Investicijų pasaulis yra pilnas įvairiausių portfelio sudarymo strategijų. Geriausios investavimo strategijos nėra - tai tik nuomonės. Kiekvienam pačiam spręsti, kas jam tinka ir patinka.
Artūras Milevskis | Obligacijos arba skolos vertybiniai popieriai | #7 video
Turto alokacija ir jos strategijos
Turto alokacija - tai procesas ir rezultatas, kokias turto klases ir instrumentus pasirinkti. Bet tai savaime nieko nepasako, kokius instrumentus pasirenkama investuojant.
Statinė turto alokacija
Statinėje turto alokacijoje, remiantis istoriniais duomenimis, ilgam laikui sudaromas nekintantis portfelis, kuris laikui bėgant nėra peržiūrimas ir keičiamas. Tokios strategijos taikymo trūkumas - nedaromi jokie pokyčiai, net jeigu logika rėkte rėktų, jog kažkas negerai. Statine alokacija besivadovaujantis asmuo arba fondas (pavyzdžiui, II pakopos pensijų fondai) ir toliau laikytųsi nekintančios strategijos, bei investuotų į obligacijas su neigiamu pajamingumu.
Dinaminė turto alokacija
Dinaminėje turto alokacijoje, remiantis istoriniais duomenimis, dabartine situacija rinkose, bei asmeniniais spėjimais apie ateitį, dažniau arba rečiau atliekamos portfelio pozicijų modifikacijos. Kuomet manoma, jog tam tikrų turto klasių tikėtina grąža ateityje nėra didelė, šių turto klasių svoris portfelyje mažinamas, arba atsisakoma iš viso. Ar tokia dinaminė turto alokacijos strategija veikia ? Kartais. Tarp dinaminę turto alokaciją taikančių fondų patenka ir visi aktyviai valdomi fondai, kurie turi mandatą keisti obligacijų ir akcijų svorį portfelyje. Todėl pirmasis dalykas, kurį vertėtų suprasti apie dinaminę turto alokaciją - ši kur kas geriau skamba on paper, ypač reklaminiuose lankstinukuose, nei veikia praktikoje.
Tačiau yra ir pliusų, tokia strategija kur kas geriau veikia vertinant skolos instrumentų, tokių kaip P2P ar obligacijos, svorį ir vietą portfelyje. Kuomet įsigyji vertybinių popierių su neigiamu pajamingumu, ko gi tikiesi ? Kad palūkanos dar labiau kris ir uždirbsi iš kapitalo prieaugio ?
Nekilnojamojo turto kainų pokyčiai Vilniuje
60/40 portfelis: akcijos ir obligacijos
60/40 alokacija skamba paprastai iš pirmo žvilgsnio, nėra sudėtinga ir iš antro, bet visgi, kas konkrečiai yra tos 60% akcijos ir 40% obligacijos ?
Pavyzdžiui, puikiai užtenka dviejų fondų - VWCE akcijų fondo ir indėlių kopėčių kredito unijoje. Iš Europiečio perspektyvos, kas automatiškai reiškia, jog ta istorija nebus ilga. Šiuos duomenis backtestui pasirinkau, nes visais kitais atvejais backtest laikotarpis būtų vos dešimtmečio ar panašiai, nes kitų instrumentų duomenų eurais tiesiog neturiu.
Žinoma, būtų galima įtraukti ir kitokių obligacijų, siekiant aukštesnės obligacijų dalies grąžos, ne tik saugių euro zonos vyriausybių obligacijų, bet, pavyzdžiui, Baltijos regiono įmonių obligacijų. O ta logika buvo tokia - remiantis istoriniais duomenimis, take your risk on equity side, akcijos geriausiai uždirba, o saugios obligacijos geriausiai diversifikuoja. Pasirinkus rizikingas obligacijas negauni nei aukštos grąžos, nei stabilumo.
Visgi yra vienas logiškas būdas pasiekti aukštesnę tikėtiną grąžą - vietoje obligacijų rinktis indėlį kredito unijoje, šio instrumento pajamingumas šiuo metu siekia apie 4,5%.
