Planuojant sodinti medžius ar krūmus, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi atstumams nuo daugiabučių namų ir sklypo ribų. Lietuvoje šiuos klausimus reglamentuoja Aplinkos ministerijos patvirtintos taisyklės.
Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės
Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės nustato želdynų įrengimo ir želdinių veisimo reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi įrengiant viešuosius želdynus ir veisiant želdinius ne miško žemėje, valstybinės žemės viešosiose erdvėse. Veisiant medžius ir krūmus privačioje žemėje, privaloma laikytis tam tikrų reikalavimų.
Sąvokos
- Gyvatvorė - tanki vienos ar kelių eilių krūmų ir (ar) medžių juosta.
Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
Reikalavimai
Įrengiant viešuosius želdynus ir veisiant želdinius viešosiose erdvėse, privaloma vadovautis Sodmenų kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu. Sodmenų kokybės reikalavimuose nurodyti reikalavimai lapuočiams ir spygliuočiams medžiams netaikomi sodinant želdinius valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje visuomeninių akcijų, talkų metu, kai želdinių sodinimo organizatorius raštu susitaria su savivaldybės vykdomąja institucija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, želdinių sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Atstumai nuo pastatų
Medžiai ir krūmai veisiami:
- Laikantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų apribojimų sodinti želdinius.
- Nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais medžiai veisiami ne arčiau kaip 10 m atstumu (išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių).
- Nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais aukštesni kaip 2 m krūmai veisiami ne arčiau kaip 2,5 m atstumu, kiti krūmai - ne arčiau kaip 1,5 m atstumu (išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių).
- Nuo pastatų sienų (išskyrus aukščiau nurodytą atvejį) medžiai veisiami ne arčiau kaip 5 m atstumu.
- Nuo pastatų sienų (išskyrus aukščiau nurodytą atvejį) krūmai veisiami ne arčiau kaip 1,5 m atstumu.
- Nuo apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų medžiai veisiami ne arčiau kaip 4 m atstumu.
- Nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės medžiai veisiami ne arčiau kaip 3 m atstumu.
- Nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės krūmai veisiami ne arčiau kaip 1 m atstumu.
Norint valstybinėje žemėje veisti želdinius šalia privataus gyvenamojo pastato nesilaikant minimalių želdinių veisimo atstumų, želdiniai gali būti veisiami, jei gautas šio pastato savininko (ar bendraturčių) ar valdytojo sutikimas raštu (išskyrus, kai želdinius veisia statinio savininkas (ar bendraturčiai) ar valdytojas).
Lianos, pasodintos priede nurodytu atstumu, ant su kaimyniniu sklypu besiribojančių statinio sienų, tvorų ir kitų įrenginių gali būti veisiamos, jei gautas šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimas raštu. Taip pat svarbu laikytis minimalių leistinų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu.
Atstumai nuo sklypo ribos
Minimali medžių sodinimo riba nuo sklypo ribos yra 1 metras (atstumas gali būti ir mažesnis, jei gausite raštišką kaimyno sutikimą, tačiau jį geriausia patvirtinti notariškai). Jei medžiai ir krūmai gali užaugti aukštesni nei 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse - iki 2 m aukščio.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyno sutikimo:
Medelių sodinimas
| Veisiamas medis, krūmas, gyvatvorė | Sklypo pusė (azimutas vizuojant iš sklypo centro) | Mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, m |
|---|---|---|
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m | Šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 5 |
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m | Kitos pusės | 3 |
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio | Iš visų pusių | 2 |
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio | Iš visų pusių | 1 |
| Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio | Šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 1 |
| Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m aukščio | Kitos pusės, nei nurodyta priedo 4 punkte | 1 |
| Lianos | Iš visų pusių | 0,5 |
Atsakomybė už taisyklių pažeidimus
Už taisyklių nepaisymą privatiems asmenims gresia nuo 30 iki 120 eurų bauda, o juridiniams asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.Apie galimus pažeidimus asmuo gali pranešti savivaldybei, o nustačius pažeidimą - gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės.
Ką daryti, jei norite sodinti arčiau?
Kaip pasinaudoti galimybe arčiau kaimyninio sklypo ribos, nei numato taisyklės sodinti medžius bei krūmus, ar statyti statinius? Tai galima daryti, tačiau tik gavus kaimyninės valdos savininko sutikimą. Visgi, pasitaiko atvejų, kai pasikeitus savininkui, pavyzdžiui turtą nusipirkus ar paveldėjus, šis susitarimas ginčijamas teismuose.
Norint ateityje išvengti ne pačių maloniausių įrodinėjimų teisme, optimaliausias kelias - pasirūpinti, jog susitarimas būtų patvirtintas notariškai. Juolab, kad tokio susitarimo tvirtino įkainis nėra didelis. Notariškai patvirtintas dokumentas visuomet be išimčių turi didesnę įrodomąją galią, ypač jei šalių, o šiuo atveju - kaimynų, ginčas persikelia į teismą.
Notaras patikrina, kas yra sklypo savininkas, kuris turi duoti sutikimą. Notaras išsiaiškina, kokį sutikimą sklypo savininkas pageidauja duoti - pavyzdžiui, ar jis sutinka, kad būtų statomas bet koks statinys, ar tik konkretus, dėl kurio buvo tartasi su kaimynu ir pataria asmeniui konkrečiai apibrėžti savo duodamo sutikimo apimtį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.