Klausimai naujai renkamam namo bendrijos pirmininkui

Namo bendrijos pirmininkas - svarbus asmuo, atsakingas už sklandų daugiabučio namo valdymą ir priežiūrą. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su bendrijos pirmininko veikla, pareigomis ir atsakomybe.

Bendrijos pirmininko įgaliojimai ir pareigos

Bendrijos valdymo organas yra Bendrijos pirmininkas. Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina Bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato Bendrijos pirmininko darbo užmokestį Bendrijos narių susirinkimas (Įgaliotinių susirinkimas) Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 (trejų) metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas.

Bendrijos pirmininkas turi teisę vienasmeniškai, nešaukdamas Bendrijos narių susirinkimo, priimti sprendimus dėl Bendrijos lėšų panaudojimo esant neatidėliotino būtinumo darbams (pvz. sugedus garažo vartams, išdaužus stiklą ir pan.) ar įvykus avarijoms.

Bendrijos pirmininkas atsako už jam Bendrijos narių susirinkimo (Įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Iki Bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos Bendrijos narių susirinkimas (Įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują Bendrijos pirmininką.

Prašymų, skundų ir kitų dokumentų registravimas

Visi butų ir kitų patalpų savininkų raštu Bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla (14 str.).

Visus Bendrijos narių pareiškimus, prašymus, skundus Bendrijos pirmininkas išnagrinėja per 10 darbo dienų.

Visuotinis susirinkimas: šaukimo ir organizavimo tvarka

Vadovaukitės Bendrijų įstatymo 11 str. 1 dalimi ir savo bendrijos įstatais. Reikalavimą rašykite bendrijos pirmininkui, jeigu bendrijoje jis yra. Pasirašyti reikalavimą turi daugiau kaip penktadalis bendrijos narių.

11 straipsnis. Visuotinis susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka: Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, - daugiau kaip penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai).

Bendrijos narių susirinkimus šaukia Bendrijos pirmininkas šiuose įstatuose nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams.

Pranešimą apie šaukiamą Bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos pranešti Bendrijos nariams įstatų nustatyta pranešimų ir informacijos paskelbimo tvarka ir kartu pateikti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.

Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę.

Bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys Bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Balsavimas Bendrijos narių susirinkime yra atviras.

Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas Bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių. Bendrijos narių susirinkime kiekvienas Bendrijos narys turi po vieną balsą. Bendrijos narių susirinkimai turi būti protokoluojami. Bendrijos narių susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos narių susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos.

Bendrijos nariai gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų šiuose įstatuose nustatyta tvarka. Jeigu patalpa priklauso keliems bendraturčiams, išdėstytą nuomonę pasirašo vienas iš bendraturčių jų susitarimu. Nesutarimo atveju nuomonė laikoma negaliojančia.

Sprendimų priėmimas

Sprendimai dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, Pastatų šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su Pastatų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl Pastatų atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų savininkų.

Bendrijos narių susirinkimo (Įgaliotinių susirinkimo) priimti sprendimai registruojami sprendimų registracijos žurnale bei skelbiami Bendrijos skelbimų lentoje.

Bendrijos narių teisės ir pareigos

Įsteigtos ir įregistruotos Bendrijos nariu patalpų savininkas tampa pateikęs rašytinį prašymą Bendrijos pirmininkui ir šiam įregistravus jį Bendrijos narių sąraše. Bendrijos nariai registruojami Bendrijos narių sąraše. Už Bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą atsako Bendrijos pirmininkas. Šiame sąraše turi būti nurodyti Bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). Patalpų savininkams - juridiniams asmenims Bendrijos veikloje atstovauja jų įgalioti asmenys. Bendrijos narys - fizinis asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka įgalioti vietoje savęs dalyvauti Bendrijos veikloje kitą asmenį (atstovą).

Iš Bendrijos išstojama pateikus raštišką prašymą Bendrijos pirmininkui.

Bendrijos nariai turi teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su Bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydami įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį.

Butų ir kitų patalpų savininkai gali prisidėti prie Bendrijos turto savo nepiniginiais turtiniais įnašais.

