Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas Lietuvoje yra reglamentuojamas įstatymų, kurie nustato tam tikrus reikalavimus ir apribojimus asmenims, norintiems įsigyti tokios paskirties žemę. Šie reikalavimai, dažnai vadinami žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliais, skirti užtikrinti, kad žemė būtų naudojama efektyviai ir pagal paskirtį, o rinka nebūtų paveikta spekuliacijų.
Kvalifikaciniai Reikalavimai ir Pirmumo Teisė
Dabar galiojančiame įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, norintiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stanciko teigimu, priimtomis pataisomis patikslinta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę.
Fiziniam asmeniui taikomi šie reikalavimai:
- Trejų metų žemės ūkio veiklos vykdymo reikalavimas.
- Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo reikalavimas.
- Registruoto ūkininko ūkio reikalavimas.
- Žemės ūkio išsimokslinimo diplomo reikalavimas.
Juridiniam asmeniui taikomi šie reikalavimai:
- 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos.
- Ekonominio gyvybingumo įrodymas.
„Šiandien pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę turi žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurių pajamos yra daugiau negu 50 proc. iš žemės ūkio veiklos.
Žemės Įsigijimo Apribojimai
Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha).
Nacionalinės Žemės Tarnyba ir Sutikimo Gavimas
Įstatymas papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Priimtomis pataisomis užtikrinama, kad pirmiausia į žemės ūkio paskirties žemės rinką pateks asmenys, suinteresuoti užsiimti žemės ūkio veikla.
Europos Komisijos Pastabos ir Įstatymo Pakeitimai
Europos Komisija 2015 m. kovo 26 d. pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, nurodydama, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai žemės įgijėjui prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės principams. Briuselio nuomone, Lietuvoje galiojantys kvalifikaciniai reikalavimai, reglamentuojantys žemės ūkio paskirties žemės rinką valstybėje narėje, yra nepateisinamos ir neproporcingos priemonės, neįrodančios, kad užkertamas kelias spekuliuoti žeme. Atsižvelgęs į tai, Seimas nusprendė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą išdėstyti nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2018 m.
Keičiant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, drauge siekta atsižvelgti į Europos Sąjungoje bei pasaulyje egzistuojančią žemės ūkio paskirties žemės supirkinėjimo (angl. land grabbing) ir koncentravimo problemą. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas yra pažymėjęs, kad šiuo metu Europos Sąjungoje vyksta slaptas žemės ūkio paskirties žemės supirkinėjimo ir žemės nuosavybės koncentravimo procesas, darantis poveikį žmogaus teisėms.
Kaip nurodo Europos Komisija, žemės ūkio paskirties žemę supirkus ir / ar sukoncentravus didelių ne žemės ūkio srities investuotojų ir didelių žemės ūkio įmonių rankose, labai nukenčia mažieji ūkiai, auga žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kaina. Atsižvelgiant į tai, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme pirmiausia buvo pakoreguoti įstatymo tikslai. Ankstesnėje redakcijoje buvo akcentuojamas žemės ūkio paskirties žemės racionalus naudojimas, žemės ūkio veiklos ir konkurencijos skatinimas ir žemės konsolidacija. Naujojoje įstatymo redakcijoje įstatymų leidėjo papildomai nurodoma užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir stengtis išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas.
Pirmumo Teisės Įsigyti Žemę
Kaip ir anksčiau, pirmiausia žemę įsigyti turi teisę žemės sklypo bendraturtis. Jam atsisakius ar nesant, pirmumo teise sklypą įsigyti gali parduodamo sklypo naudotojas, vykdęs jame žemės ūkio veiklą ne mažiau kaip 1 metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis). Nurodyta teisė netaikoma, jeigu asmuo naudojasi žemės sklypu neatlygintinai (pagal panaudos sutartį), nebent sklypas perduotas neatlygintinai naudotis artimiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams ir tokie artimi giminaičiai Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravę ūkininko ūkį arba jiems esant juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyviais tokio juridinio asmens pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc.
Nesant tinkamo sklypo naudotojo, pirmumą taip pat turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jeigu jis, kaip ir kitais atvejais, yra įregistravęs ūkį ar gauna 50 proc. pajamų (kaip juridinis asmuo) iš žemės ūkio. Taigi sąlygos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise naujajame įstatyme yra platesnės ir sudaro galimybę žemės sklypus praktiškai visais atvejais įsigyti tiems asmenims, kurie užsiima žemės ūkio veikla.
Atsiskaitymai ir Nacionalinės Žemės Tarnyba
Nuo šiol žemės pirkimo-pardavimo sandoriai turės būti vykdomi tik bankiniais atsiskaitymais. Įstatyme nurodyta, kad apie parduodamą žemės sklypą, pardavimo sąlygas bei sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise pirkdami žemės sklypą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo dienos turės būti paskelbta ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Ši naujovė bus taikoma ir asmenims, kurie atsisako ar kaip tik nori pirkti nurodytą žemės sklypą.
Įstatymo Pataisų Tikslai
Įstatymo pataisos buvo parengtos siekiant nutraukti 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisijos (EK) pradėtą pažeidimo procedūrą dėl šiuo metu Lietuvoje galiojančių nuostatų, nustatančių kvalifikacinius reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, nesuderinamumo su Europos Sąjungos (ES) įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principais. Iki šiol galiojusios nuostatos, nustatančios profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimus norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, buvo nesuderinamos su ES įsisteigimo ir laisvo kapitalo judėjimo principais. Todėl Seimui priėmus įstatymo pakeitimo projektą, atsisakyta reikalavimo žemės pirkėjui (kai žemė perkama ne pirmumo teise) turėti 3 metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo, 50 proc.
Pagrindiniai Žemės ūkio Paskirties Žemės Įsigijimo Reikalavimai
| Reikalavimas | Fiziniams Asmenims | Juridiniams Asmenims |
|---|---|---|
| Žemės ūkio veiklos vykdymas | 3 metai | - |
| Pajamos iš žemės ūkio veiklos | - | Daugiau nei 50% |
| Ūkininko ūkis | Reikalaujama | - |
| Ekonominis gyvybingumas | - | Reikalaujama |