektai
Renkantis šiltinimo medžiagą reikia atsižvelgti į šiltinimo medžiagos laidumo koeficientą, atsparumą nusėdimui, atsparumą drėgmei bei chemikalams, atsparumą pelėsiui, taip pat atkreipti dėmesį į akustines bei ekologines savybes, degumo klasę.Žinoma, būtina atsižvelgti į tai, kur bus šiltinama, ko siekiama šiltinimu, kokia pastato paskirtis ir kokios buvo naudotos medžiagos statyboms.Pavyzdžiui, pastatas yra gamybinės ar sandėliavimo paskirties, tokiu atveju, reikia atkreipti dėmesį į galimą apkrovą, reikės tvirtesnės šiltinimo medžiagos. Gali susidaryti didesnė garų koncentracija bei būti daug garso ir triukšmo.Konkretaus Atvejo Analizė
Klausimas: Kokio storio turėtų būti išorinės sienos, kokie blokeliai ir kiek putų polistirolio montuoti norint optimalios namo sienos varžos? Ar ne per daug būtų 30 cm betono blokeliai ir 25 cm polistirolio?Komentarai: Izoliacinės medžiagos niekuomet nebus per daug. Statybinės normos reikalauja, kad sienos turėtų ne mažesnę varžą R=5 m2 K/W. Pasyviems namams sienos varža siekia apie 12 - 13. Dauguma besistatančių šiuo metu stengiasi, kad siena turėtų varžą 6; 8. Investuoti pinigai į termoizoliacinę medžiagą labai greit atsiperka. Betono blokelių rinkoje yra platus pasirinkimas. Jei naudosite akyto betono blokelius 30 cm, jų deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas 0,14 W (m.K). Taigi varža R =2,14. Naudojant 25 cm baltojo polistireninio putplasčio, gausite varžą 6,4, pilkojo Neoporo - 7,81. Jei naudosite 20 cm balto polistireninio putplasčio - gausite 5,128, 20 cm Neoporo - 6,25.Taigi į šilto namo sąvoką pateksite visais atvejais, o kiek galite investuoti į šiltą ateitį - spręsti Jums. Namo sienos varža turi išraišką skaičiais. Optimali varža, kiekvienam kitokia. Šiaip pagal tokį apibūdinimą sunku įvertinti. Iš praktikos galiu pasakyti, kad tai galėtų būti OK A+ ar A++ namui, jei blokeliai "šilti" ir EPS yra iš neoporo ir formuotas.Per daug būtų. Patarčiau blokelius Aeroc Ecoterm Plus 300 mm ir 10 cm šilumą izoliuojančios medžiagos. O dar geriau, patikimiau, pigiau ir ilgaamžiškiau būtų pasirinkti Aeroc Ecoterm Plus 375 mm.Elektrosauga ir Įžeminimo Svarba
Elektros saugumas prasideda nuo tinkamo įžeminimo sistemos įrengimo. Daugelis žmonių mano, kad užtenka tiesiog įkasti metalinį strypą į žemę ir prijungti prie jo laidininką.Įžeminimo Funkcijos
Įžeminimo kontūras atlieka kelias kritiškai svarbias funkcijas elektros sistemoje. Pirmiausia, jis užtikrina žmonių saugumą, nukreipdamas pavojingus srovės srautus į žemę gedimo atveju. Antra svarbi funkcija - elektros įrangos apsauga. Tinkamas įžeminimas padeda apsaugoti jautrią elektroniką nuo perkrovų, kurias gali sukelti žaibai ar kiti elektromagnetiniai trukdžiai.Įžeminimo Principas
Įžeminimo kontūras veikia pagal paprastą principą - jis sukuria mažos varžos kelią srovei nutekėti į žemę. Kuo mažesnė šio kelio varža, tuo efektyvesnis įžeminimas.