Atsiskaitymas su bendrija perleidžiant nuosavybę

Butų ir kitų patalpų savininkas, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį butą ar kitas patalpas, privalo apie tai pranešti Bendrijos pirmininkui ir atsiskaityti su Bendrija pagal savo prievoles, kurių vykdymo terminas yra suėjęs. Tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta Bendrijos pirmininko išduota pažyma apie prievolių Bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles.

Finansiniai klausimai

Bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Visos butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas Pastatų ar jų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų savininkui atskirai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, Bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai - kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal Bendrijos apskaitos duomenis. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko - buto ar kitos patalpos savininko lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka.

Tikslinės, kaupiamosios ir kitos įmokos, susijusios su Bendrijos veikla, nustatomos vadovaujantis Bendrijos metine pajamų ir išlaidų sąmata bei ilgalaikiu bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo planu, kurį tvirtina Bendrijos narių susirinkimas.

Kaupiamųjų įmokų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Bendrijos narių susirinkimas.

Revizorius ir auditas

Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį iki tvirtinimo Bendrijos narių susirinkime (Įgaliotinių susirinkime) turi patikrinti Bendrijos revizorius. Bendrijos narių susirinkimas (Įgaliotinių susirinkimas) gali nuspręsti samdyti audito įmonę Bendrijos metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti. Audito išvados pateikiamos Bendrijos pirmininkui ir Bendrijos narių susirinkimui (Įgaliotinių susirinkimui).

Bendrijos revizorių renka ir atšaukia Bendrijos narių susirinkimas (Įgaliotinių susirinkimas) šiuose įstatuose nustatyta tvarka. Revizorius renkamas ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. privalo patikrinti Pastatų savininkų kaupiamąsias lėšas ir jų panaudojimą, kai to pareikalauja daugiau kaip penktadalis tų Pastatų savininkų. Bendrijos pirmininkas privalo pateikti revizoriui arba auditoriui paaiškinimus ir visus patikrinimui (auditui) atlikti reikalingus dokumentus. Revizorius, nustatęs Bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimų, turi teisę reikalauti, kad Bendrijos pirmininkas sušauktų neeilinį Bendrijos narių susirinkimą (Įgaliotinių susirinkimą). Jeigu Bendrijos pirmininkas per 30 kalendorinių dienų nuo šio reikalavimo pateikimo dienos Bendrijos narių susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) nesušaukia, susirinkimą šaukia ir jo darbotvarkę nustato revizorius.

Įgaliotinių teisinis statusas

Įgaliotinių susirinkimą šaukia Bendrijos pirmininkas. Įgaliotinių susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizorius arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių.

Įgaliotiniai išrenkami Bendrijos narių susirinkimuose 4 metų laikotarpiui. Įgaliotinio kadencijų skaičius neribojamas. Įgaliotinis atstovauja jį išrinkusių Bendrijos narių interesams. Kiekvienas įgaliotinis turi po vieną balsą.

Įgaliotinių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip trys penktadaliai įgaliotinių. Bendrijos nariai turi teisę atšaukti jiems atstovaujantį įgaliotinį. Laikoma, kad įgaliotinis prarado pasitikėjimą ir yra atšauktas, jeigu už jo atšaukimą atitinkamos daugiabučio namo dalies (korpuso, sekcijos) Bendrijos narių susirinkime pasisakė daugiau kaip pusė visų jo atstovautų Bendrijos narių.

Įgaliotinių susirinkimo narių skaičius nustatomas, vadovaujantis pakankamo ir proporcingo atstovavimo principu. Įgaliotiniu renkamas Bendrijos narys.

Kiti svarbūs klausimai

Štai keletas kitų svarbių klausimų, su kuriais gali susidurti naujai išrinktas bendrijos pirmininkas:

