Viešųjų pirkimų teismai ir techninių projektų keitimas: Zoologijos sodo atnaujinimo atvejis

Viešieji pirkimai yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja įvairios institucijos ir įmonės. Dažnai pasitaiko atvejų, kai viešųjų pirkimų konkursai apskundžiami teismuose, o tai gali reikšmingai paveikti projektų įgyvendinimo terminus ir kainą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teismai ir techninių projektų keitimas veikia viešuosius pirkimus, remiantis Lietuvos zoologijos sodo atnaujinimo pavyzdžiu.

Zoologijos sodo atnaujinimo projektas: iššūkiai ir sprendimai

Lietuvos zoologijos sodo atnaujinimas, kuriam skirta 11,584 mln. eurų (iš jų 9,847 mln. eurų ES regioninio plėtros fondo lėšų), susidūrė su rimtais iššūkiais dėl viešųjų pirkimų procedūrų. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, o Kauno apygardos teismas pripažino tam tikras viešojo pirkimo sąlygas neteisėtomis. Tai lėmė viešojo pirkimo nutraukimą ir naujų sąlygų parengimą.

Siekiant išspręsti susidariusią situaciją, Aplinkos ministerija (AM) nusprendė neskelbiamų derybų būdu įsigyti bendrovių „Simper“ ir „Gedimino Jurevičiaus studija“ parengtų techninių projektų keitimo paslaugas. AM nusprendė iš naujo nepirkti projektavimo paslaugų kartu su darbais, bet koreguoti jau įsigytus techninius projektus. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad bendrovės nesutiko atsisakyti jų parengtų techninių projektų autorinių teisių ir leisti juos koreguoti kitiems.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigė, kad šiuo metu vyksta susitikimai su „Simper“ dėl sutarties sąlygų, kurią pasirašyti tikimasi per mėnesį. Pasak viceministro, taip įvykdoma teismo nutartis, kad viešasis pirkimas turi būti skaidomas: viena įmonė atliks techninį projektą, kitos - darbus, kurie taip pat greičiausiai bus skaidomi. M. Norbuto teigimu, techniniai projektai turėtų būti užbaigti metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Be to, sutaupoma ir laiko, nes skelbiant naują viešąjį pirkimą techniniam projektui užimtų gerokai daugiau laiko.

„Techninis projektas yra atspirtis, kaip bus skaidomas pirkimas. Tada būtų skelbiami darbų pirkimai“, - sakė M. Norbutas.

Keičiant techninius projektus, bus siekiama atpiginti sprendinius. Projektų autoriai sutiko keisti techninius projektus, parengtus pagal 2014 m. projektavimo sutartį, kad pakoreguotų projektų bendra statinių statybos ir įrengimo sąmatinė kaina būtų apie 11,6 mln. eurų - kiek numatyta skirti Zoologijos sodo rekonstrukcijai. Parengtų 12-os techninių projektų statybos ir įrengimo sąmatinė kaina siekė 42,96 mln. eurų, tad vykdant projektą paaiškėjo, kad pagal parengtus techninius projektus suplanuotų sodo objektų pastatyti ar rekonstruoti neįmanoma. Taip pat koreguojant projektus bus siekiama įgyvendinti nuo 2015 metų pasikeitusius laukinių gyvūnų laikymo ir gerovės reikalavimus.

Teigiama, kad techninių projektų koregavimas leis sutaupyti projekto įgyvendinimui skirtas lėšas, kurias būtų galima panaudoti statybos darbams. Techninių projektų koregavimas kainuotų apie 165 tūkst. eurų, tuo tarpu naujo projekto parengimo vertė, kuri nustatyta atlikus rinkos tyrimą, būtų apie 720 tūkst.

Daugiabučių modernizacijos pirkimai: problemos ir sprendimai

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo diskutuojama dėl investicinių projektų, pagal kuriuos perkami rangos darbai daugiabučių modernizacijai. Buvo pastebėta, kad pagal neteisingai parengtus investicinius projektus vėliau netiksliai buvo parengti ir techniniai projektai. Bendrovės „Verslo“ direktorius Linas Friedt teigė, jog pagal neteisingai parengtus investicinius projektus 4 namų renovacijai Kaune vėliau netiksliai buvo parengti ir techniniai projektai.

Centrinės perkančiosios organizacijos - CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas pasiūlė išbraukti vieną žodį iš CPO LT veiklos nuostatų, kad būtų atvertas kelias alternatyviam katalogui pirkti renovacijos darbus. R. Černiauskas pripažino, jog daugeliui gali kilti klausimas, kodėl CPO LT katalogas neveikia lanksčiau. Jis paaiškino, kad metodikoje yra du kainos nustatymo principai: arba galutinė už objektą sumokama kaina, arba įkainiai, „kai pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija gali nurodyti pakankamai tikslų reikiamų prekių, darbų ar paslaugų kiekį“.

