Lietuvos žemės ūkio sektoriuje vyksta svarbūs pokyčiai, susiję su valstybinės žemės nuoma, jaunųjų ūkininkų rėmimu ir žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygomis. Šie pokyčiai, nors ir žadantys palengvinimų ūkininkams, kelia nemažai diskusijų ir iššūkių, kuriuos būtina spręsti siekiant užtikrinti sektoriaus stabilumą ir konkurencingumą.
Žemės Nuomos Teisių Perleidimas: Palengvinimas Šeimos Ūkiams
Žemdirbiams, nusprendusiems atsisakyti ūkininkavimo, nuo 2027-ųjų norima palengvinti iš valstybės išsinuomotos žemės perleidimą šeimos nariams - sutuoktiniams, partneriams, tėvams, vaikams bei anūkams.
Iki šiol tai nebuvo įmanoma. Dabar galiojanti tvarka riboja šeimos ūkių tęstinumą (kartų kaitą), kadangi perleidus ūkininko ūkį, šio ūkio perėmėjas, norėdamas toliau naudoti nuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, privalo iš naujo inicijuoti šių žemės sklypų nuomos procedūras.
Tai kelia riziką prarasti šeimos nario nuomotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemę, nes ji gali būti išnuomota kitiems asmenims. Be to, vykstant tokios žemės nuomos procedūroms, žemė lieka laikinai nenaudojama, todėl nutrūksta ūkio veiklos tęstinumas.
Žemės perėmėjai turėtų turėti profesinį pasirengimą ūkininkauti, ūkininko pažymėjimą. Tokiu atveju ūkininkas jiems galėtų perleisti valstybinės žemės nuomos teises.
Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad pokyčiais siekiama skatinti fizinių asmenų įsitraukimą į ūkio veiklą bei jos tęstinumą, o ne visuotino žemės nuomos perleidimo. Šiam Vyriausybės sprendimui dar turės pritarti Seimas.
Ūkininkų Nuomonės
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Svitojus BNS tvirtino, kad siūlomą tvarką reikėjo įvesti prieš 20 metų. Tuo metu Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkui Vytautui Buivydui abejonių kelia suteikiama galimybė žemę perduoti sutuoktiniui, tėvams ar įtėviams.
Valstybinės Žemės Ūkio Paskirties Žemės Įsigijimas
Atsižvelgiant ir į papildomų lėšų gynybai poreikį, yra parengti teisės aktų projektai, kuriais siūloma keisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas.
Jei pataisos būtų priimtos, pirmenybė įsigyti besiribojančius valstybinės žemės sklypus būtų suteikta ūkininkams, kurie jau yra įsigiję mažesnį valstybinės žemės ūkio paskirties plotą, ne trumpiau kaip trejus metus vykdo žemės ūkio veiklą ir tai gali pagrįsti dokumentais.
Vienas asmuo galėtų įsigyti ne daugiau kaip dviejose besiribojančiose savivaldybėse esančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
Šiuo metu Lietuvoje yra 310 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Parduodant šiuos plotus tikimasi gauti iki 1,5 mlrd. Eur pajamų. Kol kas diskusijos, kokio ploto sklypus būtų galima įsigyti, tęsiasi.
Ūkininkų Požiūris Į Žemės Įsigijimo Galimybes
Pasak V. Buivydo, labai svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas norintiems pradėti verstis žemės ūkio veikla. Šiuo metu valstybinę žemę gali įsigyti tik greta esančių sklypų savininkai, o tai stabdo naujų ūkių kūrimąsi.
Pasak R. Sinkevičiaus, nors žemės nuomos sąlygos šiuo metu yra aiškios ir priimtinos, nuosavybė vis tiek išlieka tvaresnis sprendimas.
Neabejoju, jei būtų leidžiama įsigyti daugiau valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, nemažai ūkininkų tuo pasinaudotų, visų pirma, turintys santaupų ar galintys pasiskolinti. Juk tai investicija į savo ūkį, jo stabilumą. Kartu - ir parama valstybei, kuri iki šiol už šiuos sklypus realių pajamų beveik negaudavo.
