Kartagena - tai prabangus istorijos, kultūros ir gamtos derinys pietryčių Ispanijoje, Murcijos regione. Šis miestas, įkurtas dar 229 m. pr. Kr. kartaginiečių karvedžio Hasdrubalo, o vėliau nukariautas romėnų, šiandien siūlo įvairiapusę patirtį - nuo gilios istorijos ir archeologijos iki gamtos bei poilsio zonų.
Svarbiausi Lankytini Objektai Kartagentoje
Norint pažinti tikrąją Kartacheną teks palikti ant vandenyno kranto įsikūrusį prabangų viešbutį ir leistis į pasivaikščiojimą siauromis senamiesčio gatvelėmis.
1. Kartagenos Senamiestis (Casco Antiguo)
Senamiestis - miesto istorinis centras, kuriame susipina romėniška, baroko ir viduramžių architektūra. Rekomenduojama pradėti turistinę pažintį būtent nuo šios vietos. Geriausia atvykti anksti ryte, kad išvengtumėte minios. Senamiestyje gausu restoranų, kavinukių ir parduotuvių, todėl rasti vietą pailsėti ar pavakarieniauti nėra sunku. Pasivaikščiojimą palengvina gerai ženklinti pėsčiųjų takai. Bilietas nereikalingas - tai atvira erdvė.
2. Romos Teatras (Teatro Romano)
Vienas įspūdingiausių Kartagenos archeologinių paminklų, pastatytas I a. pr. Kr. ir atstatytas XX a. septintajame dešimtmetyje. Lankytojai gali apžiūrėti ne tik teatrą, bet ir įsivaizduoti kasdienį gyvenimą muziejuje, esantį šalia. Bilietai parduodami už 6,50 EUR, įsigyti juos geriausia oficialiame muziejaus puslapyje arba įėjus.
3. Kartagenos Uostas (Puerto de Cartagena)
Uostas yra viena gyviausių miesto dalių, kur plaukiojimas laivais ir pramogos susilieja su nuostabiais jūros vaizdais. Rekomenduojama aplankyti vakare, kai utfukas suartėja su miesto šviesomis. Uosto promenada puikiai tinka pasivaikščiojimams ir fotografijai. Netoliese daugybė kavinių ir restoranų, kur galima paragauti šviežių jūros gėrybių. Viešasis transportas pasiekia šią vietą greitai iš senamiesčio.
4. Kartagenos Pilis (Castillo de la Concepción)
Ši pilis stovi ant kalvos, prižiūrėdama miestą nuo XII a. Iš čia atsiveria vienos geriausių panoramų į Kartagenos miestą ir uostą. Bilieto kaina - apie 3 EUR, o lankymas galimas kasdien nuo 10 iki 18 val. Rekomenduojama atvykti pėsčiomis iš senamiesčio, nes maršrutas teka per gražias miesto gatves, o įėjimas į pilį yra lengvai pasiekiamas.
5. Nacionalinis Archeologijos Muziejus Murcijoje (Museo Nacional de Arqueología Subacuática - ARQUA)
Tai vienas moderniausių archeologijos muziejų Ispanijoje, išsidėstęs tiesiai šalia Kartagenos uosto. Lankytojams siūloma interaktyvi patirtis ir informatyvios ekspozicijos. Bilieto kaina apie 4 EUR, muziejus dirba nuo antradienio iki šeštadienio nuo 10 iki 18 val. Patartina susiplanuoti bent 1,5 val.
Visa Lietuvos istorija | Senovės Civilizacijos Dokumentika
6. Pinares de la Playa (Paplūdimio Pušynas)
Tai viena gražiausių ir ramesnių gamtos zonų Kartagenos apylinkėse, įsikūrusi prie Viduržemio jūros kranto. Šalia pušyno plyti Playa de Cala Cortina paplūdimys, kurio smėlėti paplūdimiai traukia šeimas ir poilsiautojus. Norint pasiekti šią vietą, geriausia naudotis taksi arba nuomotu automobiliu, nes viešojo transporto maršrutai nėra itin dažni.
7. Kartagenos Jūrų Muziejus (Museo Naval de Cartagena)
Muziejus supažindina su Kartagenos karine jūrų istorija, pateikdamas ekspozicijas apie laivus, jūrų mūšius ir ginkluotę nuo senovės iki šių dienų. Šis muziejus yra puikus pasirinkimas tiems, kas domisi jūrų istorija ir technologijomis. Bilieto kaina - apie 5 EUR. Muziejus veikia nuo 10 iki 18 val.
