VDU Turto Valdymo Procesai: Auditas, Problemos ir Perspektyvos

Savivaldybės Turto skyriuje atlikus vidaus auditą, juodi debesys kaupiasi virš aukštų pareigūnų galvų. Vidaus audito tarnyba nustatė valdininkų aplaidumo atvejų. Įtarimai, kad Savivaldybė netinkamai valdo savo turtą, brendo ne vienerius metus.

Turto Skyriaus Veikla ir Kontrolė

Turto skyrius yra vienas įtakingiausių Savivaldybėje. Jis disponuoja Savivaldybei priklausančiu turtu ir, palyginti su kitais skyriais, turi nemažas galias - atstovauja Savivaldybės interesams 76 bendrovėse, įmonėse ir viešosiose įstaigose, kontroliuoja finansinę veiklą, nuomoja turtą, sudaro nuomos ir panaudos sutartis. Turto skyrius pats kontroliuoja minėtų sutarčių sąlygų vykdymą.

20-yje įmonių Savivaldybė turi lemiamą balsų daugumą, o 15-oje - mažiau nei pusę balsų. Savivaldybei priklauso 9 įmonės, 16 viešųjų įstaigų, o 11-je viešųjų įstaigų Savivaldybė yra jų dalininkė. Penkiose valstybinėse įmonėse miestas valdo dalį akcijų.

Nuomos Sutarčių Kontrolės Trūkumai

Auditoriai nustatė, kad Turto skyrius nekontroliavo nuomos sutarčių sąlygų vykdymo, nes neturėjo tikslių duomenų apie negyvenamųjų patalpų nuomos skolas. 2003 m. sausio 6 d. Turto skyriuje buvo sudaryta 33 nuomos ir 69 panaudos sutartys dėl negyvenamųjų patalpų. 2004 m. sausio 2 d. - 76 panaudos sutartys ir 48 nuomos sutartys.

Per 2003 m. iš nuomos Savivaldybės biudžetas turėjo pasipildyti 775,1 tūkst. Lt, tačiau gauta 256 tūkst. Lt mažiau - iš viso 519,4 tūkst. Lt. Bendras nuomininkų įsiskolinimas per dvejus metus padidėjo iki 1,12 mln. litų. Anot auditorių, Turto skyrius privalėjo kontroliuoti nuomos sutarčių sąlygų vykdymą, tačiau to nedarė.

Didžiausi Skolininkai

Tarp didžiausių skolininkų 2004 m sausio 1 d. auditoriai mini UAB “Kvarclita”, kuri už nuomą buvo skolinga 171,8 tūkst. Lt, VšĮ “Kauno kultūros centras” - 47,4 tūkst. Lt, UAB “Patirtis” - 122 tūkst. Lt, UAB “Biznio kolegija” - 28,6 tūkst. Lt, UAB “Misteris Maksas” - 43,6 tūkst. Lt.

Su “Kvarclita” sutartį Turto skyrius nutraukė, tačiau teisme, bandant prisiteisti 63,8 tūkst. Lt skolą, sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Anot auditorių, dėl “Misterio Makso”, kuris skolingas taip pat nemažą pinigų sumą, Turto skyrius jokių dokumentų dėl skolų išieškojimo Teisės skyriui nepateikė. Kai kuriais atvejais nuomininkai patalpas naudojo ne pagal paskirtį.

Auditoriai pabrėžia, kad Turto nuomos poskyrio vedėja D.Bereikienė neįvardija, ką padarė, kad nuomininkų skolos už nuomą ir komunalines paslaugas būtų mažesnės. Daugiau nei pusantrų metų Savivaldybė be pagrindo priskaičiavo 330,4 tūkst. Lt nuompinigių UAB “Žavesys”, kuriai anksčiau Vilniaus gatvėje 62 buvo nuomotos patalpos. Pagerinusi patalpas, UAB “Žavesys” teismo keliu perėmė savo nuosavybėn Savivaldybės patikėjimo teise valdytas patalpas.

