Vertinantys Lietuvos investicinę aplinką ekspertai pastebi, kad nekilnojamas turtas išlieka patraukliu investiciniu produktu. Pasak specialistų, bendrame lietuvio investicijų portfelyje tokios investicijos sudaro nuo 15 iki 100 procentų. Lietuvos pajūrį specialistai išskiria kaip ypatingai gerą vietą investicijoms į nekilnojamą turtą dėl mažai besikeičiančios pasiūlos.
Palanga - populiari investicija į nekilnojamą turtą.
Ekspertų nuomonės apie akcijų rinką ir investicijas
Akcijų rinkoje įverčiai jau kurį laiką nebeatrodo racionalūs, pripažįsta abu asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija“ viešėję dalyviai - „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Milvas“ fondų valdytojas, dėstytojas, projekto „Lėtas pelnas“ autorius Tautvydas Marčiulaitis.
N. Mačiulis teigia: „JAV akcijų rinka brangesnė istorijoje buvo du kartus, arba vieną kartą - panaši situacija buvo 1929 ir 1999 metais. Po to sekė akcijų kainų kritimas. Tai dabar galima fantazuoti, sakyti, kad yra kitokia situacija. Ir vienu aspektu situacija yra kitokia - tuo, kad palūkanų normos yra daug žemesnės, ir, jeigu vertini alternatyvas, kur investuoti pinigus, tai daug geresnių alternatyvų nėra“.
Anot jo, šiuo metu daugeliui kyla klausimas, kaip saugoti nuo infliacijos - kur bėgti, ką pirkti, „pinigai degina kišenes, sąskaitas, reikia jų nepalikti, kad 8 proc. infliacija nesumažintų perkamosios galios“.
Dėl to rinkoje yra daug iki tol niekada neinvestavusių asmenų, pirmą kartą įsigijusių vertybinių popierių, ar daug egzotiškesnių investicijų. O alternatyvos nėra - ir NT nepigus, obligacijos užtikrina neigiamą grąžą.
„Daug naujų investuotojų tiesiog jaučia būtinybę - kuo greičiau. Ilgą laikę neinvestavę, neturėję įpročio periodiškai atidėti dalį savo pajamų įvairiose ekonominio ciklo stadijose, jie dabar atranda, ypač pandemijos metu. JAV gyveni, gauni socialines išmokas, padidintas bedarbio išmokas, sėdi ant sofos - ką čia veikti, į kazino nueiti negali. Opa, atsidarai sąskaitą ir prekiauji „Tesla“ pasirinkimo sandoriais“, - juokauja N. Mačiulis.
Čia pat surimtėjęs jis įvertina, kad dar niekuomet smulkieji investuotojai nebuvo į akcijų rinką investavę tiek skolintų lėšų - čia yra papildomas trilijonas dolerių.
Ekonomistas pastebėjo, kad dar toliau nuo realybės atitrūkusi kriptografinio turto rinka. Jis įsitikinęs, kad apie šį laikotarpį ateityje bus rašomi vadovėliai, kuriuose su nostalgija bus prisimenami neracionalaus klestėjimo metai.
T. Marčiulaitis patikina, kad spėlioti ir prognozuoti - betikslis užsiėmimas ir nuspėti dabartinio vakarėlio pabaigą neįmanoma ir tęsia ironiją.
Jis pastebėjo, kad prieš 5-6 metus pinigų perteklių turėjo fondai ir jie pinigus investuodavo „į bet ką, tikėdamiesi, kad daugės vartotojų ir įmonė kažkada klestės, kažkada pradės uždirbti daug pinigų“.
„Dabar tiesiog ir paprasti žmonės turi per daug pinigų, ir dėl to jie eina perka „opcionus“, ar šiaip bet ką perka, parduoda nes kazino uždarytas ir ant arklių negali statyti. Kažkada tai baigsis, ir tikrai tai yra laiko klausimas, kada baigsis. Bet iš kitos pusės, niekada nesiūlyčiau bandyti nuspėti, kada rinka kris, nes rinka visų laikų aukštumose praleidžia didžiąją dalį savo laiko - tiesiog toks fundamentalus kapitalizme įmontuotas mechanizmas, akcijų kainos ilguoju laikotarpiu auga“, - sako T. Marčiulaitis.
Abu ekspertai pajuokavo, kad jau yra per seni dalyti patarimus jaunimui, kuriam ir 200 procentų grąža per metus yra per mažai, o tiek norima uždirbti per dieną.
N. Mačiulis papildo: „Jauni investuotojai į mus tokius, kurie bando kažkokią vertę pamatuoti, suskaičiuoti, pinigų srautus ateities diskontuoti, žiūri kaip į seną kartą, dinozaurus, kurie išnyks, ir lieka tiktai tie, kurie klesti, mato ateitį, mato revoliucijas. Tai čia turbūt nereikėtų turėti iliuzijų, kad akcijų kainos gali kilti be pertraukos, nereaguoti į nieką“.