8. Monte Mirador (Stebuklinga Apžvalgos Aikštelė)
Ši apžvalgos aikštelė yra ideali vieta mėgautis įspūdingomis miesto ir Viduržemio jūros panoramomis. Rekomenduojama atvykti saulėlydžio metu, kad patirti nepakartojamą vaizdą. Į Monte Mirador galima pakilti pėsčiomis arba automobiliu. Parkavimas šalia aikštelės paprastai yra nemokamas, tačiau sezono metu gali būti daug lankytojų.
9. Kartagenos Botanikos Sodas (Jardín Botánico de Cartagena)
Ši vieta puikiai tinka ramiam poilsiui gamtos apsuptyje. Botanikos sodas yra idealus pasirinkimas šeimoms ir gamtos mylėtojams. Lankymas nemokamas. Sodas atviras kasdien, geriausia atvykti rytą ar ankstyvą popietę, nes temperatūra būna malonesnė.
10. Kartagenos Fortas (Muralla Púnica)
Šios gynybinės sienos likučiai siekia III a. pr. Kr. ir talpina vienus geriausiai išlikusių púnų karo fortifikacijų pavyzdžių Europoje. Lankytojams atvira dalis fortifikacijos mieste, eksponatai ir informaciniai ženklai leidžia suvokti istorinę svarbą. Nemokamas lankymas.
Kartagena šiandien
Kartagena yra svarbiausias Ispanijos karo uostas. Keleivinis ir prekybos uostas (išvežama metalų rūdos, alyvuogių aliejus, džiovinti vaisiai, javai, įvežama akmens anglys); į pietryčius nuo Cartagenos yra Escombreros naftos prekybos uostas. Laivų (ir karo) statyba ir remontas, juodoji ir spalvotoji metalurgija, naftos perdirbimas, chemijos (sieros rūgšties, mineralinių trąšų gamyba), naftos chemijos, tekstilės, cemento, stiklo pramonė. Prie Cartagenos kasama geležies, švino, cinko rūdos, sidabras, piritas. Turizmas. Pajūrio kurortas. Aukštosios kasybos, vadybos, politechnikos mokyklos. Ispanijos povandeninės archeologijos centras. Gynybinių sienų su fortais ir bastionais, romėnų pastatų, 12 a. pilies liekanos.
Literatūrinis Maršrutas Gabrieliaus Garsijos Markeso Pėdomis
Arkados, sodai, namai ir slėptuvės, matę Florentino Arisos ir Ferminos Dasa prieštaringas meilės istorijas romane „Meilė choleros metu“, yra rašytojo G. G. Markeso Kartagenoje, Kolumbijoje, maršruto dalis. Tikros ir išgalvotos istorijos, tai nauja literatūrinė ekskursija, leidžianti aplankyti, kolumbiečio, Nobelio premijos laureato, romanuose aprašytas vietas. Sudaryta ekskursija veda į vienuolyną, į kurį įstoja Sierva Maria, knygoje „Apie meilę ir kitus demonus“ arba į mergaitės tėvo namus, taip pat ir į kitas vietas, susijusias su literatūra ir paties rašytojo gyvenimo istorija.
Minėti kūriniai buvo parašyti, kai G.G. Markesas 80 ir 90 metais lankėsi Kartagenoje. Pirmą kartą į šį miestą rašytojas atvyko dar 1948 slėpdamasis nuo „Bogotaso“ protestų (vykusių Bogotoje), norėdamas tęsti teisės studijas. Tokios literatūrinės ir turistinės ekskursijos sumanymas kilo nuo tradicijos, kuri prasidėjo, kuomet rašytojo brolis Chaimė Garsija Markesas, kaip Ibero amerikiečių žurnalistų organizacijos atstovas, su dideliu noru siūlėsi vesti ekskursijas į Kartageną, atvykstantiems studentams ir žurnalistams, kurie domėjosi rašytojo gyvenimu ir kūriniais.
