Baudžiamoji teisė yra viena iš pagrindinių teisės šakų, reguliuojančių visuomeninius santykius, susijusius su nusikalstamomis veikomis ir už jas taikomomis bausmėmis. Ši teisės šaka turi specifinių uždavinių, palyginti su kitomis teisės šakomis.

Baudžiamosios Teisės Sąvoka
Baudžiamoji teisė (BT) gali būti suprantama dvejopai: subjektyvine prasme (ius puniendi) ir objektyvine prasme (ius poenala). Literatūroje kartais BT sąvokos turinys yra skirstomas į dvi dalis: baudžiamąją teisę subjektyvine prasme (ius puniendi) ir baudžiamąją teisę objektyvine prasme (ius poenala).
- Baudžiamoji teisė subjektyvine prasme (ius puniendi) - tai valstybės teisė nubausti pilietį, padariusį nusikaltimą. Pažymėtina, kad valstybės teisė nubausti pirmiausia atsiranda todėl, kad ji teisės normų pagrindu imasi reguliuoti tvarką visuomenėje. Iš piliečių reikalavimo užtikrinti jų saugumą išplaukia valstybės pareiga užtikrinti joje gyvenančių žmonių interesus ir saugumą. Ši valstybės pareiga yra atsiradusi iš jos pačios paskirties. Teisės nustatytai tvarkai užtikrinti panaudoja ir teisės pažeidėjų nubaudimą bei taisymą.
- Baudžiamoji teisė objektyvine prasme (ius poenala) - tai visuma įstatymo numatytų draudimų ar įpareigojimų, kurie išdėstyti baudžiamosios teisės normose.
Baudžiamosios Teisės Dalykas ir Metodas
Tradiciškai baudžiamosios teisės dalyku laikomi teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja baudžiamoji teisė. Antrasis momentas - baudžiamųjų teisinių santykių subjektai .Tai valstybė, fiziniai, juridiniai asmenys. Baudžiamieji teisiniai santykiai susiklosto tarp valstybės ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką. Trečias momentas - baudžiamųjų teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo momentas. Šis klausimas ilgą laiką buvo diskusijų objektu, priėmus Konstituciją, atsiradimo momentas nebediskutuojamas, nes “asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu”. Įsiteisėjęs teismo sprendimas - baudžiamųjų teisinių santykių atsiradimo momentas.
Galima teigti, kad baudžiamoji teisė šiuo požiūriu specifinė, lyginant su kitomis teisės šakomis baudžiamojoje teisėje vyrauja administracinis metodas, asmuo padaręs nusikalstamą veiką subordinuojamas valstybei. Galima rasti ir civilinio metodo ypatumų: toks yra baudžiamosios teisės institutas-kaltininko susitaikymas su nukentėjusiuoju. Pvz.: BK 38 str. - susitarimas tarp šalių. Prie tokių normų nurodomos skatinančios tokį elgesį baudžiamosios teisės normos. Pvz., narkotinių priemonių atidavimas valstybinėms institucijoms, pašalina nusikalstamą veiką. BT santykiai pasižymi tuo, kad tai yra santykiai tarp valstybės ir konkretaus fizinio asmens, kuris padarė nusikaltimą. Santykių pagrindas yra nusikaltimo padarymas.
Pagrindinės Baudžiamosios Teisės Sąvokos: Nusikaltimas ir Bausmė
Žmonių ar valstybės interesams apginti baudžiamaisiais įstatymais ar kitomis normomis yra nustatomas draudžiamų veikų ratas. Asmuo, savo veiksmais pažeisdamas vieną ar kelis nustatytus draudimus, padaro žalą teisės saugomiems gėriams - t.y. padaro nusikaltimą. Dėl to kyla neišvengiama teisinė pasekmė - bausmė.
Baudžiamoji Teisė kaip Valstybės Teisinės Sistemos Dalis
Baudžiamoji teisė yra neatsiejama valstybės teisinės sistemos dalis. Ji glaudžiai susijusi su kitomis teisės šakomis, moralės ir religijos normomis. Moralės normos dažnai sutampa su BT draudimais, tuo paryškindamos šio draudimo prasmę. Katalikų bažnytinė teisė skiria nusikaltimus ir nuodėmes.
