Sveikos Karvės Rodikliai: Kaip Užtikrinti Bandos Sveikatingumą ir Produktyvumą

Mūsų šalies klimatinės sąlygos neišvengiamai suskirsto galvijų šėrimą ūkiuose į du laikotarpius: ganyklinį (vasaros) ir tvartinį (žiemos). Jei siekiame aukšto karvių produktyvumo, bandos sveikatingumo, tvartinis laikotarpis visuomet būna sudėtingesnis, reikalaujantis daugiau žinių ir darbo. Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai produktyvios pieninės aukšto genetinio potencialo karvės gauna gerai subalansuotus pašarus. Todėl dažnai reikia atsakyti į klausimus - kokia pagaminto silosuoto pašaro kokybė, koks optimalus koncentratų kiekis reikalingas pašaro daviniui subalansuoti? Kad nereiktų spėlioti, galima ir reikia tirti pagaminto silosuoto pašaro kokybę.

Pašarų racionų balansavimas yra būtinas pienininkystės ūkyje, o jų koregavimas turi vykti nuolat: pradėjus šerti naujais pašarais (atidarius naujas pašarų saugyklas, nusipirkus įvairių išspaudų ar kitų pašarų), gavus atsakymus apie bandos produktyvumo kontrolės rezultatus. Ūkyje be specialisto pagalbos sudaryti optimalų maksimalią produkciją ir karvių sveikatą garantuojantį racioną nelengva. Tam reikalingos ne tik techninės priemonės (šėrimo programos), bet ir geras teorinis šio reikalo išmanymas, praktinė patirtis vertinant, kokio efekto galima tikėtis. Racionus tikslinga sudaryti atskiroms karvių grupėms, atsižvelgiant į laktacijos periodą. Grupuoti reikia todėl, kad karvės nepritrūktų maisto medžiagų ir nebūtų peršertos. Tai svarbu ir karvių sveikatai, ir ūkio ekonomikai.

Raciono pagrindas visuomet bus stambieji pašarai, t. y. ūkininko ūkyje pasigaminti konservuoti žoliniai pašarai. Turint abiejų rūšių siloso, lengviau subalansuoti racioną. Kita raciono dalis - koncentratai su didesniu ar mažesniu baltymų kiekiu, atsižvelgiant į pagamintų ūkyje stambiųjų pašarų kokybę. Aukšto produktyvumo karvėms reikia daug energijos ir baltymų, pagrindiniuose pašaruose jų nėra pakankamai.

Karvėms reikia energijos gyvybiniams procesams, pieno sintezei, paskutinėmis savaitėmis prieš apsiveršiavimą - vaisiui augti, o jaunoms karvėms (pirmos ir antros laktacijos) - kūno masei augti. Karvės bus produktyvios ir sveikos, jei subalansuosime baltymų kiekį racione. Baltymai skirstomi į skaidomus ir neskaidomus karvės prieskrandyje. Taigi tuomet, kai primilžis didesnis kaip 20 kg, kiekvieniems 5 kg pieno gauti rekomenduojama duoti po 0,5 kg koncentratų, kurių baltymingumas yra 34-50 proc., t. y. Sausųjų medžiagų, energijos ir baltymų poreikis yra raciono sudarymo pagrindas.

Labai svarbu, kad karvės bet kada galėtų atsigerti. Esant normalioms sąlygoms, 1 kg raciono sausųjų medžiagų reikia 4,5 kg vandens. Laktacijos metu ir priklausomai nuo oro temperatūros vandens poreikis padidėja (5,5 ir daugiau 1 kg/SM). Produktyvios karvės per parą sunaudoja 100-120 l ir daugiau vandens. Teorinio karvių šėrimo raciono sudarymas - dar nėra viskas. Pastebėjus, kad jos mažiau duoda pieno, pakito jo sudėtis ir kokybė, karvės dažniau serga (mastitai, acidozė, ketozė, nagų ligos ir kt.), gali tekti priimti naujus sprendimus ir, galbūt, koreguoti šėrimo racioną, kuris atitiktų karvių poreikius.

