Kapiliaras (liet. kapiliarinis) - tai lotyniškos kilmės žodis, kuris plačiai naudojamas tiek moksle, tiek kasdienėje kalboje. Žodis „capillary“ kilęs iš lotyniško žodžio capillaris, kuris reiškia „plonas“, „smulkus“, „panašus į plauką“.
Žodis „capillary“ sudarytas iš lotyniško šaknies capillus (plaukas) ir priesagos aris, kuri nurodo savybę ar priklausomybę. Kalbant apie šį žodį, svarbu pažymėti, kad jis turi tiek fizinį, tiek metaforinius atspalvius.
Lietuvių kalboje žodis „capillary“ dažniausiai vartojamas kaip būdvardis „kapiliarinis“, apibūdinantis daiktus ar reiškinius, susijusius su kapiliarais. Dažnai jis naudojamas medicinos ir biologijos kontekste, bet taip pat gali būti naudojamas ir fizikos srityse, kalbant apie skysčių elgseną.
Lotyniškas žodis capillus, reiškiantis „plaukas“, turėjo svarbų vaidmenį formuojant šio žodžio reikšmes ir jo pasiskirstymą kalboje. „Capillary“ pirmą kartą buvo vartojamas anglų kalboje XVIII amžiuje, ir šiuo metu yra plačiai paplitęs tarp mokslo ir medicinos terminų.
Žodžio „capillary“ struktūra ir reikšmė atspindi žmogaus kalbos gebėjimą sukurti prasmes, kurios apibūdina tiek mikroskopinius, tiek makroskopinius reiškinius.
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime kapiliarų svarbą kraujotakos sistemai, jų fizines savybes bei kitus svarbius aspektus.
Širdies ir kraujagyslių sistema | Tunikos sluoksniai ir kapiliarų tipai
Kraujotakos Sistema ir Kapiliarų Vieta Joje
Širdies ir kraujagyslių sistema sudaryta iš širdies ir įvairaus skersmens kraujagyslių (uždarų vamzdelių). Susitraukiant širdies raumeniui, kraujas teka kraujagyslėmis ir pasiekia viso organizmo organus, audinius bei ląsteles.
Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies į organus ir audinius, vadinamos arterijomis, o kuriomis grįžta atgal į širdį - venomis. Didžiajame kraujo apytakos rate arterijomis teka arterinis kraujas, o venomis - veninis.
Smulkiausios arterijos vadinamos arteriolėmis. Arteriolės pereina į kapiliarus.
Kapiliarai - tai smulkiausios audinių kraujagyslės (jų spindis apie 5-8 µm), jie plačiai išsišakoja audiniuose, sudaro kapiliarų tinklą. Kapiliarų sienelė yra plona, jais kraujas teka lėtai.
Kapiliarai yra apykaitos kraujagyslės, vykdanti filtraciją, reabsorbciją ir difuziją. Kapiliarų dydis ir kiekis priklauso nuo organo ar audinio funkcinės būklės.
Vėliau kapiliarai susijungia į smulkiąsias venas - venules. Venulės suteka į stambesnes venas.
Taip užsidaro didysis kraujo apytakos ratas.
Kapiliarų schema
Kapiliarų Funkcijos ir Sandara
Tarp kapiliaruose esančio kraujo ir audinių vyksta medžiagų apykaita: deguonis ir maisto medžiagos patenka į audinius, o į kraują iš audinių pereina anglies dioksidas ir medžiagų apykaitos produktai.
Įvairių organų ir audinių kapiliarai skiriasi, jie prisitaikę atlikti tam tikras funkcijas (pvz.: virškinimo trakte vyksta maisto medžiagų įsiurbimas iš žarnų į kapiliarų kraują, inkstuose iš kapiliarų į šlapimą filtruojasi nereikalingi medžiagų apykaitos produktai, odos kapiliarų tinklas dalyvauja reguliuojant kūno temperatūrą ir pan.).
Kapiliarų klasifikacija:
- Tikrieji kapiliarai - atsišakoja nuo magistralinių kanalų.