Instrumentai Europoje
- iShares € Aggregate Bond ESG UCITS ETF (ticker IEAG)
- iShares € Govt Bond 7-10yr UCITS ETF (ticker IBGM)
Dar vienas puikus pasirinkimas 60/40 portfeliui yra paprasčiausi indėliai kredito unijoje arba banke. Šiuo atveju logiškiausia būtų susidaryti taip vadinamas indėlių kopėčias (angl. laddering).
Galimos rizikos
Didžiausias kritimas nuo piko, fiksuotas 2003 m. Įdomu, jog užtruko net penkis metus ir šešis mėnesius (66 mėnesius), iki kol portfelio vertė vėl pasiekė piką, kas nutiko 2006 m. Bet 2007 m. balandį portfelio vertė vėl pradėjo kristi, krito arti trisdešimt procentų, grįžo iki all time high 2010 m.
NT pajamingumo palyginimas
100% akcijų portfelis
60/40 taisykle paremtas portfelis Lietuvoje tikrai nėra dažnas pasirinkimas. O štai 100% akcijų portfelis - nepaprastai populiarus. 100% akcijų strategija kyla iš elementaraus pastebėjimo, jog istoriškai akcijų turto klasė pasižymi aukščiausia grąža, bei ženkliai lenkia kitas turto klases.
Jeigu pasirinkto fondo ar šalies akcijų grąža bus artima JAV istoriniam vidurkiui, jeigu svyravimus gali “pakelti”, o elgesio klaidų išvengi, pasirinkus 100% akcijų portfelį galutinis rezultatas puikus gali būti. Kitaip tariant, 100% akcijų strategija puikus pasirinkimas tuo atveju, jeigu pasaulio kapitalo rinkos ir toliau dirbs business as usual rėžimu.
Kitu atveju, ištikus rimties ekonominiams ar kariniams neramumams, galima ir be triusikų likti. Aišku, pasaulinių kataklizmų atveju nėra jokių garantijų, jog obligacijos išsaugotų vertę, veikiausiai - irgi sudegtų. Nes retas turi disciplinos pirkti kokį viso pasaulio akcijų indeksą sekantį fondą ir nieko daugiau nedaryti dešimtmečiais, jokio papildomo judesiukio.
Galimos problemos
Kita bėda, jog net jeigu 100% akcijų strategijai seksis long term, short term visko gali būti. O jeigu jau esi senesnio amžiaus, gyvenimui lėšų nuolatos reikia, bei užtaikei ant prasto dešimtmečio - vėl ne pyragai. Akcijos, skirtingai nei dažnai teigiama, neapsaugo ir nuo infliacijos. Tokiais periodais kaip 2022 m.
Bei, pasirinkus 100% akcijų strategiją, visada tenka gyventi didžiuliame neužtikrintume, ar tikrai ateitis akcijų rinkoms tokia pati rožinė bus, kaip būta praeityje ? Dar paprasčiau pasinaudoti II ar III pensijų sistemos pakopos fondais.
Nuo 1978 m. Šitas didžiulis nuosmukis nutiko tarp 2000 ir 2014 metų, kuomet pasaulio išsivysčiusių šalių akcijų indeksas išgyveno du didžiulius kritimus, sukeltus dot-com burbulo ir 2007-2008 m. Panašaus rezultato logiška tikėtis ir ateityje, su sąlyga, jog karai ir kitos masinės nelaimės aplenks akcijų rinkas, į kurias investuosite.
Diversifikavimas (1/N taisyklė)
XX a. Jeigu nevertinti rizikos ir grąžos, bei visur investuoti po lygiai, jums atrodo naivu ir neatsakinga, tai štai - realiam pasaulyje 1/N taisyklė veikia geriau, nei kažkokie sudėtingi diversifikacijos modeliai.
JAV akcijos kokybiškai šiek tiek skiriasi nuo likusių išsivysčiusių regionų akcijų, bei šie abu akcijų segmentai skiriasi nuo emerging markets regionų akcijų. Būtų galima remtis 1/N ir toliau, formuojant akcijų dalį, bei investuoti po 1/3 akcijų dalies portfelio į JAV, ex-JAV developed ir emerging market regionų akcijas.