Tiesa, kaip pastebi ūkininkas, Šakių rajone įsiterpę valstybinės žemės plotai nedideli, todėl didelės konkurencijos čia nesitikima.
Parama Jauniesiems Ūkininkams
„Jaunieji ūkininkai yra labai svarbūs apsirūpinant maistu ir užtikrinant kaimo vietovių gyvybingumą, todėl jiems turi būti sudarytos tinkamos sąlygos čia kurti savo gyvenimą ir karjerą.
Norime, kad šeimos ūkiai galėtų sklandžiai pereiti iš kartos į kartą, be nereikalingų kliūčių ir baimės prarasti dirbamą žemę. Keisdami valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo tvarką mažiname biurokratiją ir padedame ūkiams toliau dirbti, planuoti investicijas bei augti“, - sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
ŽŪM parengtame naujo laikotarpio tiesioginių išmokų plane numatyta padidinti išmokas jauniesiems ūkininkams. Dabar už hektarą jie gauna papildomą 54 eurų išmoką, kuri 5 metus mokama už mažesnį nei 90 ha plotą. Projekte siūlomi du variantai: išmoką didinti iki 139 arba 173 eurų už pirmuosius 50 ha. Tokios išmokos būtų mokamos 7 metus. Tai sudarytų 2-2,5 proc. išmokų voko.
Europos Parlamentas norėtų ES valstybes įpareigoti, kad jauniesiems ūkininkams remti būtų skirta ne mažiau kaip 4 proc. tiesioginių išmokų biudžeto.
V.Buivydas tvirtino, jog kartu su Europos jaunųjų ūkininkų organizacija CEJA, kurios tarybos narė yra ir LJŪJS, daug dirbta ir aiškinta, kad be didesnės paramos jaunimui nebus ūkininkavimo tęstinumo ir tvarios kartų kaitos.
Statistika
2026 m. vasario 1 d. duomenimis, jaunųjų - iki 40 metų ūkininkų - yra 14 189. Didžiausią dalį sudaro vidutinio amžiaus ūkininkai, nuo 40 metų iki pensinio amžiaus, kurių yra net 44 462. Tuo tarpu pensinio amžiaus ūkininkų skaičius siekia 25 785. Šie skaičiai atskleidžia, kad ūkininkų bendruomenėje dominuoja vyresnio amžiaus žmonės, o jaunųjų ūkininkų dalis yra palyginti mažesnė. Atsižvelgiant į tai tikėtina, jog būtent vyresnio amžiaus ūkininkai dažniau pasinaudotų galimybe perleisti valstybinės žemės nuomos teisę savo šeimos nariams.
Remiantis Ūkininkų ūkių registro duomenimis, Lietuvoje 2020 m. sausio 1 d. buvo registruotas 114 181 ūkininkų ūkis. Jaunimo (iki 40 m.) priskaičiuota apie 16,7 tūkst. - 15 proc. visų ūkininkų. 47 proc. ūkių ūkininkauja asmenys nuo 40 iki pensinio amžiaus, 38 proc. - pensinio amžiaus ūkininkai.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2014-2020 m. iš Kaimo plėtros programos paramos lėšų jaunųjų ūkininkų įsikūrimui buvo atriekta beveik 73 mln. eurų, parama turėtų būti išdalinta 1300 jaunųjų ūkininkų.
Ūkininkų amžiaus struktūra Lietuvoje:
| Amžiaus grupė | Ūkininkų skaičius (2026 m.) | Ūkininkų skaičius (2020 m.) | Procentinė dalis (2020 m.) |
|---|---|---|---|
| Jauni (iki 40 metų) | 14 189 | 16 700 | 15% |
| Vidutinio amžiaus (40 metų iki pensinio amžiaus) | 44 462 | - | 47% |
| Pensinio amžiaus | 25 785 | - | 38% |
Šaltinis: Žemės ūkio ministerijos duomenys, Ūkininkų ūkių registras