Buhalterinėje apskaitoje susidarė kuriozinė situacija, kai Turto skyrius nepranešė Apskaitos skyriui apie teismo sprendimą “Žavesio” naudai. “Turto skyrius nekontroliuoja skolininkų ir neturi tikslių jų sąrašų”, - konstatuoja auditorė L.Paukštienė.

Kiti Pažeidimai ir Neatitikimai

Ataskaitoje įvardijama, kad Turto skyriaus vedėja V.Žuromskaitė įpareigodavo darbuotojus Savivaldybei atstovauti net išregistruotose iš registro UAB “Saliamonas”, UAB “Kauno šarma”, UAB “Medauto” bei kuruoti AB “Tauras”, kurios Savivaldybei priklausiusios akcijos jau buvo parduotos. V.Žuromskaitė sako, kad apie įmonių išregistravimą duomenys jos skyrių pasiekė pavėluotai.

Vidaus audito skyriaus vedėja Stasė Rožukienė teigia, kad dėl užklausų Turto skyrius prašydavo kreiptis tik raštu. “Atsakymus gaudavome, kaip ir reikalauja teisės aktai, po penkių dienų, - sako ji. - Bet atsakymų niekada negaudavome bent diena anksčiau”.

Vidaus audito tarpinėse išvadose pabrėžiami gausūs raštvedybos taisyklių pažeidimai, kai bylos perduodamos iš rankų į rankas, neįforminant dokumentais. Pabrėžiama, kad į Apskaitos skyrių perkelta dirbti darbuotoja norėjo grąžinti jau nutrauktų sutarčių nuomos mokesčio korteles (jose atsispindi delspinigiai ir nuompinigiai), tačiau nei Turto, nei Būsto skyriai šių kortelių nepriėmė. Tarnautoja korteles įteikė Vidaus audito skyriui.

Auditoriai teigia, jog kas ketvirtį Apskaitos skyriui pateikiamos finansinio turto ataskaitos yra nepakankamai tikslios ir patikimos, nors Turto skyriaus darbuotojai darbu neapkrauti. Turto skyriaus 17 darbuotojų išlaikyti Savivaldybė kasmet skiria 388 tūkst. Lt.

Birželio 6 d. Savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius Turto skyriaus vedėjai V.Žuromskaitei pareiškė papeikimą. Paklausta apie minėtą nuobaudą, V.Žuromskaitė jos nedetalizavo.

Meras A.Garbaravičius tikina, kad Savivaldybės tarnautojų darbo patikrai rengtasi jau seniai. “Kaunas pirmasis Lietuvoje pradėjo taikyti vidaus auditą, todėl patikrinimai tęsis”, - tvirtino meras. “Savivaldybė iki šiol bandė gesinti gaisrus su “Liūdesio”, “Namų priežiūros” ir kitomis įmonėmis, tačiau dabar atėjo laikas gilesniam patikrinimui”, - teigė jis.

Po galutinių vidaus audito išvadų rengiamasi sudaryti komisiją. Ji bandys nustatyti, ar dėl Turto skyriaus valdininkų darbo buvo padaryta žala Savivaldybei. Jei įtarimai pasitvirtins, surinkta medžiaga bus perduota teisėsaugininkams. “Po ankstesnių patikrinimų, kai kas jau savo noru išėjo iš darbo, kai kas - susirgo ir pasiprašė atleidžiamas”, - sako A.Garbaravičius.

Turto Valdymo Centralizavimas

Racionalus ministerijų nekilnojamojo turto valdymas ir efektyvus turimų išteklių panaudojimas yra vienas iš esminių sėkmės garantų užtikrinančių viso valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą. Netinkamas turto administravimo mechanizmas gali neigiamai paveikti bendrą ministerijų ekonominę būklę. Šiuo metu pagreitį įgaunanti centralizuotai valstybės valdomo turto reforma tik dar labiau sustiprina darbo aktualumą.

Antroje darbo dalyje analizuojami pagrindiniai įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, kuriais remiantis yra reglamentuojamas valstybės nekilnojamojo turto valdymas. Toliau yra pristatomos efektyvios išteklių valdymo priemonės - paslaugų pirkimas iš išorės ir centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo strategija. Turto valdymo centralizavimas šiuo metu dar tik įgyvendinama iniciatyva, kuri ateityje turėtų užtikrinti sėkmingą ministerijų nekilnojamojo turto valdymą ir su juo susijusių neigiamų veiksnių eliminavimą.