Alternatyvūs skolos instrumentai
Žvelgiant į istorinius duomenis tie patys europietiški high yield bonds istoriškai uždirba panašiai. Remiantis dabartiniais high yield corporate bonds pajamingumais, dabartiniais šių obligacijų spreads over same maturity safe government bonds, istoriniais duomenimis kiek iš šių spreads pavyksta gauti grąžos, o kiek netenkama dėl defaults, bei mano back on the envelope calculations, panašaus fondo į iShares € High Yield Corp Bond UCITS ETF dabar siūloma grąža vargiai viršija 4,5% indėlių siūlomą grąžą, kam tuomet papildomą riziką prisiimti ? Todėl sakyčiau, jog logiškiausia šiuo metu likti prie indėlių kopėčių.
O jeigu ateityje pajamingumai rinkose kistų, tuomet grįžtančią kopėčių pakopą būtų galima reinvestuoti į kitokio tipo skolos instrumentus.
Taip pat suprantu žmones investuojančius į Savy, Profitus arba FinoMark, o toliau - jau dėčiau brūkšnį. Iš likusių platformų dalis veikia black box principu ir iš esmės neįmanoma vertinti, normalus tai verslas ar ne, arba tėra nuostolingi start ups, arba su default paskolomis nesusitvarko.
Pavyzdžiui, 1/3 investuota į viso pasaulio akcijų fondą (VWCE ETF), 1/3 portfelio investuota į tris obligacijų fondus po lygiai - (i) 7-10 m.
| Turto klasė | Pavyzdinis instrumentas | Alokacija |
|---|---|---|
| Viso pasaulio akcijos | VWCE ETF | 33.3% |
| 7-10 m. obligacijos | iShares € Govt Bond 7-10yr UCITS ETF (IBGM) | 33.3% (padalinta į tris obligacijų fondus) |
| Kredito unijos indėliai | Indėlių kopėčios | 33.3% |
Kiti galimi variantai
Natūralu, jog be 100% akcijų, 60% akcijų ir 40% obligacijų, ar 1/3 akcijų + 1/3 obligacijų + 1/3 P2P, yra gausybė kitų galimų variantų, kažkam portfelis sudarytas vien tik iš indėlių banke geriausias pasirinkimas.
Nors aš laikau P2P skirtinga turto klase, nes lyginant P2P su įprastomis obligacijomis rizikos kokybiškai skiriasi (ypač skolinant fiziniams asmenims per vartojimo paskolas), visgi, šį instrumentą galima traktuoti tiesiog kaip dar vienu skolos instrumentu.
Nekilnojamas turtas
Nekilnojamojo turto klasė, palyginti su akcijų ir obligacijų rinkomis, bankiniais depozitais, yra gero pajamingumo. Tiek JAV, tiek Europoje net 80 proc. individų gerovės sudaro iš gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto gaunamos pajamos. Anot verslininko, ši turto klasė taip pat išlieka viena stabiliausių, nepaisant tuo metu pasaulyje vykstančių pokyčių.
Nesvarbu, vyktų karas ar ekonominis pakilimas, ši turto klasė duoda apie 6-7 proc.
Pažvelgę į nekilnojamojo turto klasę matome gana aukštą pajamingumą (metinė grąža siekia 6-7 proc.), aiškų supratimą ir pasitikėjimą - žmogui daug lengviau įsivaizduoti pastatą nei sudėtingai skambančias sąvokas. Vienintelė bėda - įeiti į šią rinką, palyginti su kitomis kapitalo rinkomis, išlieka aukšti kaštai - trūksta likvidumo ir patogumo.
Bet čia svarbu suprasti, kuomet šneku apie NT, šneku apie NT objektą, kuris yra išnuomotas ir generuoja nuomos pajamas.
Šiame straipsnyje pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti. Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms. Pateikiama informacija yra nekomercinio pobūdžio. Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės (angl. affiliate) pajamų.