Baudžiamoji teisė teisės sistemoje. Materialinė ir procesinė baudžiamoji teisė. Bausmių vykdymo teisė.
Atrankinis Baudžiamosios Teisės Reguliuojamų Santykių Pobūdis
Tam, kad juridinis faktas atsirastų, teisė iki jo padarymo privalo nustatyti atitinkamus draudimus nedaryti kokių nors veiksmų ar įpareigoti visuomenės labui tam tikru būdu elgtis (pvz.; nevogti, nežudyti ar mokėti lėšas savo vaikams išlaikyti ir pan.). Baudžiamosios teisės saugomi ne visi žmonių interesai, dar vadinami teisiniais gėriais, o tik kai kurie. BT saugo juos pasirinktinai. BT gina tokias svarbias vertybes kaip gyvybę, sveikatą, orumą, lytinę laisvę, nuosavybę, pačios valstybės egzistavimo sąlygas ir daug kitų. Šiuos gėrius saugo ir kitos teisės šakos.
BT dar vadinama materialine teise, o baudžiamasis procesas ir bausmių vykdymo teisė - formaliąja teise. Tai reiškia, kad tarp šių teisės šakų yra tiesioginis ryšys. BT apibrėžia nusikalstamų veikų ratą ir bausmes už jų padarymą. BT nesprendžia klausimo, kaip, kokia tvarka nusikaltusiam asmeniui turi būti inkriminuotas padarytas nusikaltimas ir paskirta bausmė. Kvotos, tardymo organų bei visų instancijų teismų veikla traukiant asmenį baudž. atsakomybėn ir paskiriant bausmę sureguliuota baudž. proceso teisės.
Bausmių vykdymo teisė sureguliuoja kaip praktiškai turi būti įvykdyta teismo paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą. Taigi BT, baudž. 2. CT, DT, FT ir kitų teisės šakų normų pagrindu sukuriamos prielaidos subjektų tarpusavio santykiams formuotis ir vystytis, kartu užtikrinant ir visuomenės raidos pažangą. BT normos nekuria jokių prielaidų ir nereguliuoja kokių nors pozityvių visuomeninių santykių raidos, jų uždavinys - užkirsti kelią tokių visuomeninių santykių susiformavimui ir raidai, kurie trukdo normaliam visuomenei naudingų santykių funkcionavimui. BT ir kitos teisės šakos dažnai gina tą patį objektą (gyvybę, sveikatą, nuosavybę, viešąją tvarką ir kt.) tik skirtingomis priemonėmis ir panaudodamos skirtingus teisinio reguliavimo metodus.
Šiuo metu vis didesnę reikšmę visose valstybėse įgyja tarptautinės teisės normos. Yra ir tokių konvencijų, kuriuose sprendžiami baudž. atsakomybės klausimai.
Bausmių vykdymo teisė sureguliuoja kaip praktiškai turi būti įvykdyta teismo paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą. Ši teisės šakos normos nustato tvarką, kaip turi būti vykdomos paskirtos bausmės, kad kartu būtų pasiekti bausmės tikslai. Svarbią vietą bausmių vykdymo teisėje užima laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir su tuo susiję nuteistųjų teisinės padėties (jų teisių ir pareigų), mokymo, auklėjimo, darbinės veiklos sureguliavimo ir kt. klausimai.
Baudžiamosios Teisės Funkcijos
Pagrindinės baudžiamosios teisės funkcijos yra:
- Visuomenėje pripažintų teisinių gėrybių apsauga.
- Bendrosios prevencijos: Baudžiamaisiais draudimais siekiama užkirsti kelia nusikaltimams apskritai. Realus BT įstatymų taikymas padariusiems nusikaltimus daro atitinkamą poveikį kitiems, potencialiai linkusiems nusikalsti asmenims.
- Individualios represijos (pataisymo): Nusikaltusiam asmeniui taikant įstatymą tikimasi jo elgesio pasikeitimo - daugiau nedarys nusikaltimų.