Ar teisingai subalansuotas racionas, rodo ir pieno sudėties rodikliai (riebalų ir baltymų santykis, laktozė, urėja, somatinių ląstelių skaičius). Produkto privalumas - gamybos proceso metu panaikinamos visos nemaistinės medžiagos, kontroliuojamas aliejaus išskyrimas ir iki 85 procentų užtikrinamas laisvųjų riebalų įsisavinimas.

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) 2017-2020 metais vykdo projektą ,,Mitybinių faktorių įtaka melžiamų karvių produkcijos didinimui, produkcijos kokybės gerinimui ir savikainos pokyčiui“. Siekiama skatinti žinių perteikimą ir inovacijas pieno ūkyje, didinti pieno ūkio veiklos gyvybingumą ir konkurencingumą regionuose, skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų vystymą, užtikrinti gyvūnų gerovę. Bandos vidutinis produktyvumas - nuo 6 500 kg pieno per laktaciją iki 11 000 kg. Prasidėjus tvartiniam laikotarpiui, iš pieninių karvių bandos parodomajam bandymui buvo atrinktos 20 melžiamų karvių.

Per bandymą abiejų grupių karvės buvo laikomos vienodomis sąlygomis. Bandymai buvo skirstomi į du laikotarpius: paruošiamąjį ir tiriamąjį. Projekto eigai stebėti ir darbams fiksuoti buvo naudojama LŽŪKT specialistų sukurta kompiuterinė ūkio valdymo programa „e.GEBA Gyvulininkystė“. Tiriamasis laikotarpis truko 90 dienų. Kontrolinės grupės karvės buvo šeriamos tos pačios sudėties, kaip ir paruošiamuoju laikotarpiu, paros racionu. Tuo tarpu bandomosios grupės karvių paros racioną sudarė tie patys, kaip ir kontrolinės grupės, pašarai, tačiau buvo pridedama ekstruduotų linų sėmenų. Tyrimų metu abiejų grupių karvės buvo šeriamos ir melžiamos pagal ūkyje nustatytą fermos valdymo tvarką.

Bandymo pabaigoje buvo atliekamas bandomosios ir kontrolinės karvių grupių melžimas, tyrimams paimti pieno ir kraujo mėginiai. Pieno mėginiuose buvo nustatomi pieno riebalai, pieno baltymai, laktozė, urėja, somatinių ląstelių kiekis. Kraujo mėginiuose buvo nustatoma šlapalo koncentracija, albuminai, kepenų fermentai, Ca, P. Taip pat buvo fiksuojamas kiekvienos karvės primelžto pieno kiekis.

„Gamybinis bandymas visada turi tam tikrų niuansų. Iš kraujo tyrėme pagrindinius fermentus, kurie parodo kepenų veiklą, nes kepenys yra visų pagrindinių produktyvių karvių problemų pradžia. Todėl ir tyrėme tuos rodiklius, kurie rodo kepenų veiklą. Kadangi tiriamas priedas turi daug baltymų, žiūrėjome, ar jis turi įtakos jų įsisavinimui, pašarų baltymingumui. Stebėjome, ar priedas sumažina uždegiminius procesus, kaip kinta kalcio ir fosforo kiekis kraujyje - ar daugėja mineralinių medžiagų, jeigu priedas, kaip teigia gamintojai, turi įtakos sveikatingumui“, - aiškino LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis.

Lėtinį kepenų uždegimą parodantis fermentas, atliekant kraujo biocheminį tyrimą, kai kuriais atvejais sureagavo, tačiau normos nebuvo labai viršytos, tad sakyti, kad tai lėmė ekstruduotų linų sėmenų išspaudų vartojimas, negalima. Analizuojant 10-yje ūkių atlikto bandymo rezultatus, pastebėta: bandomosios grupės karvių, gavusių ekstruduotų linų sėmenų, apetitas buvo geresnis; ūkiuose iš bandomųjų karvių per parą vidutiniškai pieno primilžiai padidėjo nuo 1 iki 5 kg (pieno produktyvumas vidutiniškai padidėjo 6 procentais, palyginti su kontroline grupe); vidutiniškai ūkiuose pieno riebumas padidėjo 4,9 proc. (bandymo pradžioje ūkiuose pieno riebumo vidurkis buvo 3,85 proc., bandymo pabaigoje - 4,04 proc.); ekstruduotos linų sėmenų išspaudos teigiamai veikė gyvulių sveikatingumą (remiantis kraujo biocheminio tyrimo rezultatais).

