Žemės mokestis Europoje: palyginimas ir aktualijos

Aktuali informacija apie žemės mokestį. Jeigu turite privačios žemės, esate žemės mokesčio mokėtojai. Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis žemės mokestį Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.

Kas yra žemės mokesčio mokėtojai?

Žemės mokesčio mokėtojai yra:

• Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo.
• Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (jei subjektas nėra juridinis asmuo).

Kas yra mokesčio objektas?

Mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Mokesčio tarifai Lietuvoje

Mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos galioja 2020-2026 metais.

Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Kada reikia mokėti žemės mokestį?

• Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti:
• Jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus.
• Jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.
• Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai:
• Žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais.
• Žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Mokestinė vertė

Žemės vidutinė rinkos vertė laikoma mokestine verte. Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:

• Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų.
• Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių.
• Individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Žemės mokesčio nemoka:

• Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės.
• Bankrutavusios įmonės, taip pat likviduojamos dėl bankroto.
• Lietuvos bankas.
• Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

• Bendro naudojimo kelių užimta žemė.
• Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė.
• Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
• Valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.
• Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė.
• Gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę.
• Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.
• Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.
• Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus).

Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai.

• Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.
• Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Žemės mokesčio sumokėjimas:

1. Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
2. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

VMI mokėjimų duomenys: Įmokų kodai Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos Kiti ypatumai: Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje.

Žemės mokesčio palyginimas Europoje

Europoje nekilnojamojo turto mokesčių tarifai labai skiriasi tarp šalių, priklausomai nuo vietinių ekonominių sistemų, fiskalinių strategijų ir vyriausybės prioritetų. 2025 m. nekilnojamojo turto mokesčių pajamos, kaip privataus kapitalo dalis, atskleidžia efektyvią mokesčių naštą, tenkančią nekilnojamajam turtui kiekvienoje šalyje.

Nors kiekviena Europos šalis taiko tam tikrą nekilnojamojo turto mokesčių formą, jų struktūra, skaičiavimo metodai ir tarifai labai skiriasi.

Mokesčių bazė - rinkos ar kadastrinė vertė: Kai kurios šalys (pvz., Prancūzija, Italija) nekilnojamojo turto mokestį skaičiuoja pagal kadastrines vertes - oficialius turto vertinimus, kurie dažnai yra žemesni už rinkos vertę.

Nacionalinė ar vietinė administracija: Šalyse, tokiose kaip Vokietija, Ispanija ir Belgija, nekilnojamojo turto mokesčius administruoja vietos valdžia, todėl mokesčių tarifai gali skirtis tarp miestų ir savivaldybių.

Žemės nuomos kainos

Europos Komisijos duomenimis, žemės nuomos kainos tarp šalių ir regionų taip pat labai skyrėsi. ES vidutinė ariamos žemės ir pievų bei ganyklų nuomos kaina 2023 m. buvo 173 eurai už hektarą. 2023 m. 1 hektaro ariamos žemės nuoma brangiausiai kainavo Nyderlanduose (vidutiniškai 914 eurų), po to sekė Danija (594 eurai) ir Graikija (498 eurai).

Tarp ES regionų 2023 m. Tuo tarpu mažiausios nuomos kainos buvo Mellersta Norrland ir Övre Norrland Švedijoje (abiem atvejais vidutiniškai 24 eurai už hektarą 2022 m.), po jų sekė Stredné Slovensko (40 eurų už hektarą) ir Východné Slovensko (43 eurai už hektarą) Slovakijoje.

Tarp ES šalių, kurios pranešė apie atskiras ariamos žemės ir daugiamečių žolynų nuomos kainas, daugiamečių pievų nuoma visada buvo pigesnė nei ariamos žemės nuoma. 2023 m. 1 hektaro daugiamečių pievų nuomos kaina svyravo nuo vidutiniškai 41 euro Slovakijoje iki vidutiniškai 390 eurų Airijoje.

Situacija Lietuvoje

2024 m. ariamos žemės vidutinė nuomos kaina Lietuvoje, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, siekė 246 Eur/ha, t. y. pabrango 5 eurais, lyginant su 2023 m. Užtat 1 euru atpigo pievų ir natūralių ganyklų nuomos kaina - pernai ji siekė 163 Eur/ha. Didžiausia nuomos kaina fiksuota Šiaulių apskrityje - 264 Eur/ha. Didžiausią įtaką kainoms turi žemės našumo balas, vieta ir sklypo dydis.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Aplinkos ministerijos duomenimis žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. Pagal savivaldybes žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo Šilutės r. sav., Lazdijų r. sav., Akmenės r. sav., Birštono sav., Šilalės r. sav. bei Tauragės r. sav. Mažiausiai didėjo Radviliškio r. sav., Rietavo sav., Ukmergės r. sav., Joniškio r. sav., Kėdainių r. sav., Šakių r. sav.