Akcijų kainas kursto pinigų perteklius, atsiradęs dėl laisvos centrinių bankų politikos tandeme su Vyriausybių skatinančia fiskaline politika.
Jis patikina, kad dabartinėje situacijoje jau reikalinga centrinių bankų politikos korekcija, ir jei ta korekcija bus - ji gali įnešti pokyčius į finansinius srautus ir paveikti visų finansų rinkų kainas.
Įspėjimai ir pamokos
T. Marčiulaitis jau yra išsakęs pastebėjimų, kad džiaugtųsi, jei burbulo metu žmonės prarastų pinigus - taip pat ir konferencijoje tikino, kad pamokos išmokstamos tik tada, kai už jas susimokama.
Pasak jo, kuo ilgesnis sėkmės laikotarpis, tuo labiau pučiasi perteklinis ir niekuo nepagrįstas savęs vertinimas.
N. Mačiulis įsiterpė, kad „labai talentingi investuotojai“ pasvarsto apie studijų ar darbo metimą.
T. Marčiulaitis apibendrino: „Dėl to manau, kad tikrai kiekvienas investuotojas turėtų pakankamai anksti prarasti pinigus, suprasti, kas įvyko, kodėl įvyko ir pajusti realią riziką, kad ji gali bet kada materializuotis“.
Ką daryti investuotojams?
Ekonomistas N. Mačiulis paaiškina, kad net ir pervertinta rinka nereiškia, jo nereikia pradėti investuoti - tačiau, anot jo, reikia grįžti prie bazinių taisyklių, tokių kaip turto išskaidymas.
N. Mačiulis paaiškina, kad sudėjus visas investicijas į vieną instrumentą, sėkmė gali šypsotis kelias dienas ar savaites.
Ekonomistas išskiria, kad net ir esamoje aplinkoje yra akcijų, užtikrinančių 4 proc. grąžą iš dividendų pajamingumo, kadangi tokiomis akcijomis rinka nebesidomi.
Pasak N. Mačiulio, visuomet geras laikas yra pradėti mokytis ir geriausios pamokos bus išmoktos šiemet bei kitais metais - nieko neišmoksi, kai akcijų kainos vien kyla.
Jis pabrėžė, kad investicijos turi būti nuobodžios: periodinis investavimas, „negaudant“ piko ar „dugno“ rinkoje, veikiant pagal iš anksto apsirašytas taisykles ir principus.
„Čia ir yra esmė - investicijos turi būti nuobodžios. Jei turi ieškai pramogų ir emocijų, tau jau yra šakės, viskas“, - pabaigė N. Mačiulis.
Infliacijos lygis Lietuvoje ir jo įtaka investicijoms.
Kiti rinkos dalyviai ir įvykiai
Nusprendėte imti paskolą? 74 proc. gyventojų teigia žinantys, kokią dalį savo pajamų per mėnesį gali skirti paskolai grąžinti. Tai - 3 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Būsto rinkos ekspertai sako, kad tiek namo, tiek buto pardavimas reikalauja nemažai laiko ir energijos.
Lietuvos banko, valstybės ir savivaldybių valdomo turto siūloma nebeatleisti nuo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Jeigu savivaldybės norėtų tokią lengvatą taikyti, jos tai galėtų daryti savo sąskaita. Tokios Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos autorius - Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis sako, kad pataisa paskatins valstybės nekilnojamojo turto pigimą.
Pensijų sistemos tyrimą atlikęs Lietuvos bankas tikina, kad, neatlikus jokių pertvarkų, būsimų pensininkų padėtis tik blogės.
„Jeigu niekas nesikeičia, perspektyvos tampa labai nepalankios“, - žurnalistams antradienį sakė V. Po 20 metų dirbančiųjų skaičius sumažės 40 proc., ir našta dirbantiesiems smarkiai išaugs. Dėl to, Lietuvos banko tikinimu, pensijų sistema neatlaikys spaudimo.
V. V. „Konkretaus atsakymo neturiu, faktas tas, kad 25 proc. ekonomikos yra šešėlyje, yra dugnas. Todėl bet kokios priemonės, kurios kažkaip pagelbėtų skaidrėjimui, jos reikalingos. Asmeninės sąskaitos galėtų žmones motyvuoti pamatant ryšį tarp įmokų ir išmokų eit iš to šešėlio.
Kelios pensijų sistemos pakopos padeda išskaidyti riziką. „Kaupimo mastas yra nepakankamas. Turime 1,2 mln. dalyvių. Trečdalis yra dingę. Iš mokančių pasirinkę 2 proc. kaupimą yra beveik 700 tūkst., realiai mokančių iš jų yra pusė. Mūsų žinia aiški tiems, kas kaupia tik tiek - tai yra nepakankamas kaupimas. Dėl nedidelio kaupimo masto tikrai nepavyks uždirbti daugiau“, - kalbėjo V. V.
tags: #oppa #nekilnojamas #turtas