Ateitis priklauso duomenis renkančiam ir apdorojančiam ūkiui. Dauguma Lietuvos ūkių turi labai vertingus įrankius duomenims rinkti ir jau dabar juos renka galvijų veislininkystės informacinėje sistemoje, taip kontroliuodami bandas, ir bandos valdymo programose. Svarbiausia duomenis atsakingai kelti į sistemą, juos nurodyti kuo tikslesnius, kad gautume svarbią informaciją apie produktyvumą, brokavimą, vaisą ir kt. Kadangi ūkyje viskas yra susiję tarpusavyje ir kiekvienas rodiklis veikia kitus rodiklius, duomenis apdoroti būtina kartu, visus.

Remdamiesi sukurtomis programomis įvertiname, kokios sudėties bandą laikome, išsiaiškiname jos stipriąsias ir silpnąsias vietas. Tai padeda rasti, kas riboja pieno kiekį, trumpina karvių ilgaamžiškumą ir kt. Tinkamiausias pirmo veršiavimosi amžius, kai telyčia tampa melžiama karve, yra 22-24 mėnesiai. Naudodami dinaminį šėrimo racionų skaičiavimo modelį, įvertinsime pašarus, karvių racioną ir poreikių atitikimą, laikymo sąlygas.

Verslinės pienininkystės esmė - pieno gamybos optimizavimas. Todėl būtina atskleisti genetinį karvės potencialą ir kuo labiau pailginti jos produktyvų gyvenimą. Melžiama karvė sugeneruoja kiek daugiau dujų, bet duoda ir pieno. Dažnas brokavimas didina pakaitinių telyčių poreikį, o jos ne tik gamina ŠESD, bet ir reikalauja nemažų investicijų užauginti. Negailėdami investicijų kokybiškoms galvijų gyvenimo sąlygoms ir maisto medžiagų poreikiams užtikrinti, mainais gausime genetiškai užprogramuotą pieno kiekį ir sveikas bei ilgaamžes karves.

Ir šių ūkių bendrasis pelnas nesiskiria nuo Vakarų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos. Ir nors pašarai sudaro didelę dalį pieno ūkio kintamųjų išlaidų, tačiau didesnės pajamos už pieną sumažins fiksuotųjų išlaidų dalį, tenkančią kilogramui pieno. Vis dar yra nemažai ūkių, melžiančių mažiau pieno nei galėtų dėl nesubalansuoto šėrimo. Gerindamas pagrindinių pašarų (šienainio, kukurūzų siloso) kokybę, ūkis galės sumažinti išlaidas koncentratams ir priedams ir nesumažins pieno kiekio.

Ekonomiškai naudinga, jei pieno ūkyje karvės laikomos koncentruotai ir banda yra gana didelė. Nors organizuoti darbus ir kontroliuoti bandos priežiūrą stambiuose ūkiuose paprasčiau, tačiau didelėse bandose ligos padaro gerokai didesnių nuostolių negu mažose. Dėl to šiuolaikiniuose pieno ūkiuose pagrindinė ir svarbiausia gyvulių priežiūros darbo grandis yra ligų prevencija ir profilaktika. Bandos sveikatingumas - tai metodologinė priemonė ūkiui valdyti ir veterinariniam bei zootechniniam darbui organizuoti. Sveikatingumas yra rodiklis, siejantis bandos struktūrą, mitybos lygmenį, karvių produkciją ir reprodukciją su karvių sveikata.