Žemės mokesčio surinkimas Lietuvos savivaldybėse

Lietuvos savivaldybių biudžete pajamos iš žemės mokesčio sudarydavo apie 1 proc. visų tais metais gautų pajamų. 2015 m. surinkta 27 mln. eurų, o jau 2023 m. daugiau nei 2 kartus daugiau, 60 mln. eurų. Mokestis už žemę kas kelis metus didėdavo dėl keičiamos žemės rinkos vertės. Šiuo metu galioja 2023-2027 m.

Palyginti, 2015 m. mokestį už žemę privalėjo mokėti 1 103 136 fiziniai asmenys. Jie valdė 1 983 382 sklypus, kurių bendras plotas 3 129 244 ha, o vertė 4 961 091 817 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2015 m. Taip pat mokestį už žemę 2023 m. turėjo mokėti 29 498 juridiniai asmenys. Jie valdė 144 197 sklypus, kurių bendras plotas 271 252 ha, o vertė 2 864 907 028 Eur. Apskaičiuota mokėtina 2023 m.

Didžiausia dalis mokesčio už žemę būdavo surenkama metų 4 ketvirtyje, kai Lietuvos gyventojams reikėdavo sumokėti šį mokestį. 2015-2023 m. lapkritį būdavo surenkama 92-96 proc.

Nagrinėdamas duomenis pastebėjau, kad dauguma savivaldybių žemės mokesčio surinkdavo daugiau nei suplanuodavo.

Savivaldybės, gavusios daugiausia žemės mokesčio

2015 m. Vilniaus m. sav., Kauno m., Vilniaus raj. sav., Kauno raj. sav., Palangos m. sav., Neringos m. sav., Visagino m. sav., Birštono m. sav., Kazlų Rūdos sav., Rietavo sav.

2023 m. Vilniaus m. sav., Kauno m. sav., Vilniaus raj. sav., Kauno raj. sav., Radviliškio raj. sav., Visagino m. sav., Birštono m. sav., Pagėgių sav., Rietavo sav., Druskininkų m. sav., Neringos m. sav.

Savivaldybių biudžeto vykdymo pavyzdžiai

• Šiaulių raj. sav. - 2015 m. gavo 715 750 eurų, suplanuota 41 984 eurai.
• Visagino m. sav. - 2015 m. gavo 5495 eurus, suplanuota 580 eurų.
• Šalčininkų raj. sav. - 2015 m. gavo 178 858 eurus, suplanuota 18 970 eurų.
• Vilniaus raj. sav. - 2015 m. gavo 1 217 596 eurus, suplanuota 180 220 eurų.
• Anykščių raj. sav. - 2015 m. gavo 336 607 eurus, suplanuota 66 541 euras.
• Pakruojo raj. sav. - 2015 m. gavo 453 692 eurus, suplanuota 521 297 eurai.
• Kauno m. sav. - 2015 m. gavo 1 439 378 eurus, suplanuota 1 478 513 eurų.
• Vilniaus raj. sav. - 2023 m. gavo 3 087 500 eurų, suplanuota 220 600 eurų.
• Šalčininkų raj. sav. - 2023 m. gavo 533 900 eurų, suplanuota 75 000 eurų.
• Alytaus raj. sav. - 2023 m. gavo 1 044 500 eurų, suplanuota 257 700 eurų.
• Anykščių raj. sav. - 2023 m. gavo 651 100 eurų, suplanuota 206 400 eurų.
• Varėnos raj. sav. - 2023 m. gavo 280 700 eurų, suplanuota 110 500 eurų.
• Jurbarko raj. sav. - 2023 m. gavo 537 000 eurų, suplanuota 659 500 eurų.
• Rietavo sav. - 2023 m. gavo 174 600 eurų, suplanuota 186 000 eurų.
• Druskininkų m. sav. - 2023 m. gavo 191 500 eurų, suplanuota 202 000 eurų.

Kai kurių savivaldybių gyventojai šiemet mokės dvigubai didesnį žemės mokestį nei ankstesniais metais. Valstybinė mokesčių inspekcija aiškina, kad mokestis šoktelėjo perskaičiavus žemės vertes.

Pasak Registrų centro, žemės mokesčių vertės didėja dėl bendro ekonomikos augimo, taip pat pastaruosius keletą metų augusios nekilnojamojo turto rinkos.

Žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Mokesčių inspekcija žada, kad iki lapkričio 1-osios visi gaus pranešimus, kiek ir už kokią žemę mokesčio priskaičiuota.

tags: #zemes #mokestis #europoje