Žemės ūkio raida Lietuvoje: nuo pirmykščių ūkių iki modernizacijos

Žemės ūkis Lietuvoje visuomet buvo pagrindinis gyventojų verslas. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip vystėsi žemės ūkis nuo XVI amžiaus iki pat XX amžiaus, kokios reformos ir inovacijos padėjo jam augti, ir kokie iššūkiai jam teko.

Valakų reforma ir trilaukis ūkis

XVI šimtmetyje įvesta valakų reforma ir trilaukis ūkis tiko tiems laikams, bet XIX šimtmečio pabaigoje ir XX šimtmetyje tapo atsilikimo pažymiu. Nuo valakų reformos įvedimo ligi XIX šimtmečio žymesnės pažangos nepadaryta. Valakų reforma įvesta XVI šimtmetyje.

Ūkio pobūdis ir pagrindinės šakos

Iki XIX šimtmečio ūkis turėjo natūralaus ūkio pobūdį, t. y. ūkiuose produktai ten pat būdavo suvartojami. Pagrindinė ūkio šaka buvo grūdų ūkis. Tų laikų Lietuvos ūkininko pagaminamas tų laikų Lietuvos ūkininko produktas. Laikų Lietuvoje buvo nemažai sėjama linų. kraštus. Nemaža arklių. buvo auginamos pačių ūkininkų reikalams. Galvijų Lietuvoje nemaža buvo laikoma. Daugiausia kaimo gyventojai. Augino taip pat lašinines kiaules pardavimui.

Grūdų ūkis buvo svarbiausias, tačiau derliaus našumas buvo mažas - tarp 13 ir 17 cnt grūdų iš 1 ha. Linų ūkis taip pat buvo reikšmingas, užsėjama apie 50-60 tūkst. hektarų, o nemaži kiekiai buvo eksportuojami. Galvijų Lietuvoje buvo laikoma nemažai, tačiau dėl pieno negausumo, pieno produktų gamyba buvo kukli. Modernaus pieno ūkio Lietuvoje kaip ir nebuvo.

Trilaukė sėjomaina - vienas iš pirmųjų žingsnių link efektyvesnio žemės ūkio

Žemės ūkio produkcija ir eksportas

Tiktai XIX šimtmečio antroje pusėje ir XX šimtmečio pradžioje intensyvėjo gamyba. Tačiau dalis gyventojų ligi pat pasaulinio karo pasiliko kaimuose. Sodų ūkių gamyba nebuvo didelė. Kai kurie produktai plačiu mastu vežami į svetimus kraštus. Daug laukų dirvonavo ir mažne nieko nedavė.

Vilnos ir odos buvo mažai tepagaminama. Ji daugiausia buvo naudojama pačiuose ūkiuose. Dėl galvijų negausumo, pieno produktų gamyba buvo kukli. Mėsos eksportas iki pat pasaulinio karo buvo labai mažas. Raguočių mėsai eksportuoti beveik nebuvo galimybių.

Tarpukario laikotarpis: atstatymas ir modernizacija

Po Pirmojo pasaulinio karo, vadovų akis atsistojo platūs uždaviniai. Ūkis buvo sugriautas, reikėjo kredito iš šalies. Dalis paskolų vai negrąžino. Buvo siekiama remti ūkininką ir kredituoti. Didžioji dalis ūkių greitai atsistatė. Tačiau daugelis ūkininkų reikalavimų nebuvo įvykdytos.

Po karo teko vykdyti įvairius darbus. Trūko techniškai gerai paruoštų žmonių ir lėšų. Pradžioje darbai sparčiu tempu priekin nevyko. Melioracijos darbai buvo vykdomi nuo pat 1919 m. iki 1938 m. pabaigos. Padaryta tik maža jų dalis. Tai buvo būtina mūsų žemės ūkiui intensyvėti. Teko sausinti vėlai išdžiūstančius armenis. Buvo rūpinamasi žemės ūkio švietimu ir t. t. Svarbesniųjų žemės ūkio produktų gamyba ir eksportas išaugo.

Žemės ūkio ministerija Kaune

Žemės reforma

Siekta išskirstyti kaimus ir kurti vienkiemius. Žemės reforma, kuri buvo tęsiama iki pat 1938 m. pabaigos. 1939 m. ji buvo mažne visai baigta. Buvusi žemė priklausė stambiems dvarininkams. Žemės reforma buvo vykdoma siekiant aprūpinti žeme bežemius ir mažažemiams. Žemės reformos reikalą kėlė taip pat ir tautiniai motyvai. Gauti žemės buvo gana liūdna.

Žemės reformos valdyba įsteigta 1922 m. birželio mėn. 1 d. Žemės ūkio departamentas jau 1919 m. rūpinosi žemės reformos reikalais, 1921 m. buvo sudarytas ir parceliacijos skyrius. Nuo 1922 m. birželio mėn. 1 d. žemės reformos valdyba. Cija tais metais pradėta likviduoti. mos valdybos darbų apyskaitą. Tad iki 1922 m. vykdymas.

Žemės ūkio šakos tarpukario Lietuvoje

Grūdų ūkis

Grūdų ligos dar labiau žemino grūdų kokybę. Grūdai buvo svarbūs gyventojams ir pašarų gamintoją. Trūko grūdų kiekių. Tręšimui pakelti mažai tevartota. Daugiau dėmesio skirta laukų sausinimui ir intensyvėjant jų dirbimui.