Karvių, ypač produktyvių, šėrimo organizavimas itin sudėtinga veterinarinės priežiūros sritis. Žinant bendrus karvių mitybos dėsningumus, pagal sudarytas technologines gyvulių grupes galima prog­nozuoti karvių sveikatą. Kuo karvė pieningesnė, tuo sudėtingiau ją tinkamai prižiūrėti ir šerti. Pastebėta, kad netaikant ar ribotai taikant pažangias laikymo ir priežiūros technologijas, karvių produktyvumo didėjimas turi teigiamą ryšį su veterinarinių paslaugų didėjimo mastu. Taigi susidaro įspūdis, kad kuo karvė produktyvesnė, tuo labiau ji linkusi sirgti.

Egzistuoja ryšys tarp pieningumo ir karvių gebėjimo atsivesti veršelį. Natūralu, jei produktyvi karvė apsivaisins praėjus 90-105 paroms po apsiveršiavimo. Pieno rodikliai paprastai kontroliuojami kiekvieną mėnesį. Kraujo serumo ir pieno sudėties rodikliai gali būti naudojami bandos sveikatai įvertinti. Mastito ir nevaisingumo priežastis yra medžiagų apykaitos sutrikimai. Egzistuoja ryšys tarp medžiagų apykaitos ir nevaisingumo. Dažniausia medžiagų apykaitos sutrikimų priežastis - sutrikusi kalcio apykaita.

Fosforas turi įtakos organizmo ląstelių biologijai ir proteidų bei proteinų apykaitai. Trūkstant kraujyje fosforo, gyvulys netenka apetito, sumažėja pieno produkcija, sutrinka apsivaisinimas. Magnis svarbus kalcio metabolizmui. Bendrieji kraujo baltymai netiesiogiai rodo organizmo rezistentiškumą. Yra ryšys tarp organizmo atsparumo, mitybos ir sveikatos būklės. Kraujo serumo bendrieji baltymai yra susiję su imunoglobulinų koncentracija kraujo serume.

Vyrauja kelios nuomonės apie pieno sudėties pokyčius ir mastitą. Teigiama, kad sergant mastitu kinta visų pieno sudedamųjų dalių santykis. Piene padaugėja somatinių ląstelių, mažėja laktozės. Padidėjęs urėjos kiekis yra tiesioginis didesnės mastito rizikos ir neekonomiškai naudojamų pašarų požymis. Trūkstant organizme kalcio, fosforo ar magnio, pažeidžiama nervų ir raumenų funkcija. Mažiau suvartojama pašarų, susilpnėja žarnų ir lytinių organų peristaltika. Natūralu, kad šios medžiagos turi įtakos reprodukcijai ir mastitams.

Esant neigiamam energijos balansui, sumažėja liuteinizuojančių hormonų, sulėtėja dominuojančio folikulo augimo greitis. Neigiamas energijos balansas turi įtakos endokrininei sistemai. Padidinus gliukozės koncentraciją, sutrumpėja laikas nuo veršiavimosi iki pirmos rujos. Pieno sudėtis ir karvės sveikataPastebėta, kad pieno sudėtis kinta priklausomai nuo karvės sveikatos. Pieno sudėties pokyčiai, sergant mastitu ir kitomis ginekologinėmis ligomis, prieštaringi. Taigi dėl imuninės reakcijos bendras proteinų kiekis padidėja. Tyrimų duomenimis, ir neapsivaisinusių, ir subklinikiniu mastitu sergančių karvių piene laktozės mažiau negu sveikų karvių piene.

Sveikų ir neapsivaisinusių per 90 parų karvių kraujo serumo rodikliai yra panašūs, todėl tiksliai neatspindi organizmo būklės. Kraujo serumo rodikliai ir pieno sudėtis priklauso nuo gyvulio sveikatos būklės ir mitybos. Taigi vienas iš papildomų subklinikinį mastitą diagnozuojančių požymių gali būti kraujo serumo ir pieno sudėties rodiklių sąsajos stiprumo nustatymas. Laktozės ir pieno baltymų koncentracija yra pagrindiniai rodikliai, nusakantys gyvulio sveikatos būklę.

