Gargždų krašto muziejaus filialas - J. Gižo etnografinė sodyba - įsikūręs Drevernoje, Žvejų g. 13. Tai vienintelė Lietuvoje išlikusi laivadirbio sodyba, kurioje pristatomos pamario krašto laivadirbystės bei žvejybos tradicijos. Sodyba atidaryta 2010 m. rekonstruotoje vienintelėje Lietuvoje likusioje laivadirbio sodyboje. XX a. pr. čia gyveno garsiausias pamario laivadirbys Jonas Gižas (1867-1940).
Ekspozicija "Laivadirbio skrynią atvėrus..."
Muziejaus ekspozicijoje „Laivadirbio skrynią atvėrus...“ lankytojas supažindinamas su laivadirbio amato subtilybėmis, atveriant meistro įrankių skrynią ir apsilankant stilizuotose dirbtuvėse.
Ekspozicija sudaryta iš keturių dalių:
- Pirmoji skirta Kuršių marių laivų statybai. Joje pristatomi laivadirbystės technologijos procesai bei amato ypatybės - kruopštus medžiagų pasirinkimas, medienos paruošimas, valties formavimas. Taip pat pateiktas Kuršių marių planas su pažymėtomis laivų statyklų vietomis.
- Antroji ekspozicijos dalis skirta plokščiadugnių Kuršių marių žvejų valtims: rodomos fotografijos ir laivų konstrukcijos. Senatvėje Jonas Gižas atsidėjo smulkesniems darbams - burvalčių, reisinių, kurėnų modelių bei vėtrungių gamybai. Vertingiausi šios ekspozicijos eksponatai - išlikę burinių laivų modeliai: kurėnai, kiudelinės, bradinės, venterinės burvaltės su žvejybos priemonėmis.
- Trečiojoje ekspozicijos dalyje pasakojama apie vietos gyventojų susisiekimą Kuršių mariomis, upėmis ir vandens kanalais. Burvaltės atokiai įsikūrusiems žvejams tarnaudavo ir kaip transporto priemonė pervežti šieną, gyvulius, ir kaip būdas pasiekti bažnyčią.
- Ketvirtoji ekspozicijos dalis pasakoja apie kasdienę pamario gyventojų buitį. Jautriai atkurtoje moters pasaulio kertelėje lankytojas kviečiamas apžiūrėti kasdienius rakandus, baldus bei interjerą, supusį pamario krašto gyventojus.
Jono Gižo kasdienybės neatsiejama dalis - laivai ir žvejyba, todėl muziejuje pateikiama Pamario krašto istorijos, tradicijų raida, charakterizuojami laivų tipai, jų statymo ypatumai, žvejybos tradicijos ir žvejų laimikis. Tolesnis pagautos žuvies kelias - virtuvė, kurioje sukdavosi namuose likusios moterys.
2010 m. rekonstravus sodybą joje įkurta interaktyvi ekspozicija „J. Gižas. Pirmoji skirta Kuršių marių laivų statybai. Ekspozicijos lankytojams suteikiama galimybė apsilankyti improvizuotose dirbtuvėse bei atverti garsiojo laivadirbio įrankių skrynią.
Čia įkurtas Gargždų krašto muziejaus filialas, kuriame pristatoma reguliuojamos žvejybos istorija ir jos tradicijos Kuršių mariose.
Edukacinės Programos ir Ekskursijos
Kviečiame lankytojus užsukti į J. Gižo etnografinę sodybą, kur galėsite pasidaryti unikalią vėtrungę ar ekologišką ir aplinkai draugišką maišelį, dalyvauti muziejaus renginiuose, kur skamba tradicinės pamario dainos, šišioniškių šnekta ir kvepia gardžia žuviene...
Siūlomos edukacijos ir ekskursijos:
- „Mūsų vėtrungė“
- „Pasidaryk žuvytę“
- „Vėtrungės maišelis - ekodraugelis“
- Ekskursija po Dreverną ir apylinkes.
Iš sodybos leidžiamasi ir į visos dienos edukacinę-pramoginę „Žuvies kelio“ kelionę - per skonių jūrą ir pačias Kuršių marias. Joje suksite ratelius, mokysitės lietuvininkų tarmės, skanausite žuvienės bei tradicinio Mažosios Lietuvos gliumzinio varškės pyrago.
Edukaciniai Užsiėmimai
Edukacija skirstoma į dvi dalis: teorinę ir praktinę.
Teorinio užsiėmimo metu susipažinsite su:
- Kuršių mariomis, didžiausiu Lietuvos gėlavandeniu vandens telkiniu.
- Čia gyvenančiomis marių žuvimis, žvejybinių burvalčių tipais, žvejybos ypatumus istorijos tėkmėje.
- Kaip žmogaus ūkinė veikla įtakoja žuvų išteklius mariose.
- Kokiais būdais buvo reguliuojama žvejyba seniau ir dabar.
Praktinė užsiėmimų dalis:
- Iš modelino gabaliuko patys nusilipdysite mariose gyvenančią žuvį.