• Informavimas ir komunikacija: Ar bendrijos pirmininkui reikia kiekvieną kartą kabinti pranešimus laiptinės skelbimų lentoje? Nebūtina, bet svarbu informuoti gyventojus. Bendrijos pirmininkas gali pateikti įvairią pagrindinę informaciją: pagrindinius kontaktus, bendrijos pajamas/išlaidas, balansą, įvairių tarnybų telefonus, naujienas, pristatyti namo techninę būklę ir t.t.
• Duomenų saugumas: Ar gyventojų duomenys yra saugūs? Taip, duomenys yra saugūs.
• Mokėjimas už liftą: Ar pirmo aukšto gyventojai turi mokėti už lifto remontą? Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad žmonės, gyvenantys pirmuose daugiabučių aukštuose, privalo mokėti už lifto remontą. Teismas lifto eksploatacijos išlaidas turi padengti juo važinėjantys gyventojai, todėl pirmajame aukšte butus turintys žmonės nuo tokio mokesčio atleidžiami. Tai reiškia, sugedus liftui, mokėti už jo remontą turi ir pirmųjų aukštų gyventojai.
• Valstybinė vėliava ant daugiabučio: Ar galima nuolat kabinti valstybinę vėliavą ant daugiabučio? „Lietuvos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas numato, kad ant visų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat ant gyvenamųjų namų Lietuvos vėliava privalo būti iškelta tik tris kartus per metus - vasario 16-ąją, kovo 11-ąją ir liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Gyventojai, kurie to nepaiso, gali sulaukti baudų. Taip pat įstatyme nurodoma, jog Lietuvos piliečiai gali iškelti valstybinę vėliavą prie savo namų asmeninių švenčių metu, o Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai - valstybės, kurios piliečiais jie yra, vėliavą.“ Pasak miesto seniūnės, individualių namų kiemuose dažnai galima išvysti plevėsuojant trispalvę arba tautinę vėliavą su Vyčio herbu viduryje ir niekam nekyla minčių, kad tos sodybos šeimininkai negerbia valstybės simbolių ar iš jų tyčiojasi. „Nemanau, kad žmonėms reikėtų piktintis dėl ant daugiabučio namo kabančios vėliavos ir juo labiau nėra už ką bausti tų namų gyventojų“, - kalbėjo Z.
• Bendrijos įkūrimas nebaigtos statybos name: Ar galima įkurti bendriją nebaigtos statybos name? Taip, jei turtas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Steigiant bendriją svarbu, kad tiek namas, tiek butai/patalpos, esantys name, būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektai. Pačio namo baigtumas nėra svarbus.
• Atsakomybė už netinkamą valdymą ir baudos: Kokios nuobaudos gali būti skiriamos už netinkamą bendrijos valdymą? Administracinių nusižengimų 349 straipsnis.
• Sutikimas pertvarkyti laikančiąją sieną: Ar reikia bendraturčių sutikimo norint pertvarkyti laikančiąją sieną? Pagrindinės pastato konstrukcijos (išorinės sienos, laikančiosios sienos ir kolonos pamatai, stogas, perdangos ir fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos ir pan.), pastato bendrosios inžinerinės sistemos bei bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys (laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos) priskirtinos bendrojo naudojimo objektams.
• Informavimas raštu: Ar privalomą informavimą raštu galima atlikti el. paštu? Pasigilinome į šią situaciją ir siūlome variantą - papildyti bendrijos įstatų dalį "Bendrijos pranešimai ir skelbimai" > "Informavimo tvarka, kai yra privalomas informavimas raštu" formuluote (žr. žemiau, pažymėta raudonai), suderinta su vienu Vilniaus m.
• Notaro patvirtinimas: Kiek kainuoja notaro patvirtinimas įgaliojant atstovauti bendrijos steigiamajame susirinkime? Jeigu vienu įgaliojimu keli asmenys įgalioja tą patį įgaliotinį, taikytina vieno įgaliojimo kaina, t. y. maždaug 25-30 EUR.
• Daugiabučių namų techninė priežiūra ir eksploatacija: Kas yra daugiabučių gyvenamųjų namų techninė priežiūra ir eksploatacija? "Lietuvių kalbos žodynas terminą „eksploatacija“ paaiškina taip: „įmonės mechanizmų, kelių, įrenginio ir kitų objektų naudojimas“. Ukmergės miesto gyventojai, gavę sąskaitas iš UAB „Ukmergės butų ūkis“, mokestiniuose lapeliuose mato mokestį „už eksploataciją“. Tai anaiptol nereiškia, kad jie turi mokėti už „objektų naudojimą“.

Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai apie bendrijos pirmininko veiklą:

Svarbu atsiminti, kad bendrijos pirmininko veikla reglamentuojama įstatymų ir bendrijos įstatų. Jei kyla klausimų ar nesutarimų, visada verta kreiptis į teisininką arba savivaldybę.

tags: #klausimai #naujai #renkamam #namo #bendrijos #pirmininkui