Analizė, nustatyta, kad atvestas negyvas veršelis, hipokalcemija, šliužo dislokacija neturi įtakos reprodukcijai. Dėl abortų servis periodas trunka vidutiniškai 70-80 parų ilgiau. Baltymų koncentracija piene tiesiogiai priklauso nuo su pašarais gaunamų baltymų kiekio ir kokybės. Kad karvė įsisavintų baltymus, geriausia, kad pašaruose baltymų ir angliavandenių santykis būtų 1:1.

Šlapalas (anglies amidas, karbamidas, urėja) yra galutinis organizmo azoto apykaitos produktas. Šlapalo koncentracija piene priklauso ne tik nuo baltymų kiekio pašaruose, bet ir nuo jų kokybės. Netinkamas angliavandenių santykis pašaruose taip pat didina urėjos koncentraciją.Padidėjęs (taip pat ir sumažėjusi) urėjos koncentracija įspėja, kad karvės dažniau sirgs reprodukcinės sistemos ligomis. Be to, pernelyg didelis urėjos kiekis biologiniuose skysčiuose turi įtakos gimdos atsistatymui ir ovuliacijai. Jei šlapalo koncentracija per maža, galima įtarti, kad racione trūksta baltymų, o tai nulems nevisavertį lytinį ciklą.

Kraujo biocheminiai tyrimai atliekami prieš keičiant karvių racioną, pasikeitus laikymo sąlygoms, pastebėjus mastito protrūkį ar užsitęsus periodui po atsivedimo. Kraujo biocheminiams rodik­liams turi įtakos laktacijos fazė, amžius, produktyvumas. Per šį laikotarpį karvės organizmas nespėja adaptuotis prie raciono bei laikymo sąlygų, ir tokių karvių biocheminiai rodikliai tiksliausiai atspindi mitybos ir medžiagų apykaitos būklę.

Užtrūkintų karvių kraują racionalu tirti, likus 10 dienų iki veršiavimosi. Prognozuojant karvių sveikatos būklę, reikėtų atminti, kad biocheminio tyrimo tikslas sužinoti, ar tinkamai gyvuliai šeriami, ar jie pasisavina pašarų maisto medžiagas. Koreguojant racioną pagal biocheminius rodiklius, įmanoma įveikti mastitą ir nevaisingumą.

Butiratai (b-hidroksibutiratai). Gliukozė. JAV mokslininkų duomenimis, optimalu, jei melžiamos karvės kraujyje gliukozės koncentracija svyruoja apie 3 mmol/l. Remiantis Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatais, tokia gliukozės koncentracija buvo nustatyta tik užtrūkintų karvių kraujo serume. Urėja. Remiantis JAV specialistų duomenimis, fiziologinė urėjos koncentracija turi viršyti 1,7 mmol/l. Lietuvoje atliktais tyrimais nustatyta, kad kraujo serume urėjos kiekis svyruoja nuo 4-5,28 mmol/l. Kraujo urėja gana greitai kintantis dydis, kuris priklauso nuo raciono maistingumo. Kraujo serume vertėtų nustatyti ne bendruosius baltymus, bet atskirai albuminus ir globulinus. Sveikos karvės serume optimali albuminų norma yra apie 30 g/ l. Jei jų mažiau, galima įtarti, kad sutriko kepenų veikla. Globulinai - tai antikūnai. Sveikos karvės kraujyje jų yra apie 50 g/ l. Padid... Pasak AB „Kauno grūdai“, Kombinuotųjų pašarų verslo, Galvijininkystės skyriaus vadovo Ryto Kretavičiaus, dabar itin svarbu kuo skubiau pasirūpinti atstatyti karščių ir netinkamos mitybos nualintų galvijų, ypač veršingų karvių mineralinių medžiagų bei vitaminų balansą, rašoma pranešime.