Linų ūkis

Linų ūkiu buvo nuolat sirūpinta. Didino linais apsėtus plotus. Augo pluošto eksportas. Tai leido plėsti ir šios ūkio šakos produktų eksportą.

Burokų ir bulvių gamyba

Prieškariniais laikais cukriniai runkeliai visai nebuvo auginami. Vėliau pradėta cukriniai burokai auginti cukrui gauti. Cukrus iš Lietuvos nebuvo eksportuojamas, jį reikėjo importuoti. Bulvių eksportas buvo nežymus. Burokų ir bulvių gamyba buvo skirta krakmolo ir pan. produktų gamybai.

Kiaulių ūkis

Buvo skiriamas dėmesys kiaulienos gamybai ir eksportui. Tam reikėjo skerdyklų, šaldytuvų ir kitų reikalingų įrengimų. Eksportas ėmė greit augti. Nevėžy) ir reikalingų kitų įrengimų. Šioje įstaigoje buvo vykdoma didelė dalis kiaulių auginimo veiklos.

Galvijų ir pieno ūkis

Buvo dėtos kitos pastangos šiai ūkio šakai išplėsti. Augo pieno produktų eksportas, kuris metai iš metų didėjo. Pieno produktams perdirbti kūrėsi pieninės ir grietinės nugriebimo punktai. Pieno kiekis nuolat augo. Sviesto eksportas pasidarė visai nežymus. Reikėjo stebėti bulių, veršių ir išmelžtų karvių skaičių.

Paukščių ūkis

Lietuvoje laikomos vištos, žąsys, antys ir kalakutai. Tačiau paukštiena beveik nebuvo eksportuojama. Kiaušinių eksportas niekuomet nebuvo žymus. Pokriziniais metais eksportas pradėjo augti.

Arklių ūkis

Buvo kreipiamas dėmesys arklių veislių gerinimui. Už juos niekuomet nebuvo didelės paklausos. Eksportą ribojo komis arba, palyginti, pigia arklio darbo jėga.

Avių ūkis

Avys buvo laikomos mėsai ir vilnai gauti. Tačiau vilnų ir mėsos kiekiai buvo maži. Dideli kiekiai vilnos buvo importuojama iš svetimų kraštų.

Smulkiosios ūkio šakos

Sodų, daržovių gamyba 1923-1938 metais nebuvo didelė. Didelę įtaką turėjo šaltos žiemos, kurios išnaikino didelę sodų dalį. Nors sodų vaisių, uogų ir pan. eksportas metai iš metų augo, bendras mastas nebuvo didelis.

Ūkininkų būklė

Tarpy ūkininkų būklė buvo gera. Tačiau labiau įsiskolinusių, padėtis pasunkėjo. Daugiau informacijos pateikiama dedamoj lentelėj.

Žemės ūkio ministerija buvo įsteigta 1918 m. lapkričio mėn. 11 d. Vilniuje. Pirmuoju ministru buvo paskirtas agr. Juozas Tūbelis. Vyriausybė 1919 m. sausio mėn. 2 d. persikėlė į Kauną. Nuo 1924 m. liepos mėn. 21 d. ministerija buvo vadinama Žemės ūkio ministerija. Ministerijos organizacija 1937 m. buvo tokia: ministerijos priešakyje stovi ministras, jo darbą pavaduoja generalinis sekretorius, o departamentams vadovauja direktoriai.

Žemės ūkio ministerijos organizacija

Žemės ūkio ministerijos steigimas ir veikla buvo svarbus žingsnis siekiant modernizuoti šalies žemės ūkį. Ministerija rūpinosi įvairiais klausimais - nuo žemės reformos iki žemės ūkio švietimo ir melioracijos. Jos veikla turėjo didelę įtaką Lietuvos kaimo raidai ir ekonomikai.

Ministerijai reikalų tvarkymas buvo pavestas nuo 1924 m. sausio mėn. 1 d. Ministerijos žinion. Nutarimai vykdomi ministrui juos patvirtinus. Iki 1924 m. sausio mėn. 1 d. veikė bendra visai ministerijai buhalterija. Nuo 1924 m. veikė juriskonsultūros skyrius. Nuo 1933 m. veikė statybos skyrius. Nuo 1938 m. sausio mėn. 1 d. veikė Žemės ūkio tyrimo įstaiga. Nuo 1938 m. liepos mėn. 1 d. veikė Melioracijos departamentas.

Žemės ūkio departamentas rūpinosi žemės reformos reikalais. Nuo 1920 m. gegužės mėn. 1 d. buvo pavesta rūpintis žemės ūkio kultūros kėlimo reikalais. Nuo 1928 m. sausio mėn. 1 d. žurnalų leidimas. Nuo 1928 m. sausio mėn. 1 d. administracijai vandenų apsaugos, nuo 1928 m. sausio mėn. 1 d. mento. Be to, 1928 m. tvarkyti Veterinarijos departamento, 1933 m. remti ir 1935 m. fondo atskaitomybė. Buhalterijai nuo 1922 m. liepos mėn. 1 d. įsteigta 1926 m. žemės mokesčių įstatymą. 1924 m. įsteigti žemės ūkio inspektoriai.

Lentelė: Svarbesniųjų ž. u. produktų gamyba ir eksportas 1923-1938 m.

tags: #kuo #blogi #pirmutiniai #ir #paskutiniai #butai