- Kol dirbinėliai džius orkaitėje, nueisite iki Drevernos mažųjų laivų uosto, iš apžvalgos bokšto pasigrožėsite Kuršių mariomis bei Kuršių Nerijos kopomis. Uoste apžiūrėsite atstatytą senovinį Kuršių marių laivą - reisinę.
Užsiėmimo metu susipažinsite su vėtrungių istorija, jų paskirtimi, pamario gyvenviečių ženklais ir kitais svarbiais bruožais. Praktinėje dalyje iš medinių detalių konstruosite ir dažysite vėtrungę bei pritaikysite savo regionui taip įprasmindami įgytas istorines žinias. Kol vėtungė džius, aplankysite Drevernos mažųjų laivų uostą, Kuršių marias, užlipsite į apžalgos bokštą, apžiūrėsite Drevernos vėtrungių skverelį.
Šišioniškių Tarme
Šišioniškiai sako: "mes paėmėm žodžių iš žemaičių, anglų, vokiečių ir prilaikėm savo lėžiuviui, o gysmes mums sugalvojo žiuvys". Laivadirbio J. Gižo sodyboje išgirsite trumpą istoriją apie Mažąją Lietuvą ir kodėl vietiniai kalbėjo visiškai kitaip.
Interaktyvioje muziejaus ekspozicijoje žiūrėsite trumpą dokumentinį filmą, kuriame šišioniškių (lietuvininkų) tarme kalba laivadirbio dukra Eva Gižas. Vėliau susiskirstę į dvi komandas "Jenga" žaidimo principu trauksite dideles medines kaladėles stengdamiesi nenugriauti kaladėlių bokšto ir bandysite atspėti koks šišioniškių vartotas žodis užrašytas ant ištrauktos kaladėlės. Laimėtojų komanda surinkusi daugiau taškų - apdovanojama.
Mažieji dalyviai galės pasimatuoti XIXa. kedelius (sijonus), šiuršius (prijuostes) ir vysteles (liemenes) bei pasidaryti asmenukę.
Maišelio Dekoravimas
Užsiėmimo metu laivadirbio muziejuje susipažinsite su vėtrungių istorija, jų paskirtimi, pamario gyvenviečių ženklais ir kitais svarbiais bruožais. Apžiūrėsite išlikusią autentišką burvaltės vėtrungę. Sužinosite, kad 1844 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas valdžios įsakymas „Dėl prideramos tvarkos žvejybos versle“.
Praktinėje užsiėmimo dalyje dekoruosite drobinį daugkartinį maišelį su vėtrunge. Spalvinimui gausite keturias spalvas: mėlyną, raudoną, baltą ir juodą, tokiomis spalvomis ir buvo dažomos vėtrungės.
Edukaciją galima teikti nuotoliniu būdu per „Zoom“ ar panašią programą. Pamokos metu bus papasakojama apie vėtrunges, pasakojimas iliustruojamas skaidrėmis.
Lietuvininkės Gyvenimas
Edukacijos metu kalbėsime apie lietuvininkės gyvenimą. Jos džiaugsmus ir rūpesčius. Virtuvėje, kur kasdien sukosi moterys, apžiūrėsite dažniausiai naudotus rakandus, indus. Sužinosite kaip veikė plyta ant kurios buvo gaminamas maistas. Vėliau patys gaminsime sausainius iš paruoštos tešlos. Kočiosime ir formuosime mėnuliuko, saulytės ir žąsies formos sausainiukus. Kol skanėstai keps, edukatorė papasakos apie populiariausią gėrimą kafiją bei kokius grabaliotus (pyragus) mėgo kepti lietuvininkės. Malsime kavos pupeles su senoviniu kavos malūnėliu.
Edukacija vedama spalio-lapkričio mėnesiais. Tinkama Šv.
Pamario Gyvenimas
Edukacijos metu susipažinsite su pamario gyvenimu, jo gyventojų papročiais ir kasdienybę. Edukacijoje vaikai sužinos apie visai neseniai pamaryje gyvenančius lietuvininkus, girdės senąją jų tarmę, išmoks keletą žodelių; patirs, kuo vertėsi ir kaip gyveno pamario žmonės; Įsitrauks ir išmoks vėjų, žuvų, marių burlaivių pavadinimus; Klausysis ir dalyvaus pamario sakmių sekime, išmoks liaudies dainų, žaidimų, posakių, patarlių.
Žvejybos Paslaptys
Užsiėmimo metu susipažinsite su Kuršių mariomis, didžiausiu Lietuvos gėlavandeniu vandens telkiniu, kadaise buvusiu pačiu žuvingiausiu. Pažinsite čia gyvenančias marių žuvis, žvejybinių burvalčių tipus, žvejybos ypatumus. Suprasite kaip žmogaus ūkinė veikla įtakoja žuvų išteklius mariose. Sužinosite kokiais būdais buvo reguliuojama žvejyba seniau ir dabar. Išmoksite šišioniškių gyventojų vartotus žuvų pavadinimus, bei žvejų naudotus prietarus žvejybos metu. O tada griebsite savo telefonus parsisiųsite edukacinį žaidimą ir gaudysite žuvis.