Žemės Varžos Veiksniai
Žemės varža - tai pagrindinis parametras, kuris nusako įžeminimo kontūro efektyvumą.* Dirvožemio sudėtis yra vienas svarbiausių veiksnių. Molio dirvožemis paprastai turi mažesnę varžą nei smėlėtas, nes geriau laiko drėgmę ir turi daugiau jonų. Uolienose varža gali būti labai didelė, todėl tokiose vietose reikia specialių sprendimų.* Drėgmės kiekis turi didžiulę įtaką varžai. Sausa žemė gali turėti šimtus kartų didesnę varžą nei drėgna. Štai kodėl įžeminimo elektrodai turėtų būti įrengti žemiau šalimo gylio, kur drėgmės kiekis yra stabilesnis.* Temperatūra taip pat daro poveikį - šalčio metu varža didėja, nes sumažėja jonų judumas.* Cheminė dirvožemio sudėtis, ypač druskų koncentracija, tiesiogiai veikia elektrinį laidumą.Žemės Varžos Matavimas
Žemės varžos matavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specialios įrangos ir žinių. Negalima tiesiog prijungti multimetro prie įžeminimo elektrodo - tokiu būdu gausite neteisingus rezultatus.* Keturių elektrodų metodas (Wenner metodas). Šiam matavimui reikia specialaus žemės varžos matuoklio ir keturių elektrodų. Du elektrodai naudojami srovei leisti, o kiti du - potencialui matuoti. Elektrodai išdėstomi tiesėje linijoje vienodais atstumais.* Trijų elektrodų metodas paprastesnis ir dažniau naudojamas praktikoje. Jis tinka esamo įžeminimo kontūro varžai matuoti. Prie įžeminimo elektrodo prijungiamas matuoklis, o du pagalbinius elektrodai įkala į žemę tam tikru atstumu.Šiuolaikiniai skaitmeniniai žemės varžos matuokliai gali automatiškai apskaičiuoti rezultatus ir net parodyti, ar matavimas patikimas.Reglamentai Lietuvoje
Lietuvoje įžeminimo sistemų įrengimą reglamentuoja keletas dokumentų. Pagrindinis yra LST HD 60364 standartas „Žemosios įtampos elektros įrenginiai”, kuris nustato bendruosius reikalavimus elektros įrenginiams pastatuose.Gyvenamųjų namų įžeminimo kontūro varža neturi viršyti 30 omų. Tačiau tai tik maksimali leistina vertė - praktikoje siekiama kuo mažesnės varžos. Pramonės objektuose reikalavimai griežtesni. Priklausomai nuo įrangos tipo ir galios, varža gali turėti neviršyti 10, 4 ar net 2 omų.Svarbu paminėti, kad matavimus turi atlikti kvalifikuoti specialistai, turintys atitinkamus pažymėjimus. Matavimo protokolai turi būti surašomi ir saugomi.Įžeminimo Kontūro Įrengimas
Įžeminimo kontūro įrengimas prasideda nuo vietos parinkimo ir dirvožemio tyrimo. Geriausia vieta kontūrui - drėgnas, molingas dirvožemis, kuo toliau nuo pamatų ir komunikacijų.* Paprastas sprendimas mažiems objektams - vienas ar keli vertikalūs elektrodai. Naudojami cinkuoti arba vario dengti plieniniai strypai, kurių ilgis paprastai 1,5-3 metrai. Strypai kalami į žemę taip, kad jų viršus būtų 0,5-0,8 metro gylyje.* Sudėtingesniems objektams įrengiamas kontūrinis įžeminimas - horizontalūs laidininkai išdėstomi aplink pastatą ir sujungiami su vertikaliaisiais elektrodais. Toks sprendimas užtikrina mažesnę ir stabilesnę varžą.Visoms jungtims naudojami specialūs spaustukai arba suvirinimas. Paprastos mechaninės jungtys laikui bėgant oksiduojasi ir padidina varžą.Dažniausios Problemos