Seimo narys Darius Ulickas įsiterpė, kad „su tais investiciniais projektais padaryta nesąmonė. Tas žmogus, kuris priėmė sprendimą, kad jam kainuos tiek, o paskui rangovai ateina ir sako, kad jam kainuos dvigubai. Tai ką tada žmogui gali galvoti apie investicinio plano rangovus, CPO LT, BETA ir visus kitus. Investicinis planas atrodo gražiai, o realus planas - jau visiškai kitaip.“

Aplinkos ministerijos atstovas R. pasiūlė atsisakyti projektavimo darbų pirkimo kartu su rangos darbais. Projektavimo darbus reikėtų pirkti kartu su investicinio plano parengimu. Projektuotojas turėtų savo komandą, kuri parengtų investicijų planą, maksimaliai apskaičiuotų visus namo parametrus. Jei techninio projekto gyventojai nepatvirtintų, tada tuomet atsiskaitytų tik už investicinį planą.

Statybos inspekcija informuoja

• 2026-02-11: 2025 metais VTPSI atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus, pažeidimai nustatyti net 1171 atveju.
• 2026-01-30: Žiemos laikotarpiu statytojai dažnai susiduria su objektyviomis kliūtimis užbaigti sklypo sutvarkymo darbus.
• 2026-01-21: VTPSI atkreipia dėmesį, kad ant pastatų susikaupęs storas sniego sluoksnis gali sukelti konstrukcijų pažeidimus.
• 2026-01-13: VTPSI stiprina savo techninę bazę ir į kasdienę veiklą diegia pažangius skaitmeninius sprendimus.
• 2026-01-05: Viešasis pirkimas dėl nelegaliai pastatyto ypatingosios kategorijos statinio, vadinamųjų „Maskvos namų“ Vilniuje, griovimo darbų ir darbų technologijos projekto parengimo neįvyko.

Kelių rinkliavos sistemos diegimas: teismai ir vilkinimas

Lietuvoje planuojama pereiti prie vientisos kelių rinkliavos sistemos įvedimo „e-tolling“, kuria remiantis mokestis būtų renkamas atsižvelgiant į nuvažiuoto atstumo faktorių. Įgyvendinti projektą buvo numatyta iki 2023-ųjų sausio, tačiau tvarką ir numatytus grafikus velia įsisukę teismai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirkimo procedūros stoja daugiau nei 17 mėnesių. LAKD kreipiasi į teismą siekiant išsiieškoti 60,9 mln. eurų žalą „SW Baltics“ reikalavimą laiko nepagrįstu. Vis dar vyksta teismas su UAB „Proit“.

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Remigijus Lipkevičius teigė, kad įgyvendinant projektą iš viso kilo keturi teisminiai ginčai, kurių metų buvo nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kas ir turėjo įtakos projekto užsitęsimui. Pasak jo, iš viso pirkimo procedūros bendroje sumoje buvo sustabdytos ilgesniam nei 17 mėnesių terminui, t. y. daugiau nei 1,5 metų. Vadovas tikino, kad galima įtarti, jog tam tikros įmonės galimai specialiai atlieka projekto vilkinimą.

„Įtariame, kad pirkime, tarp tiekėjų galėjo būti sudarytas Konkurencijos įstatymo draudžiamas susitarimas ir bent šešios kvietimus į pirkimą priėmusios įmonės yra galimai tarpusavyje susijusios. Kelių direkcija kreipėsi į VPT ir Konkurencijos tarybą dėl tiekėjų piktnaudžiavimo atvejų ištyrimo ir užkardymo“, - teigė jis.

LAKD pati kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl patirtos žalos. „Ketiname išsiieškoti žalos iš įmonių, teikusių prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirkime. Reikalavimo suma būtų lygi dėl jų veiksmų negautoms pajamoms. Suma gan ženkli, vertinant tai, kad viena diena vėluojant įgyvendinti „e-tolling“ projektą reiškia mažiausiai 145 tūkst. Eur negautų pajamų, kurios būtų investuotos į valstybinės reikšmės kelius“, - teigė vadovas.

Viešojo pirkimo sutarties keitimas: teisinis reglamentavimas

VPĮ 89 straipsnyje yra įtvirtintos viešojo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimo jų galiojimo laikotarpiu prielaidos, sąlygos ir taisyklės. Svarbu pažymėti, kad iki Direktyvos 2014/24/ES priėmimo viešojo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimo jos galiojimo laikotarpiu klausimas pozityviojoje teisėje iš esmės nebuvo reguliuojamas. Tačiau pagrindinės taisyklės apie draudimą keisti viešųjų pirkimų sutartis buvo formuojamos ir plėtojamos ESTT praktikoje bei, atitinkamai, ją perėmusioje LAT praktikoje.

VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas yra ypač svarbus, kadangi, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų esmę, sąlygos, įtvirtintos viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje, per visą sutarties vykdymo laikotarpį turi kuo labiau atspindėti galutinį atlikto viešojo pirkimo rezultatą, t. y. pirkimo dokumentuose suformuluotus reikalavimus, pirkimo vykdytojo ir pirkimą laimėjusio tiekėjo įsipareigojimus bei atsakomybę. Priešingu atveju kyla rizika, kad bus pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai, įskaitant, bet neapsiribojant, tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo principai.

Atsižvelgiant į tai, viešojo pirkimo sutarčių keitimo ribojimai iš esmės laikytini atitinkamų viešųjų pirkimų principų išraiška. Atsakomybė už viešo pirkimo sutarties pakeitimą (papildymą) tenka pačiai perkančiajai organizacijai, kuri dėl to sprendžia, atsižvelgdama į VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Tačiau viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, kitaip nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarčių laisvės principas yra ribojamas.

VPĮ 89 straipsnyje, pirma, yra įtvirtintas bendrasis draudimas keisti viešojo pirkimo sutartį, jei tai būtų esminis jos pakeitimas (VPĮ 89 straipsnio 4 dalis), antra, yra įtvirtinti atvejai, kai pakeitimas ex lege (pagal teisę) nelaikytinas esminiu, jei laikomasi VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų (konkreti neesminių pakeitimų išraiška). Taigi, pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą iš esmės įtvirtinamas toks viešojo pirkimo sutarčių keitimo modelis, pagal kurį leidžiami visi dvišaliai sandoriai, išskyrus atvejus, kai šie atitinka atskirai įtvirtintus draudžiamus esminius sutarties pakeitimus ar viršija leidimų keisti sutartis ribas.

VPĮ iš esmės reglamentuotos situacijos, kai šalys sutaria dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, o įstatyme įtvirtintos sąlygos joms tampa bendro sutarimo ribomis.

Vis dėlto neatmestinos situacijos, kai šalys ne visiškai sutaria ne tik dėl pakeitimo konkretaus įvykdymo, jo teisėtumo ar kitų panašių aplinkybių, o apskritai laikosi skirtingos pozicijos dėl sutartinių santykių kaitos. Tokiems atvejams aktualus CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas sutarties keitimo dėl pasikeitusių aplinkybių institutas (rebus sic stantibus), kurio pagrindu viena šalis gali inicijuoti sutarties pakeitimą, o negavus tam pritarimo iš kitos šalies - kreiptis į teismą dėl jos sąlygų modifikavimo. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, turi atsižvelgti į konkrečias VPĮ 89 straipsnio taisykles, o jei šalių ginčas nepatenka į šio straipsnio reguliavimo sritį (neatitinka konkrečiose jo nuostatose apibrėžtų keitimo atvejų ar ribojimų) - į VPĮ 17 straipsnio reikalavimus, t. y.

VPĮ 89 straipsnyje nereglamentuojami reikalavimai pakeitimų formai (jų įforminimo tvarkai). Tačiau pagal CK (kurio nuostatos taikytinos subsidiariai) 6.192 straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Taigi, rašytinė viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeičiama tik rašytiniu šalių susitarimu (ar teismo sprendimu). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

Pabrėžtina, kad VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintos viešojo pirkimo sutarčių keitimo taisyklės taikomos tiek tarptautinės vertės, tiek supaprastintiems pirkimams. Taip pat svarbu pažymėti, kad viešojo pirkimo sutarčių keitimo nuostatoms, t. y. VPĮ 89 straipsnio nuostatų taikymui, negalioja principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai reiškia, kad naudotis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis galima dėl visų viešojo pirkimo sutarčių, įskaitant tas, kurios buvo sudarytos iki 2017 m.

VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose yra nurodyti 4 (keturi) konkretūs atvejai (sąlygos), kada sudaryta ir galiojanti viešojo pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis gali būti teisėtai pakeista šalių susitarimu, nevykdant naujos viešojo pirkimo procedūros.

Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama šalių susitarimu, kai toks pakeitimas nustatytas viešojo pirkimo dokumentuose (įskaitant viešojo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties projekte).

VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai reiškia, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta ne tik galimybė keisti sutartį, bet ir nustatyta aiški pakeitimų apimtis, jų pobūdis bei aplinkybės, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami (šių aplinkybių sąrašas konkrečioje sutartyje turėtų būti baigtinis, sudarytas iš aiškių ir konkrečiai apibrėžtų bei nepažeidžiančių šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros aplinkybių).

VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra pateiktas baigtinis konkrečių pakeitimų ar pasirinkimo galimybių, kurie iš anksto tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai gali būti įtvirtinami viešojo pirkimo dokumentuose, sąrašas. Tačiau VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyti pagal šį punktą galimų pakeitimų ir (ar) pasirinkimo galimybių pavyzdžiai. Pirkimo dokumentuose nustatant taisykles, susijusias su kainos peržiūra (priklausomai nuo pasirinkto sutarties kainos apskaičiavimo būdo, peržiūrima gali būti tiek kaina, tiek įkainis) tam, kad sutarties vykdymo metu dėl kainos pakeitimo nekiltų ginčų, turi būti nurodytos ne tik aplinkybės, kurioms atsiradus bus atliekama peržiūra ir pakeitimai, papildymai, bet ir pats mechanizmas, kaip sutarties kaina bus perskaičiuojama: pavyzdžiui, nurodomi statistinių rodiklių šaltiniai, kai peržiūra vykdoma, remiantis jų duomenimis; sutarties kainos perskaičiavimo formulė; sutarties peržiūros momentas bei dažnumas; taip pat momentas, nuo kurio įsigalioja pakeista sutarties kaina ir už kurias prekes, paslaugas ar darbus bus mokama senosiomis kainomis, o už kurias - pakeistomis.

Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai

Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas, su kuriuo ketinama sudaryti viešojo pirkimo sutartį, yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešo pirkimo sutartį, jei bus paskelbtas pirkimo laimėtoju. Įstatyme įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti tiekėjų patikimumą suponuoja reikalavimą, kad perkančiosios organizacijos būtų aktyvios ir kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamos pirkimo objektą ir kitas sąlygas, parinktų adekvačius ir VPĮ tikslus įgyvendinančius kvalifikacijos patikrinimo kriterijus.

Įgyvendindama nurodytą pareigą, perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose (skelbime apie viešąjį pirkimą ir (ar) kituose viešojo pirkimo dokumentuose) turi teisę nustatyti būtinus kvalifikacijos reikalavimus. Tiekėjų kvalifikacija yra suprantama kaip tiekėjų teisė verstis atitinkama sutarties įvykdymui reikalinga veikla ir (ar) tiekėjų finansinis bei ekonominis pajėgumas, ir (ar) techninis ir profesinis pajėgumas. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų dalimi taip pat yra ir kokybės vadybos sistemos bei aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymasis.

Dėl to visi pirkimo dokumentuose keliami kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu ir skirti būtent nurodytų aplinkybių įvertinimui. Pažymėtina, kad nurodytas galimų kvalifikacijos reikalavimų sąrašas yra baigtinis, t. y.

Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodomi ne tik patys tiekėjams keliami kvalifikacijos reikalavimai, bet taip pat ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinantys dokumentai ar informacija.

VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkretaus pirkimo atveju - tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų (tikslą) - jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį.

VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka būtini kvalifikacijos reikalavimai suponuoja perkančiųjų organizacijų teisę viešojo pirkimo dokumentuose nustatyti tik minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Taigi tokios teisės įgyvendinimas nėra absoliuti perkančiųjų organizacijų diskrecija, ji ribojama, atsižvelgiant į realų atitinkamo reikalavimo poreikį ir santykį su pirkimo objektu.

VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė nustatyti tik būtinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus yra detalizuota kitose VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatose, kuriose nurodyta, kad kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

Pabrėžtina, kad kaip neatitinkantys VPĮ 47 straipsnio reikalavimų gali būti vertinami ne tik per aukšti, konkurenciją nepagrįstai ribojantys kvalifikacijos reikalavimai, tačiau ir per žemi, nepakankami užtikrinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimą, kvalifikacijos kriterijai.

Perkančiosios organizacijos turi itin atidžiai įvertinti visų ketinamų kelti reikalavimų svarbą ir reikšmę, tikimybę, kad kai kurių reikalavimų gali neatitikti iš tiesų pajėgūs tiekėjai. Tai ypač svarbu dėl to, kad perkančioji organizacija, tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, viešojo pirkimo laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka.

Perkančioji organizacija, siekdama įsigyti neypatingo statinio statybos darbus, nepriklausomai nuo statinio sudėtingumo ir svarbos negali kelti neproporcingo kvalifikacijos reikalavimo tiekėjams turėti specialistą - ypatingo statinio statybos vadovą - kadangi nurodyto specialisto funkcijas tokio pirkimo atveju turi teisę atlikti neypatingo statinio statybos vadovas.

tags: #keisti #technini #projekta #teismas #pirkimu