Lietuvos Respublikoje vaiko teisės į būstą yra ginamos įstatymais. Vienas iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos principų yra tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto.
Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai vaiko teisių apsaugos aspektai Lietuvoje, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir praktika.
Vaiko Teisės Į Būstą
Vaiko teisę į gyvenamąjį būstą įtvirtina Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Abiejų tėvų pareiga yra vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.
Vaiko Teisių Apsaugos Pagrindų Įstatymas
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, priimtas 2019 m. balandžio 20 d. (Nr. XIII-2414), yra vienas svarbiausių dokumentų, reglamentuojančių vaiko teises ir jų apsaugą Lietuvoje.Šis įstatymas nustato pagrindinius vaiko teisių apsaugos principus, valstybės ir savivaldybių institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą, funkcijas, taip pat vaiko teisių pažeidimų prevencijos ir reagavimo į juos tvarką.
Įstatyme nebeliko šeimų organizacijų kritikuoto grėsmės lygių nustatymo ir pereinama prie vaiko ir šeimos poreikių vertinimo. Jeigu šeimai ar vaikui nustatomas pagalbos poreikis, tuomet savivaldybė teikia pagalbą - tai gali būti psichologo konsultacijos, pozityvios tėvystės kursai ar bet kuri kita pagalba. Jeigu vaikui nustatomas apsaugos poreikis, tuomet pirmiausia taikomas naujas laikinosios priežiūros institutas, kuris reiškia, kad vaikas iš tėvų nėra paimamas, bet saugumas užtikrinamas padedant giminaičiams, artimiems asmenims ar perkeliant vaiką su tėvais, vienu iš tėvų į krizių centrą.
Naujosiomis pataisomis šalia įprastų ribojimų darbui su vaikais papildomai numatomi griežtesni reikalavimai vaiko teisių apsaugos specialistams. Pavyzdžiui, šalia draudimo dirbti su vaikais padariusiems sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaiką, pridedama, kad vaiko teisių specialistais negali dirbti teisti už kitus apysunkius ar nesunkius nusikaltimus, jei teistumas nėra išnykęs ar panaikintas. Šioje srityje negalės dirbti ir žmonės, kuriems buvo ar yra apribotos tėvų teisės, arba jeigu jie dėl savo kaltės prarado galimybę globoti vaiką.
Naujomis pataisomis panašiai kaip ir anksčiau numatoma, kad vaiko tėvai turi pasirūpinti, jog vaikas iki 6 metų ar vaikas su negalia, atsižvelgus į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų žmonių priežiūros. Tačiau palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 min.)
Vaiko Teisės Išlikimas Nutraukus Santuoką
Siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, Civiliniame kodekse yra nustatytas nepilnamečio vaiko teisės išlikimas naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką.
Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas išsiaiškina, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, ar vaikų interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar tas būstas buvo naudojamas kaip šeimos turtas, ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikai, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti.
Pažymėtina, kad įprastinė vaiko gyvenamoji aplinka yra svarbus veiksnys, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo, tačiau šio veiksnio reikšmę konkrečiu atveju lemia būsimų pasikeitimų masto ir galimos neigiamos įtakos vaiko tolesnei raidai, jo vystymuisi įvertinimas.
Esminiu gyvenamosios aplinkos pasikeitimu, nenustačius uzufrukto, gali būti laikomas sutuoktinio, su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išvykimas iš šalies, taip vaikui netenkant galimybės gyventi jam įprastoje kultūrinėje aplinkoje, persikėlimas gyventi į atokias vietoves ir dėl to sumažėjusios ugdymo, pomėgių lavinimo galimybės ir pan.
Uzufruktas ir atsakomybė už remontą
Tais atvejais, kai sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, nepriklausomai nuo to, ar pridedamoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių nustatyta vaiko teisė į uzufruktą, ar ne, teismas ex officio turi įvertinti tokios vaiko teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą konkrečioms bylos aplinkybėms.
Uzufrukto Nustatymo Aspektai
Kai prašoma nustatyti uzufruktą tik į dalį kitam sutuoktiniui priklausančios gyvenamosios patalpos, būtina atsižvelgti į tai, kad kitam sutuoktiniui išlieka teisė gyventi jam priskirtoje būsto dalyje, t.y. atitinkamomis buto dalimis buvę sutuoktiniai turės naudotis bendrai. Nustačius uzufruktą yra suvaržoma savininko nuosavybės teisė. Jeigu kitas sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi vaikas, turi asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, uzufrukto nustatymui ne visada yra objektyvi būtinybė.
Būsto Pardavimas, Kai Jame Gyvena Nepilnamečiai Vaikai
Jei norite parduoti būstą, kuriame šiuo metu gyvenate su nepilnamečiu vaiku, ar keliais, pasiruoškite papildomai biurokratijos porcijai. Reikės dar dokumentų ir tam tikrų procedūrų.