Vėliau, UNESCO skyrė 300 dolerių parašyti tiriamąjį straipsnį apie Cartagenos Gabo, kurį ėmėsi rašyti Chaimės Garsija Markeso žmona Patricija. Taigi pačių Markesų tyrinėjimai, vėliau tapo turistiniu maršrutu, kuris pasak, jo organizatorių, Kartageną nori susieti su Gabrielio Garsijos Markeso vardu, kaip Dikensas yra susietas su Londonu, Balzakas su Paryžiumi, o Pikaso su Malaga. Šis maršrutas, tai nuostabus raktas, atveriantis Kartagenos duris, kuri pasaulyje žinoma savo architektūra, paplūdimiais ir istorija. Šis maršrutas pareikalaus maždaug keturių valandų, į maršruto komplektą įeina žemėlapis, audio gidas anglų kalba ir 35 lankytinos vietos, sekančios rašytojo pėdomis: Arakataka, Merkaderų arkos ar romantiški garlaiviai.
Pramogos ir Tradicijos Kartagentoje
Ištroškusieji linksmybių dažniausiai traukia į „Chiva“ autobusą. Spalvingoje transporto priemonėje, kurioje nėra langų ir durų, kasnakt vyksta triukšmingiausi miesto vakarėliai. Patekus čia nepavyks išsisukti nuo dosniai dalijamų tradicinės degtinės taurelių. O jei neišjudins muzikantai, šokti būtinai pakvies jau draugais spėję tapti bendrakeleiviai. Sakoma, kad tokios ekskursijos pabaigoje vietines dainas bei tostus traukia net ir turistai, prieš tai ispaniškai nemokėję suregzti nė sakinio.
Santo Domingo aikštę verta aplankyti bet kuriuo paros metu. Dieną ši vieta vilioja restoranų terasomis, kuriose galima paragauti ne tik tradicinių Kolumbijos valgių, bet ir iš šviežiausių pupelių sumaltos kavos. Naktimis čia susirenka kone visi Kartachenos šokėjai ir muzikantai. Skambant mariači melodijoms vietinės merginos dovanoja įspūdingų reginių - salsą ir bachatą.
Laikrodžio vartai - lankomiausia turistų ir vietinių susitikimų vieta. Sakoma, kad jei neapsilankei čia, visai nebuvai Kartachenoje. Pats bokštas susijungia su nuo 17 amžiaus išlikusiomis gynybinėmis sienomis, kuriomis vaikštinėjant galima išvysti miesto panoramą bei pačiupinėti karuose naudotas patrankas. Sienose esančiose arkose vietiniai įkūrė nedidelį turgų, kurį aplankius nebereiks sukti galvos dėl lauktuvių artimiesiems. Pirmiausia akį traukia įvairių spalvų ir raštų medvilniniai Arhuaco krepšiai, kuriais galima pradžiuginti draugą hipsterį. Kadangi Kolumbijoje termometro stulpelis dažnai perkopia 30 laipsnių ribą, verta paklausyti pardavėjų ir įsigyti vueltiao - juodais raštais išmargintą sombrero.
SPA Procedūros ir Muziejai
Apžiūrėjus miestą metas pasilepinti SPA procedūromis. Ir ne įprastame centre, o ugnikalnio krateryje! Skamba neįtikėtinai, tačiau vos keliolika kilometrų už Kartachenos galima mėgautis tikrų tikriausiomis purvo voniomis. Maudantis oda prisotinama mineralais, o vietinių masažistų rankos atpalaiduoja visą kūną.
Tiems, kurie kada nors svajojo atsidurti Eldorado mieste, lankantis Kartachenoje būtina aplankyti Aukso muziejų. Čia saugoma daugybė auksinių, nuo inkų laikų išlikusių papuošalų ir namų apyvokos reikmenų. Gausybės sagių ir vėrinių, pasimatuoti, žinoma, nepavyks, tačiau vien mįslingų kaukių ar skulptūrėlių su šešiomis rankomis vaizdas verčia spėlioti išnykusios kultūros paslaptis.
Inkvizicijų rūmai - greičiausias būdas nusikelti į raganų medžioklės laikus. Vos įžengus į muziejų galima pasitikrinti, ar neturite stebuklingų galių - tam skirtos specialios svarstyklės. Jeigu jos parodys per didelį ar per mažą svorį, galite tuoj pat griebtis burtų lazdelės. Rūmuose gausu dar nuo inkvizicijos laikų išlikusių susidorojimo įrankių.
Trumpa Kartaginos Istorija
Garsusis posakis „Kartagina turi būti sunaikinta“ („Delenda est Carthago“) žinoma visiems žmonėms, kurie domisi senovės istorija. Ši frazė priklauso Romos karo vadui ir politikui Katonui, kuris ja užbaigdavo visas savo kalbas senate. Senosios Kartaginos griuvėsiai guli Tuniso apylinkėse.