Viena dažniausių problemų - per didelė įžeminimo varža. Tai gali nutikti dėl netinkamos vietos parinkimo, per trumpų elektrodų arba prastos jungčių kokybės.Korozija - kita rimta problema. Metaliniai elektrodai laikui bėgant rūdija, ypač agresyviame dirvožemyje. Tai padidina varžą ir gali visiškai suardyti įžeminimo sistemą.Sezoniniai varžos svyravimai taip pat kelia problemų. Vasarą, išdžiūvus dirvožemiui, varža gali padidėti kelis kartus.Neteisingi matavimai - dar viena problema. Dažnai matavimus atlieka nekvalifikuoti asmenys arba naudojama netinkama įranga. Rezultatas - klaidingi duomenys ir netinkamas įžeminimo sistemos vertinimas.Technologijos ir Ateitis
Įžeminimo technologijos nuolat tobulėja. Atsiranda naujų medžiagų elektrodams gaminti - pavyzdžiui, grafito elektrodai, kurie nekoroduoja ir turi puikų elektrinį laidumą.Išmanioji stebėsena - dar viena perspektyvi sritis. Šiuolaikinės sistemos gali nuolat stebėti įžeminimo varžą ir pranešti apie pokyčius.Aplinkosaugos aspektai taip pat darosi vis svarbesni. Ieškoma sprendimų, kaip sumažinti įžeminimo sistemų poveikį aplinkai, ypač naudojant chemines medžiagas žemės varžai mažinti.Standartizacija taip pat vystosi - Europos Sąjungoje siekiama suvienodinti įžeminimo reikalavimus, kad būtų lengviau prekiauti įranga ir paslaugomis tarp šalių.Investicija į Saugumą
Įžeminimo kontūras nėra ta vieta, kur verta taupyti. Netinkamas įžeminimas gali kainuoti ne tik pinigų, bet ir gyvybių. Investicija į kokybišką įžeminimo sistemą atsipirks ne tik saugumu, bet ir patikimumu. Tinkamas įžeminimas pratęsia elektros įrangos tarnavimo laiką, sumažina gedimų tikimybę ir užtikrina stabilų elektros tiekimą.Reguliarūs matavimai ir techninė priežiūra - ne išlaidos, o investicija į saugumą. Geriau kartą per metus patikrinti sistemos būklę, nei vėliau spręsti rimtas problemas.Ateityje įžeminimo sistemos taps dar sudėtingesnės ir technologiškesnės, bet pagrindiniai principai išliks tie patys - saugumas, patikimumas ir atitiktis standartams.Praktiniai Patarimai ir Klausimai
Klausimas: Noriu paklausti dėl įžeminimo pirčiai. Planuojama savarankiškai susikalti specialius strypus, kol bus pasiekta reikiama varža (galimybę pamatuoti turiu). Pirtis jau priduota prieš 19 m., šiuo metu savomis rankomis pakeičiau visą instaliaciją, viskas veikia, tačiau įžeminimas tik šynoje metaliniame skydelyje su automatais ir nuotėkio rėle (lauke ant sienos). Planuoju kalti šalia namo pamato, prie skydelio specialius plieninius elektrodus, apie 6 metrus gylio, o elektrodo galą sujungti su skydeliu metaline juosta. Ją jungti prie skydelyje esančio varžto, o nuo to varžto vesti į šyną. Ar tai tinkamas variantas? Kokio storio, metalo turi būti juosta, ar galima elektrodą su skydeliu sujungti tiesiog variniu laidu (jei taip, kokio skerspjūvio?)? Kokia turi būti įžeminimo varža? Ar šioje situacijoje reikia VEI pažymos?Komentarai: Jeigu tai tik individualaus gyvenamo namo pirties remontas ir pirtis nebus naudojama komercinei veiklai, tuomet VEI pažymos nereikia. Plieninę cinkuotą juostą, kurią suvirinimo arba specialių jungčių pagalba sujungsite su elektrodu, žemėje reikėtų naudoti 4x40 mm. Juostą rekomenduočiau iškelti virš žemės paviršiaus ir panaudojant dėžutę sujungti 16 mm2 skerspjūvio ploto variniu laidu, kurio kitas galas būtų prijungiamas prie pirties skirstomojo skydelio PE kontaktų. Įžeminimo strypų kalama tiek, kol yra pasiekiama ne didesnė kaip 10 omų įžeminimo varža. Jeigu žemės gruntas nėra molis ir/ar nėra aukštai gruntinis vanduo, tuomet 4 strypų (kiekvienas 1,5 m ilgio) pasiekiant 6 metrų gylį gali neužtekti, kad pasiekti ne didesnę kaip 10 omų varžą.Šiluminės Varžos Reikalavimai Nuo 2016 m.
Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažiau kaip 8,33 m2·K/W, t. y. Apskaičiuojant bendrą namo šiluminę varžą, įskaičiuojama skirtingų namo elementų visuma. Vertinant konkrečiai namo sienų konstruktyvo šiluminę varžą, tam, kad būtų pasiekta A energetinio efektyvumo klasė, ji turi būti ne mažesnė nei 8,33 m²·K/W.Skaičiavimo Pavyzdys
Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą (kažkurios pagaminimo medžiagos) ir apšiltinimo medžiagą (ar tai būtų putų polistirolas, mineralinė vata, ar kita). Šiame apskaičiavime nėra įtraukti langai, ir kiti fasado elementai. Tikslas yra palyginti skirtingų pagamino medžiagų blokelius, parodyti kaip tarpusavyje skiriasi jų šiluma ir kiek nuo to priklausomai daugiau procentais sunaudojama apšiltinimo medžiagos, tai pačiai A klasės namo sienos šiluminei varžai pasiekti.Įžeminimo Varžos Matavimas
Jums rodo grandinės varžą 60 omu tai normalu. Tai yra normalu nes jus tikrinate imtuvą ( grandinės varžą ) jei jos nebus vadinasi sudegęs prietaisas , jei variklis trifazis jos išsimėčiusios - skirtingos tai pramuštos apvijos, vijinis ( tiesa jei vienfazis su paleidimo apvija jos bus skirtingos - tai normalu ). Dėl grandinės varžos nuotėkio nemėto.Jei transformatoriaus sakykime varža sumažėtu pvz. turi naujam būti 60omu, o dabar rodo 40 omų (tai vijinis pramušimas) Rezultatas bus toks - trafas kais, naudos daug srovės, galiausiai po kiek laiko sudegs. ( kai sudegs neberodys nieko) Sudegęs bus išsilydęs ir kažkur prisilies prie korpuso izoliacijos varža bus nulis. Bet jei jums meta nuotėkio relę vadinasi yra pramušimas į korpusą , žemę.Taip pat neatmeskime galimybės , kad nuotėkio relė savyje turi ritę, kuri laikui bėgant sensta, ir ji gali jau turėti sumažėjusią izoliacijos varžą. Nuotėkio relės parametrus galima su prietaisu pamatuoti ir nustatyti prie kiek mA ir per kokį laiką sudirba. Izoliacijos varža matuojama megommetru. Megommetras būna skirtingų įtampų ir su juo reikia matuoti . Jeigu tau meta nuotėkį ir sakykime jis stovi ant kokiu 5 automatėlių atjunk po vieną ir žinosi kokia linija bloga , tada belieka atjungti prietaisą nuo kabelio . Pamatuoti izoliacijos varžą kabelio jei ji gera , matuoji prietaiso, kuri atjungėte, ir bus aišku kas kaltas.| Šiltinimo medžiaga | Šilumos laidumo koeficientas (λ) | Sluoksnio storis A+ klasei (cm) |
|---|---|---|
| Uždarų porų poliuretanas | 0,021 | 23,1 |
| Mineralinė vata | 0,039 | 42,9 |