Remiantis tyrimo metu surinkta medžiaga, analizuojama šiuo metu paplitusi tendencija susijusi su išorinių paslaugų pirkimu, kurios pagalba galima taupyti ir taupoma ministerijų nekilnojamojo turto srityje. Toliau analizuojami centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir šiam valdymui reikalingo administracinės sistemos kūrimo įgyvendinimo procesai. Tiriama turto nuomos principo problematika ir perspektyva.

Tokenizacija NT Rinkoje

Muitinės ir procesų valdymo magistrantūros studijų programa - pirmoji Lietuvoje muitinės krypties MBA studijų programa. Anot verslininko, ši turto klasė taip pat išlieka viena stabiliausių, nepaisant tuo metu pasaulyje vykstančių pokyčių. „Nesvarbu, vyktų karas ar ekonominis pakilimas, ši turto klasė neša apie 6-7 proc. Esminis skirtumas, lyginant akcijų ir obligacijų rinkas su nekilnojamojo turto rinka, kaip teigia I. Laurs, yra rinkos likvidumas.

Ilja Laurs VDU studentams skaitydamas nuotolinę paskaitą tema „Tokenizacija NT rinkoje“ pabrėžė dar vieną svarbų aspektą - listingavimosi kaštus. „Kiek kainuoja įmonei listinguotis, t.y., patalpinti savo akcijas viešai prekybai per biržą, tendencija yra aiški - tik labai didelės įmonės gali sau tai leisti, kadangi su tuo susiję kaštai išties yra nemaži. Pavyzdžiui, listinguoti biržoje butą ar namą, siekiant gauti tokį patį likvidumą kaip akcijų rinkoje ir už tai mokėti dideles pinigų sumas yra visiškai už fantastikos ribų.

Rinkoje jau kelerius metus veikianti tokenizacijos technologija, I. Laurs teigimu, plačiajai visuomenei geriausiai žinoma dėl kriptovaliutų, tokių kaip Bitcoin ar Ethereum, pagrįstų Blockchain tinklu. „Blockchain tinklas yra kaip alternatyva internetiniam „debesų tinklų“ sprendimui. Tuo metu Blockchain dalyvis - tai žmogus, turintis kompiuterį ir su juo - prieigą visame tinkle. Milijonai žmonių visame pasaulyje sudaro Blockchain tinklo visumą ir kiekviena tranzakcija yra replikuojama į kiekvieną kompiuterį, t. y. kiekvieno dalyvaujančiojo tinkle.

Pasak pašnekovo, tokenizacijos procesą, kuomet turtas gali būti išskaidytas į šimtus ar tūkstančius dalių ir taip platinamas tarp vartotojų, galima pritaikyti tiek įmonių akcijoms, tiek nekilnojamam turtui. Kaip vieną pagrindinių tokenizacijos privalumų verslininkas I. Laurs yra linkęs išskirti finansinių procesų decentralizaciją. Atkreipdamas dėmesį į galimus naujos technologijos trūkumus, pagrindiniu iššūkiu šioje srityje verslininkas įvardija neapsisprendimą dėl decentralizacijos proceso įgyvendinimo.

Verslininko įsitikinimu, reikės bent 10 m., kol tokenizacijos technologija bus prieinama eiliniam žmogui, o pajamingų objektų vertė gali padvigubėti. Tokenizacijai tapus įprastu instrumentu, ženkliai keistųsi žmogaus santykis su turtu, gyvenamąja vieta. Galbūt pasidarys daug paprasčiau ir greičiau keisti būstą, kuomet asmuo su juo nebus susietas turtine sąsaja“, - tokenizacijos nekilnojamo turto rinkoje ateities prognozėmis su VDU studentais dalijosi I.

Pagrindiniai Skolininkai ir Skolos Sumos

tags: #vdu #turto #valdymo