Manoma, kad Kartagina buvo įkurta 814-ais m. pr.m.e., t.y. 60 metų iki pagrindinio priešininko -Romos - įkūrimo. 8 m pločio sienose buvo įrengtos kareivinės, ginklų sandėliai, arklidės ir patalpos drambliams. Pietrytiniame įlankos krante buvo įrengtos dvi prieplaukos, kurias tarpusavyje jungė kanalas. Miesto centre ant kalvos buvo pastatytas kremlius - Birsa.
Siekdami savo įtakos sferose išlaikyti jūrų kelius, kartaginiečiams pirmiausia teko susidurti su graikais. VI amžiaus pr.m.e. viduryje tarp jų kilo karas. Apie 535-uosius m. pr.m.e. kartaginiečiai su etruskų pagalba išvijo graikus iš Korsikos ir ėmė kontroliuoti Sardiniją.
Susidūrimas Sicilijoje 264-ais m. pr.m.e. leido Romai pradėti karą prieš Kartaginą, kuri buvo pavadinta Pirmuoju Pūnų karu. Šis karas, kurio metu vyko patys didžiausi senovėje jūros mūšiai, truko beveik 20 metų. Galiausiai kartaginiečiams, patyrusiems pralaimėjimą, teko atiduoti Siciliją.
Pietrytinėje Ispanijos pakrantėje buvo įkurta „Naujoji Kartagina“ Kartachena. Per keletą metų Ispanijos kasyklų turtai iš naujo pripildė Kartaginos iždą.
216-ųjų m. pr.m.e. rugpjūčio 2 d. Atrodė, kad Romos dienos jau suskaitytos. Bet romėnai pasiduoti nesirengė ir kitus 13 metų vargino kartaginiečius sekinamuoju karu. Romėnams pasiuntus savo kariuomenę į Afriką, Kartaginą paliko jos sąjungininkai ir ji patyrė pralaimėjimą Ispanijoje bei Sicilijoje. Hanibalą teko atšaukti.
202-ais m. pr.m.e. Antrasis Pūnų karas Kartaginai baigėsi pralaimėjimu, ji buvo priversta visą laivyną perleisti priešininkui ir sumokėti didžiulę kontribuciją. Tačiau sudaryta taikos sutartis leido Kartaginai atsitiesti.
150-ais m. pr.m.e. romėnai apkaltino kartaginiečius taikos sutarties pažeidimu ir trečią kartą paskelbė jiems karą. Tai buvo Trečiasis Pūnų karas, kuris turėjo visiškai sunaikinti Kartaginą.
146-ais m. pr.m.e. įtvirtinimus romėnams pavyko pralaužti. Romėnai, žingsniuodami siauromis gatvelėmis ir iš visų pusių apšaudomi, grūmėsi vyras prieš vyrą. Dalis gyventojų užsidarė Ešmano šventykloje ir ją padegė. Po 6 dienas trukusių kautynių gatvėse apie 50 tūkstančių bado iškankintų Kartaginos gynėjų pasidavė priešo malonei. Vieni buvo nužudyti, kiti parduoti į vergiją. Miestas buvo sugriautas iki pamatų. Jo teritorija suarta ir užberta druska, kad net žolė neaugtų.
Praėjo geras šimtmetis, miestas vėl ėmė atgimti, tačiau šį kartą jau pačių romėnų iniciatyva. Julijus Cezaris nusprendė įkurti „Julijaus Kartaginos koloniją“. Ji buvo įkurta jau po Cezario mirties, valdant Oktavianui Augustui. Romos inžinieriai nustūmė apie 100 tūkstančių kubinių metrų žemių, Birsos kalvą sulygino su žemės paviršiumi ir taip visiškai sunaikino praeities pėdsakus. Šioje vietoje buvo pradėtos statyti romėnų šventovės ir visuomeniniai pastatai.
439-ais metais miestą užgrobė ir apiplėšė vandalai. Apie 100 metų Kartagina buvo jų karalystės sostinė. VII amžiaus pabaigoje musulmonai arabai labai greitai užkariavo beveik visą Šiaurės Afriką. Didis miestas su garbinga istorija vėl buvo nušluotas nuo Žemės paviršiaus ir daugiau nebeatgimė.