Vandens šalinimas nuo sklypo: drenažas, teisės aktai ir kaimynų ginčai

Vandens perteklius sukelia daug problemų tiek sodybos kieme, tiek pastatuose. Dėl vandens pertekliaus kenčia drėgmės pertekliaus nemėgstantys augalai ir medžiai. Taip pat nukenčia namų pamatai ir žemutinės patalpos: ilgainiui čia susidaro pelėsis ir grybelis, kurie vėliau patenka į patį namą. Tad verta nuspręsti, kur nukreipti kieme besikaupiantį vandenį.

Kiemo drenavimo galimybių įvertinimas ir darbų planavimas gali pasirodyti sudėtinga problema, bet iš tikrųjų taip nėra. Geriausia situacija - kada iš visų Jūsų namo pusių yra nuolydis. Bet ne visada galime pasidžiaugti idealiu sodybos reljefu.

Sklypo reljefo įvertinimas ir drenažo planavimas

Pirmas žingsnis, kurį reikėtų padaryti, tai pasivaikščioti po savo sodybos sklypą, gerai susipažinti su sklypo reljefo struktūra, jo pakilimais, nuolydžiais ir įdubomis. Būtina surasti sklypo aukščiausias ir žemiausias vietas. Geriausias žemiausio taško rodiklis yra drėgna Jūsų kiemo vieta, dėl kurios kyla problemų. Blogiausias atvejis - kada žemiausia vieta yra prie namo pamatų.

Suradę aukščiausią ir žemiausią vietą, nustatysite savo kiemo vejos nuolydį. Esant poreikiui, nustatomi atskirų sklypo reljefo struktūros dalių nuolydžiai. Paprastai drenažo vamzdis per 1 m ilgio turi nusileisti 3 cm, bet, priimant drenavimo sprendimus, reikia atsižvelgti į vejos arba kiemo dangos pralaidumą vandeniui.

Pagrindinė drenažo sistemos užduotis - tai greitas vandens nutekėjimas nutirpus sniegui ir po ilgų kritulių, kad galėtume naudotis kiemo veja, aikštele su kieta danga ir takais. Norint kokybiškai įgyvendinti numatytas užduotis, būtina tiksliai nustatyti visas vandens atsiradimo priežastis Jūsų sklype.

Drenažo darbus geriau pradėti arba rudenį, pačiu liūčių laikotarpiu, arba ankstyvą pavasarį, nutirpus sniegui. Tada labai gerai matosi, kur vanduo susirenka ir kur geriau jį nuleisti. Tokį darbą galima būtų patikėti profesionalams, kurie tikrai viską atliktų efektyviai ir greitai.

Drenažo sistema yra tarpusavyje sujungti vamzdžiai, kurie puikiai pašalina drėgmės perteklių nuo dirvožemio paviršiaus. Visų pirma, būtina sudaryti planą, kuriame būtų aiškiai matyti, kur renkasi vanduo ir kur jį nukreipti. Drenažas paprastai atlieka keletą užduočių.

Naudojami keli drenavimo būdai. Pirmasis - atvirai nukreipti vandenį iš aikštelės, pavyzdžiui, į griovį. Antrasis būdas, vadinamas uždaru, suteikia galimybę nuleisti jį per drenažo vamzdį.

DRENAŽAS, LIETAUS SISTEMA, ĮRENGIMAS

Drenažo sistemos įrengimas padeda apsaugoti sklypą nuo vandens pertekliaus.

Drenažo schema

Teisiniai aspektai ir nesutarimai su kaimynais

Nesutarimai su kaimynais dėl vandens nutekėjimo į sklypą gali sukelti daug problemų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip spręsti tokias situacijas, kokie teisės aktai reglamentuoja šiuos klausimus ir kur kreiptis pagalbos.

Sklypo ribos ir vandens nutekėjimas

Savavališkai keisti nustatytas sklypo ribas draudžiama. Jeigu jūsų tvora pastatyta svetimo sklypo ribose, tai bus vertinama kaip savavališka statyba. Lietaus vandens nuvedimas į gretimą sklypą taip pat draudžiamas.

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Marika Pakėnė pasakoja, kad po gausių kritulių padaugėjo gyventojų, kurie kreipiasi į antstolius, prašydami užfiksuoti žalos dėl paviršinių nuotekų iš kaimyninių sklypų faktą. Žalos pridaro kaimynų aplaidumas.

Ši problema ypač paaštrėja po liūčių. Sklypų savininkai skundžiasi, kad iš kaimyninių sklypų tekėdamas paviršinis vanduo išplauna viršutinį žemės sluoksnį, ardo tvorų įtvirtinimus, kenkia prie sklypo ribos pasodintiems augalams, gadina trinkelių dangą ir pan.

Tokia situacija, kai iš gretimo žemės sklypo bėga paviršiniai vandenys, susiklosto, kai gretimo žemės sklypo savininko sklypas yra aukščiau, jo nuolydis yra didesnis nei leidžiamas ir, kai nėra imtasi jokių priemonių, kurios užkirstų kelią paviršinėms nuotekoms tekėti į kitus sklypus.