Pasak R. Kretavičiaus, pieno ūkių savininkams vasara baigiasi rugsėjo pabaigoje ar spalį, kuomet palikuonius atsiveda vasaros karščius ištvėrusios veršingos karvės. „Kiekvienas ūkininkas nori, kad jo karvės būtų sveikos, duotų daug ir kokybiško pieno, atvestų sveikus ir stiprius palikuonis, nepriklausomai nuo oro ar laikymo sąlygų. Deja, esant ekstremaliems klimato pokyčiams to pasiekti galima tik tinkamai parenkant gyvulio laikymo sąlygas, šeriant subalansuotu pašaru, praturtintu maksimaliomis vitaminų ir mineralinių medžiagų normomis“,- sako specialistas. Idealiu atveju gal tai ir galėtų būti tiesa, bet dažnai neįvertinama, jog karščių metu pati žolė yra apdžiūvusi, mažai sultinga, todėl daugelio medžiagų vyraujant karštiems ir sausiems orams joje paprasčiausiai trūksta.

Pridėjus dar ir netinkamą, naudingųjų medžiagų stokojantį, racioną pasiekiama situacija, kai gyvulio organizmas sekina save pieno gamybai naudodamas sukauptas medžiagas. Dėl to silpsta imunitetas. „Didžiausia bėda yra ta, kad problemą daugelis ūkininkų suvokia per vėlai, kuomet atlėgus vasaros karščiams karvės ima veršiuotis, atvesdamos silpnus palikuonis arba krenta pieno kokybės rodikliai, piene atsiranda somatinių ląstelių. Deja, dažnai pavėluotai pradedamos spręsti netgi ne pačios problemos, o kovojama su jų pasekmėmis - nusilpusiu imunitetu, karvių bei veršelių ligomis, sumažėjusiu pieno kiekiu“, - sako R. Kretavičius.

Tam, kad būtų išvengta skaudžių pasekmių, pasak specialistų, šiuo metu itin svarbu laikytis maksimalių, o ne vidutinių į pašarus dedamų mineralinių priedų normų, karvėms duoti laižalų. „Ūkininkai vasarą neretai linkę taupyti. Netgi naudojantys papildus, gyvuliams duoda jų gerokai mažiau nei rekomenduojama norma, tikėdamiesi, kad trūkstamas medžiagas gyvūno organizmas gaus iš natūralių šaltinių. Deja, toks taupumas dažnai baigiasi nusivylimu“,- sako specialistas. Pasak R. Kretavičiaus riebalai yra pirmasis ir bene geriausias energijos šaltinis, todėl karštuoju metų laiku ar jam pasibaigus labai rekomenduotina naudoti energetinius pašaro priedus, turinčius apsaugotų riebalų, kurie efektyviai įsisavinami ne gyvūno skrandyje, o žarnyne.

„Mažieji gamintojai laikantys kelias dešimtis karvių, paprastai jas gano laukuose, neturi galimybių tinkamai subalansuoti pašaro sudėties, todėl pradėjus naudoti vitamininius-mineralinius-energetinius pašaro priedus rezultatas pajuntamas iš karto“, - aiškina R. Kretavičius. „Karvė - gamtos sukurta gaminti pieną. Suėdus pašaro jos organizme prasideda pieno gaminimo procesas, kurio metu gyvūno organizmui reikia maksimalios ramybės ir komforto.

Jei gyvūnas patiria skausmą, jam karšta ar tiesiog nepatogu - gyvūnas patiria stresą, dėl ko tampa neramus, prastėja pieno kokybė. Esant karštam orui reikalingas pavėsis, pakankamas švaraus ir vėsaus vandens kiekis, gera fermų ventiliacija. Esu matęs kaip puikių rezultatų ūkiuose duoda paprasčiausi oro vėsintuvai drėkinantys orą ir taip sumažinantys jutiminę jo temperatūrą“, - aiškina specialistas. Subalansuoti pašarai, laižalai, mineraliniai priedai anot R. Kretavičiaus yra būtinybė - be jų išvengti problemų praktiškai neįmanoma, tačiau net ir nedidelės investicijos gerinant gyvūno gerbūvį bei komfortą, esant identiškiems pašarams atsiperka su kaupu.

tags: #kokie #turi #buti #sveikos #karves #rodikliai