Šiuolaikinė teisė, kai ginami valstybėje pripažinti gėriai, atiduoda pirmenybę CT, AT, KT teisės šakoms. Padaryta žala sveikatai, garbei, nuosavybei ir kt. gali būti atlyginta pagal civilinį ieškinį, o už daugelį nusižengimų pritaikyta administracinė atsakomybė. Šių teisės šakų nustatyta atsakomybė gali ne tik apsaugoti šiuos gėrius, bet ir esant jų pažeidimui užtikrinti nukentėjusiojo interesus.
Baudžiamoji Teisė kaip Ultima Ratio
Baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (ultima ratio) padarius pažeidimą. Tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti šių gėrybių apsaugos, gali būti taikoma baudž. Nubaudimas už padarytą veiką.
Nubaudimas kaip nusikaltusio asmens pataisymo prielaida.
Baudžiamosios Teisės Sistema
BT sistema - tai logiška šios teisės šakos struktūra. Bendroji dalis - bendri dalykai, kurie reikšmingi bet kurio nusikaltimo požymiui. Specialioji dalis - konkretaus nusikaltimo sudėtis. Teisės teorijoje šios dalys skaidomos į dar smulkesnes dalis - institutus, o jie į normas. Bendrosios dalies institutai - nusikaltimas, bausmė, atleidimas nuo atsakomybės. Norma.
BD ir SD sudaro vieningą visumą. Dažnai yra taikomos kartu. BD - vykauja normos-definicijos, SD normos numato sankcijas.
Baudžiamosios Teisės Raida Lietuvoje
Rašytinių įstatymų, kuriuose buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už padarytus nusikaltimus- gana sudėtinga. Ankstyvi įstatymai, baudžiamosios teisės normos, besiremiančios nusistovėjusiais papročiais bei tradicijomis, lyginant su kitų šalių- labai progresyvūs. Bet Liet. Valstybės žlugimas, aneksija ir t.t. nieko gero nedavė. Todėl dažnai keitėsi įstatymai, kas aneksavo- to ir įstatymai.
Etapai:
- Ikistatutinė;
- BT nustatyta Liet. Statutuose;
- Carinės Rusijos įstatymai;
- Nepriklausomos Lietuvos;
- Sovietiniai;
- Baudžiamųjų įstatymų reforma nepriklausomoje Lietuvoje.
Iki XVI vadinamas ikistatutiniu etapu. Turėjo ne tik paprotines teises bet ir kitų aktų, kurie numatė baudžiamąją atsakomybę. Iš rašytinių dokumentų be Magdeburgo teisių, kurias turėjo kai kurie Lietuvos miestai, išliko tik du aktai Prūsų (Pamedės) teisynas(1340) ir Kazimiero Teisynas(1468)m. Pamedės teisynas skirtas tam tikram pavergtam prūsų sluoksniui - laisviesiems prūsams. Visoje LDK galiojo kitas teisės aktas -Kazimiero teisynas. 1498, skirtas nuosavybei apsaugoti (gynė nnuosavybes santykius baudžiavoje, civilinės,administracinės teises normomis. Apimtis nedidele -25 straipsniai. Normos numatė atsakomybe už vagystę, savavališką miško kirtimą turto atėmimą užpuolant. Vagystė - ir nelaisvųjų valstiečių pasisavinimas, jei valstietis pabėga ir kitas ponas ji priima- vagyste. Vagyste ir paklydusio žirgo ir arba rastu daiktu pasisavinimas, jei po viešo skelbimo jo niekas nepasiėmė.”Pagal senovę” tai kunigaikščio nuosavybė. Pagal Kazimiero teisyną šeima už savo nario vagyste galėjo atsakyti tik jei žinojo. Kaltės įrodymas- pagavimas su vogtu daiktu, prisipažinimas kankinant, gerų liudininkų parodymai.