Svarbu žinoti, kad žemės sklypų savininkai, vykdydami kokią nors ūkinę ar kitą veiklą savo sklypuose, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir jokiu būdu negali pažeisti gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir interesų.

Žemės įstatymo 21 straipsnyje apibrėžtos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, o šio įstatymo 7 punkte nurodyta, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Kaip spręsti vandens nutekėjimo problemą?

Teisės ekspertė akcentuoja, kad ši problema sklype atsiranda tada, kai projektuojant statinių statybą ar atliekant statybos darbus, netinkamai suformuojamas sklypo reljefas ir netinkamai sprendžiamas arba išvis neišsprendžiamas paviršinių nuotekų nutekėjimo klausimas.

Statybą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad didžiausias leidžiamas sklypo reljefo nuolydis - 12 proc., o tais atvejais, kai jis viršijamas, turi būti imamasi priemonių, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Tą galima padaryti tinkamai suformuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant) arba įrengiant atramines sieneles, terasas ir pan.

Be to, pažymėtina, kad paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti tinkamai nuvedamos į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną, o kai jo nėra, į griovius ar kanalus. Sklypo paviršines nuotekas nuvesti į gretimus sklypus yra draudžiama.

Ką daryti, jei patyrėte žalą?

Advokatės teigimu, jei jau taip nutiko, kad gretimo žemės sklypo savininkas nesilaikė visų reikalavimų ir kaimynas dėl to patyrė žalą, tokį įvykį reikia fiksuoti. Tą galima padaryti patiems darant fotofiksacijas ar renkant vaizdo medžiagą arba raštu kreiptis į pasirinktą antstolį, kad jis atliktų faktinių aplinkybių konstatavimą.

Kitas žingsnis - kreiptis į gretimo žemės sklypo savininką ir bandyti problemą spręsti geranoriškai. Nepavykus susitarti draugiškai, rekomenduojama pasitarti su teisininku ir kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Žingsniai sprendžiant problemą:

  • Žalos fiksavimas (foto, video, antstolis)
  • Kreipimasis į kaimyną geranoriškam susitarimui
  • Konsultacija su teisininku
  • Kreipimasis į teismą (jei nepavyko susitarti)

Atraminės sienutės statyba

Jeigu kaimynai nesutaria kitaip, atraminė sienutė turi būti statoma savo sklype, taip kad jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Maksimalus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumas ties šių sklypų riba teisės aktais nereglamentuotas. Statinio statybos metu sklypas turėtų būti formuojamas pagal statinio projekto sprendinius.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje nurodyta, kad atraminės sienutės, kurių aukštis ≥ 0.2 m iki ≤ 1 m priskiriamos prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o kurių aukštis > 1 m iki ≤ 2 m - priskiriamos prie II grupės nesudėtingųjų statinių (aukštis matuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus).

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Kur kreiptis pagalbos?

Jei kyla nesutarimų su kaimynais dėl vandens nutekėjimo, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su savo rajono teritorinio planavimo ir statybos inspekcija.

VTPSI vykdo statybos valstybinę priežiūrą ir su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tais atvejais, kai sklypo reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams (iki statybos užbaigimo procedūrų atlikimo).

Taip pat galite kreiptis į savivaldybę arba teismą, jei nepavyksta susitarti su kaimynais taikiai.

Teisiniai aspektai

Paviršinių nuotekų nukreipimas į kaimyno sklypą gali būti traktuojamas kaip administracinis nusižengimas. Svarbu žinoti, kad žalos atlyginimas gali būti reikalaujamas, jei dėl netinkamo vandens tvarkymo padaroma žala kaimyno turtui.

Prevencinės priemonės

Siekdami užkirsti kelią tokioms problemoms, reikėtų būti atidiems, geranoriškiems ir sąžiningiems kaimynams. Svarbiausia, gyventojams - stebėti aplinką, šalia vykstančius statybos darbus, įspėti laiku apie galimus pažeidimus, o statytojams - laikytis teisės aktų reikalavimų, imtis visų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir kitų žemės sklypų savininkų teisių pažeidimo.

Sklypas statinio statybos metu turėtų būti formuojamas remiantis statinio projekto sprendiniais. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Sklypo plane, kuris yra viena iš techninio projekto sudedamųjų dalių, nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai. Statinio projektas turi būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (STR 2.02.09:2005) reikalavimų.

STR 2.02.09:2005 9 punkte nustatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 procentų. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sienutes ir pan.).

Statybos inspekcija primena: SLD išduoda savivaldybių administracijos.

Atkreipiame dėmesį: želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Svarbu: bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Patarimas: jei jūsų sklypas yra žemesnėje vietoje, būtina pasirūpinti tinkamu drenažu. Tai gali būti giluminis drenažas (drenažiniai vamzdžiai giliai ir nuvesti juos į "Kažkur") arba paviršinis drenažas (šulinėlius su kiauradangčiais žemiausiose vietose, kur dabar balos, ir suvesti į "Kažkur").

tags: #vspti #atsakymas #vanduo #nuo #sklypo