Praktinės Pramogos
Galėsite nuspalvinti savo vėtrungę-magnetuką ar susirišti jūrinį mazgą. Čia, Jono Gižo etnografinėje sodyboje, galite ir stovyklauti.
Jei vėjas bus palankus surengsime burvalčių regatą (šiltuoju sezonu).
Informacija Lankytojams
Adresas: Žvejų g. 13, LT-96240 Dreverna, Klaipėdos rajonas
Mob. tel.: +370 696 95861
El. paštas:
Dieną prieš valstybines šventes darbo laikas 1 val. trumpesnis.
Darbo laikas:
iki spalio 31 d. II-V 11.00-18.00 val., VI 11.00-18.00 val.
Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. - pagal išankstinį susitarimą.
Norintiems įminti vėtrungių mįslę bei prisiliesti prie žvejiškų tradicijų - pakviesime nusidažyti Drevernos vėtrungę magnetuką ar susirišti jūrinį mazgą.
Apie Gargždų Krašto Muziejų
Gargždų krašto muziejus (Sodo g 5, Gargždai) įsikūręs Žemaitijos mieste, kur istoriškai sueina du etnografiniai regionai - Mažoji Lietuva ir Didžioji Lietuva (Žemaitija). Rašytiniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą paminėti 1253 m. Nuo seno tai buvo svarbi pasienio gyvenvietė, prekybos ir parapijos centras su stambiu žydų štetlu - iki Antrojo pasaulinio karo žydai sudarė gausią miestelio gyventojų.
Muziejus kaupia, saugo, tiria, eksponuoja bei populiarina Gargždų miesto ir Klaipėdos rajono dvasines ir materialines vertybes. Muziejuje veikia kelios nuolatinės ekspozicijos: etnografinė XIX a. pabaigos-XX a. vidurio ekspozicija, paroda „Tarpukario Gargždai 1918-1939 m.“ ir 2015 m. atnaujinta ekspozicija „Senųjų Gargždų vaizdai“.
Gargždų krašto muziejus rengia projektus, profesionalių menininkų ir tautodailininkų kūrinių ir fotografijų parodas, vasaros plenerus, vykdo edukacinius užsiėmimus, kurie skirti moksleiviams, suaugusiems, šeimoms ir socialiai jautrioms lankytojų grupėms. Edukacinius renginius muziejaus darbuotojai taip pat veda mokymo įstaigose, kolektyvuose ir pan. Užsiėmimų metu patraukliais ir netradiciniais būdais supažindinama su regiono istorijos įvykiais, papročiais, tradicijomis, iškiliomis Klaipėdos rajono asmenybėmis.
Kiti Filialai
Gargždų krašto muziejus turi ir kitus filialus:
- Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus įkurtas Priekulėje
- Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus įsikūręs žymiausios Klaipėdos krašto rašytojos vasarnamyje Priekulėje.
- Agluonėnų etnografinė sodyba yra vienas iš nedaugelio išlikusių Mažosios Lietuvos medinės architektūros pavyzdžių.
Jono Gižo Atminimas
Drevernoje gyveno garsus Kuršmarių laivų statytojas Jonas Gižas (1867-1940). Statė, remontavo Kuršių nerijos ir Pamario krašto žvejų burvaltes. Laiko rasdavo jų modeliams bei vėtrungėms. Vienas iš modelių saugomas Monako okeonografijos muziejuje. Šiandien laivadirbys su šeima ilsisi legendų apipintame Drevernos kapinių kalnelyje. Laivadirbio paminklinis akmuo papuoštas kurėno atvaizdu.
2010 m. rekonstravus J. Gižo etnografinę sodybą ir pritaikius ją kultūros bei kitoms viešosioms reikmėms, įkurtas muziejus ir turizmo informacijos centras. Muziejuje įrengta istorinė ekspozicija apie Drevernos laivadirbį ir žveją J. Gižą, pamario kultūros vertybes, žvejybos ir laivadirbystės tradicijas.
Organizuojami edukaciniai plaukiojimai senoviniu buriniu kuršių laivu - reisine "Dreverna". Teikiamos baidarių, kanojų nuomos bei stovyklavimo paslaugos J.
Lengvatos
Taikomos lengvatos Gargždų krašto muziejaus ir jo filialų organizuojamiems edukaciniams užsiėmimams:
- moksleiviams
- studentams
- pensininkams
- neįgaliems asmenims
- būtinosios tarnybos kariams
- ikimokyklinio amžiaus vaikams
- vaikų globos namų auklėtiniams
- mokytojams, lydintiems mokinių grupes
- Šeimos kortelės vartotojams.
Į edukacinius užsiėmimus būtina išankstinė registracija.
tags: #jono #gizo #etnografine #sodyba #dreverna