Parduodami būtą su vaikais, papildomai turėsite reikalų ir su savo apylinkės teismu. Teismui svarbu užtikrinti ir įrodyti, kad jūsų vaikas ar vaikai turi, kur gyventi viso būsto pardavimo proceso metu ir po jo.
Būtini Žingsniai Pardavimui
- Priregistruokite vaiką pas senelius arba oficialiai išnuomotame bute (primename, kad nuomos sutartis galios tik tada, kai ji bus įregistruota VĮ „Registrų centras” ar patvirtinta notariškai).
- Paimkite pažymą iš savivaldybės apie to būsto sudėtį, tarp kurių bus ir jūsų vaikas/vaikai.
- Sudarykite preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su būsimaisiais savo būsto pirkėjais.
- Jei neturite, kur gyventi, reikalingas notariškai patvirtintas jūsų būsto pirkėjų sutikimas, kad pirkėjai leidžia jums ir jūsų vaikams laikinai gyventi būsto prikimo-pardavimo proceso metu.
- Pateikite visus dokumentus su prašymu į apylinkės teismą. Tai galima padaryti fiziškai arba internetu.
- Gaukite teismo leidimą parduoti būstą.
- Toliau tvarkykite pirkimo-pardavimo reikalus su savo pirkėjais, banku, notaru.
Apsišarvuokite kantrybe, ir iš karto numatykite papildomas 2 savaites, kurias galimai užtruksite, kol gausite teismo leidimą.
Teismo Leidimas Sandoriams Su Šeimos Turtu
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į gyvenamąsias patalpas. Siekiant užtikrinti, kad ši teisė nebūtų pažeista ir vaikas neliktų be namų, Civiliniame kodekse numatyta, jog nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.
Šeimos turtu šiuo atveju yra laikomas ne visas šeimai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, tačiau tik tas, kuriame šeima faktiškai gyvena, nepriklausomai nuo to, ar jis nuosavybės teise priklauso vienam, ar abiems sutuoktiniams (t. y. būste yra deklaruota šeimos narių gyvenamoji vieta arba valstybės įmonėje „Registrų centras“ šis turtas yra deklaruotas kaip šeimos turtas), arba vienintelis sutuoktiniams ar vienam iš sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas.
Civilinio proceso kodekse reglamentuojama, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
Kai teisme sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį, duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos apie vaiko tėvus, būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus.
Taigi, kreipiantis į teismą dėl leidimo sudaryti nekilnojamojo turto sandorį (perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pažyma gali būti ir nereikalinga. Ši pažyma reikalinga tik tais atvejais, kai teismas, vertindamas prašyme dėl teismo leidimo nurodytą informaciją, nustato, kad papildomai reikalinga Tarnybos pažyma, ir nurodo pareiškėjui ją pateikti.
Visgi, jei teismas tokios pažymos reikalauja, vaiko tėvams (globėjams/rūpintojams) pasikreipus į Tarnybos teritorinį skyrių pagal vaiko gyvenamąją vietą, bus išduota pažyma, kurią reikės pristatyti teismui.
Kreipdamiesi į Tarnybos teritorinį skyrių dėl minėtos informacijos pateikimo tėvai (globėjai/rūpintojai) turėtų užpildyti prašymą (prašymo formą galima rasti čia).
Valstybės Vaiko Teisių Apsaugos ir Įvaikinimo Tarnyba
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra atsakinga už vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą ir koordinavimą Lietuvoje. Tarnyba teikia metodinę pagalbą savivaldybėms, organizuoja mokymus specialistams, dirbantiems su vaikais, ir vykdo kitas funkcijas, susijusias su vaiko teisių apsauga.
Alimentai ir Vaiko Išlaikymas
Vengimas išlaikyti vaiką Lietuvoje laikomas nusikaltimu. Nepaisant to, tūkstančiai vaikams įsiskolinusių tėvų lieka be atsakomybės, o jų vaikai patiria finansinę ir emocinę skriaudą.
Antstoliai šiuo metu rūpinasi maždaug 100-tui tūkst. vaikų priteistų alimentų išieškojimu. Lietuvoje vykdoma apie 46 tūkst. alimentų išieškojimo bylų. Bendra pradelstų alimentų skolų suma sudaro daugiau kaip 204,5 mln. eurų, skelbia Lietuvos antstolių rūmų statistika.
Padėtį dar labiau komplikuoja praėjusių metų gruodį įteisintos „skolų atostogos". Alimentų skolininkai gali pusmetį nemokėti vaikui priteistų lėšų, kai įsidarbina legaliai. Netgi jei būtent tuo metu reikia daugiau pinigų vaiko gydymui ar mokslams.
Lietuvos Antstolių Rūmų Statistika
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vaikų, kuriems priteisti alimentai, skaičius (apytiksliai) | 100 tūkst. |
| Alimentų išieškojimo bylų skaičius | 46 tūkst. |
| Bendra pradelstų alimentų skolų suma | 204,5 mln. eurų |