Statutai- ypatingai reikšmingi. Artimas kompozicijos sistemos kodeksams. Nusikaltimas - “Krivda”. Nukentėjęs turi pats ieškoti nusikaltėlio, traukti ji atsakomybėn įrodinėti jo kaltę. Svarbu, kad šalia krivdos išskiriama ir žala visuomenes tvarkai (vystupok) ar ramybei (pokoj pospolity). Kai kurie nusikaltimai siejami su katalikų tikėjimu ir nuodėmės samprata, t.y. statutas numato ir blogą ydingą veikla. Dar toliau II ir III statutai. Numatyta baudžiamoji Atsakomybe už maišto rengimą, kėsinimąsi į kunigaikštį. Atsakomybė už nusikaltimus ssveikatai, gyvybei. Griežtos bausmės už išžaginimą. Smulkiai reglamentuoti turtiniai nusikaltimai. Pripažįstama, kad nusikaltimas yra žala visuomenei ir valdžia privalo rūpintis. Keičiantis statutų redakcijoms, keičiasi bausmės - griežtąja (I statute mirties bausmė numatyta dvidešimt kartų, tai III -šimtą). Galiojo iki 1840 m.
Ugolovnoje uloženija priimti 1845 ir Valstybės taryba nutarė įvesti visoje Rusijoje. Nuostatai nebuvo gerai vertinami, tai eklektika Europos teise, Rusijos teismu praktikos ir papročių rinkinys. Apie 2300 straipsniu. 1881 m. pradėti rengti nauji įstatymai.
1918 m. Rusijos baudžiamojo statuto (1903 m.) galiojimo įvedimas. Vokietijos baudžiamųjų įstatymų galiojimas Klaipėdos krašte. Pirmojo karo metu, 1917 m. nustatė, kad galioje senieji įstatymai, pakeičiami 1903 m. Baudžiamaisiais nuostatais. Paskelbus nepriklausomybę iškilo įstatymų bazės klausimas. 1919 priimtas Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas, kuriuo įteisintas tolesnis Rusijos 1903 m. kodekso galiojimas. Bendroje dalyje -formali nusikaltimo samprata (72 sstraipsniai.) Bausmes skyrimas buvo paliktas teisėjo nuožiūrai. Specialią dalį sudarė 600 straipsnių. Daugelis nusikaltimų labai išdiferencijuoti.
1940 okupavus Lietuva, pakeisti Baudžiamojo Statuto straipsniai, o 1940 lapkričio mėn. TSRS AT prezidiumas priėmė įsaką dėl laikino taikymo baudžiamųjų, civilinių ir darbo įstatymų. Tuo šiurkštus pažeidimas dar romėnų principo lex retro non agit , t.y. nustatytas grįžtamasis baudžiamųjų įstatymų galiojimas, ir nustatyta baudžiamoji atsakomybė už veikas kitoje nepriklausomoje valstybėje, t.y. už vykdymą šioje valstybėje atitinkamų pareigų ar dalyvavimą politinėje veikloje. Demagogiškai buvo aiškinama, kad tokie asmenys nusikalto savo valstybėje trukdydami darbininkų klasės revoliuciniam judėjimui ir už tai jie privalo atsakyti.
Naujas buvo priimtas 1961 06 26 ir įsigaliojo nuo 09 01. sudarė Bendroji dalis 61 str. Ir Specialioji dalis(221 str.). Vėliau buvo gan intensyviai pildomas ir keičiamas gana prieštaringai, iš esmės vyko kriminalizacijos procesas, t.y. buvo numatyta atsakomybė už naujas veikas.
| Etapas | Laikotarpis | Pagrindiniai teisės aktai |
|---|---|---|
| Ikistatutinis | Iki XVI a. | Prūsų (Pamedės) teisynas (1340 m.), Kazimiero teisynas (1468 m.) |
| Statutinis | XVI-XIX a. | Lietuvos Statutai |
| Rusijos imperijos laikotarpis | XIX a. - 1918 m. | Ugolovnoje uloženija (1845 m.) |
| Nepriklausoma Lietuva (iki sovietinės okupacijos) | 1918-1940 m. | Rusijos baudžiamasis statutas (1903 m.) |
| Sovietinis laikotarpis | 1940-1990 m. | TSRS baudžiamasis kodeksas (1961 m.) |
| Nepriklausoma Lietuva (nuo 1990 m.) | Nuo 1990 m. | Baudžiamųjų įstatymų reforma |