- Jų atsišakojimo vietoje raumenų skaidulos sudaro prekapiliarinį sfinkterį. Nuo jų tonuso priklauso patenkančio į kapiliarus kraujo kiekis.
Kraujo Tekėjimas Kapiliarais
Dėl nevienodos srities kraujagyslės spindyje kraujas teka sluoksniais, t.y. periferinis sluoksnis, kontaktuojantis su kraujagyslės sienelę, juda labai lėtai. Kitas sluoksnis slysta pirmojo paviršiumi, todėl juda greičiau. Trečias dar greičiau. Greičiausiai juda centrinė srovė. Toks kraujo tekėjimas sluoksniais yra laminarumas.
Kraujotakos laikas - tai laikas, per kurį kraujas prateka abiem apytakos ratais. Žinduolių kraujotakos laikas lygus laikui, per kurį širdis padaro 27 sistoles.
Tūrinis greitis - tai kraujo kiekis, pratekėjęs kraujagyslių sistema per laiko vienetą.
Linijinis greitis - tai atstumas, kurį kraujo dalelė nueina per laiko vienetą.
Kraujo tekėjimui kapiliarais įtakos turi:
- Kvėpavimo judesiai
- Siurbiamasis širdies veikimas
- Arterijų pulsavimas
- Skeleto raumenų susitraukimai
Kraujotakos Ypatumai Įvairiuose Organuose
Kraujotaka skirtinguose organuose turi savų ypatumų, pritaikytų jų funkcijoms:
- Smegenys: Neuronų energijos šaltinis yra kraujo pernešama gliukozė. Smegenyse nėra arterinių veninių anastomozių. Visi kapiliarai atviri, t.y. kraujas visada teka kapiliarų tinklais.
- Širdis: Širdį krauju aprūpina vainikinės arterijos išeinančios iš aortos ančių. Sistolės pradžioje kraujo tėkmė kairiąja vainikine arterija visai sustoja, nes miokardui susitraukiant spaudimas toje arterijoje būna didesnis už spaudimą aortoje, t.y. raumuo suspaudžia arteriją. Diastolės metu kairiojoje vainikinėje arterijoje kraujotaka gerėja, nes miokardui atsipalaiduojant kraujo spaudimas aortoje būna didesnis už spaudimą arterijoje. Dešinysis skilvelis susitraukia silpniau, todėl spaudimo skirtumas tarp aortos ir dešiniosios vainikinės arterijos išlieka viso ciklo metu.
- Kepenys: Vartų vena ir kepenų arterija -> kapiliarų sinusų tinklas -> centrinės venos.
Kraujotaka kepenyse
Kapiliariniai Reiškiniai
Skysčių sąveikos su drėkinamais ir nedrėkinamais kietųjų kūnų paviršiais ypatybės pasireiškia vykstant kapiliariniams reiškiniams. Kapiliaras - tai mažo vidinio skersmens vamzdelis.
Kapiliarinius reiškinius sukelia Laplaso slėgis (papildomas slėgis). Jei skystis drėkinantis, tai kapiliare skystis pakyla aukščiau. Jei skystis nedrėkinantis, tai kapiliare skystis nusileidžia žemiau.
Kapiliariniai reiškiniai labai svarbūs gamtoje ir technikoje. Gyvųjų organizmų kapiliarais cirkuliuoja kraujas ir maistingos medžiagos.
Kapiliarinis reiškinys
Kapiliarų Svarba Sveikatai
Neteisingai maitinantis kapiliarai dėl cholesterolio gali susiaurėti, tai sutrikdo kraujotaką ir medžiagų apykaitą. Gali vykti kapiliarų įtrūkimai, insultai, infarktai, venozė, nutukimas.
Apibendrinimas
Kapiliarai yra gyvybiškai svarbūs kraujotakos sistemos elementai, užtikrinantys medžiagų apykaitą tarp kraujo ir audinių. Jų unikalios savybės ir funkcijos leidžia organizmui efektyviai funkcionuoti. Supratimas apie kapiliarų veiklą yra svarbus ne tik medicinos ir biologijos srityse, bet ir kasdieniame gyvenime, siekiant išsaugoti gerą sveikatą.
tags: #kokie #gali #buti #kapiliarai #fizika